Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nutarimo S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Plungės rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. vasario 5 d. surašė S. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis tą pačią dieną, 18:56 val., Stoties gatvėje, Plungės mieste, būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 promilių girtumas) vairavo S. V. vardu registruotą automobilį Mercedes Benz 300, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu S. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevertino ir nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų – visų pirma, dėl byloje esančios Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 368/08 (03) (b. l. 20) ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b. l. 21), kuriuose nurodoma, kad pažeidimo padarymo dieną 20:30 val. paimto S. V. kraujo tyrimo, tikslu nustatyti etilo alkoholio kiekį jame, rezultatai – 0,14 promilių etilo alkoholio. Vertindama šiuos įrodymus kolegija pažymi, kad pakartotinis tyrimas atliktas praėjus beveik 2 valandoms po pirminio asmens tikrinimo alkoholio matuokliu (b. l. 5) ir atsižvelgiant į išgerto alkoholio kiekį, stiprumą, asmens kūno masę bei tarp patikrinimų prabėgusį laiko tarpą, šio vėliau atlikto tyrimo rezultatai, laikytini tikėtinais, tačiau jie nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl padaryto pažeidimo.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ATPK 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. V. metų bėgyje buvo baustas ir turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies teisės pažeidimo padarymą – 2007 m. rugpjūčio 12 d. padarytas pažeidimas, kuris kvalifikuotas pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį (b. l. 11), t. y. terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutarimą dar nebuvo suėjęs. Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padaromas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis (žr. 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 6-14 psl.), šiuo atveju – dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Taigi, šios aplinkybės lemia tai, kad nagrinėjamas pažeidimas jau yra pakartotinis, o tai laikytina asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino minėtos aplinkybės parinkdamas nuobaudos dydį ir neatsižvelgęs į asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą sprendė dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad tik visumos aplinkybių įvertinimas, labai teigiamas jų kompleksinis pobūdis gali sudaryti prielaidas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, o sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui (žr. ATP bylų, iškeltų pagal ATPK 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3(13), 2007 m., 352 psl.).

Pirmosios instancijos teismas S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, pagalba išsiaiškinant pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Kaip ne kartą savo suformuotoje praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą. Nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, sulaikytas vairuojantis neblaivus, protokole paaiškindamas dėl padaryto pažeidimo nenurodė, kad gailisi dėl jo padarymo, priešingai – asmuo nesutiko su blaivumo patikrinimo rezultatais, įrašydamas „nesutinku“ ir tai patvirtindamas savo parašu. Gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo asmuo išreiškė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, t. y. jau po to, kai jo kaltė buvo patvirtinta surinktais įrodymais. Tai, rodo, kad yra pagrindo asmens gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo laikyti deklaratyviu, t. y. nelaikyti jo lengvinančia aplinkybe.

Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (vienintelis asmuo šeimoje turintis teisę vairuoti transporto priemones, darbdavio charakterizuojamas teigiamai) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.