Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-506-133/2011

Teisėjas Audrius Grauželis (Proceso Nr. 1-34-3-00027-2010-3)

2011 m. gruodžio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam S. B., gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajam G. N., jo atstovui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 140 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su vykimu pas gydytojus;

pagal BK 155 str. 1 d. – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su vykimu pas gydytojus.

Priteista iš S. B. 2500 litų nukentėjusiajam G. N. neturtinei žalai atlyginti bei 1000 litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. liepos 15 d. apie 14.45 val., Birštone, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje du kartus smogdamas šluota G. N. į galvą bei kelis kartus suduodamas kumščiu į rankas, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį G. N..

Be to, S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t.y. 2010 m. liepos 15 d. apie 14.45 val., Birštone, (duomenys neskelbtini) prie namo rūsio, tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, viešai įžeidė G. N., jį išvadindamas žodžiais, žeminančiais garbę ir orumą.

Nuteistojo nuomone, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis dėl veikos kvalifikavimo pagal 155 str. 1 d., yra labai trumpa, neišsami, pagrįsta tik teismo prielaidomis ir subjektyviu vertinimu. Nėra jokių pagrįstų argumentų dėl jo kaltės, padarius BK 155 str. 1 d. numatytą veiką. Byloje esančių įrodymų visumos nepakanka įrodyti, kad aš tyčia siekiau įžeisti nukentėjusįjį.

Tarp S. B. ir G. N. vyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusįjį pavadino čigonu, tačiau tai yra jo tautybė, jis pats save ne vieną kartą yra įvardinęs čigonu, todėl net nenumanė, kad tai gali jį pažeminti. Jokių kitų necenzūrinių žodžių ar rusiškų keiksmažodžių nevartojo, o nuosprendyje nurodyto žodžio „kacabas" nesupranta reikšmės.

Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir nori šitaip jį pažeminti, užgauti, o tokių ketinimų nuteistasis neturėjo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kuris yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tik tada, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Todėl teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti spėjimais ir prielaidomis. Todėl toks teismo sprendimas neatitinka procesinių taisyklių, įtvirtintų LR BPK 331 str. 2 d., todėl darytina išvada, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, o tai yra vada nuosprendžiui naikinti - LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, jog teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį i jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. M. nusikalstamą veiką, bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis ginčija kaltę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, pilnutinai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog S. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo. Nors kaltinamasis dėl šių nusikaltimų padarymo kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Nuteistasis S. B. pripažino, jog 2010-07-15 buvo incidentas tarp jo ir kaimyno G. N., tačiau savo kaltę tiek bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, tiek apeliaciniu skundu neigė.

Nukentėjusiojo G. N. parodymais nustatyta, kad 2010-07-14 jo posūnį V. V. S. B. uždarė rūsyje ir užrakino duris. V. V., norėdamas išeiti iš rūsio, turėjo jas išlaužti. Apie tai, kitą dieną jis informavo įgaliotinį V. S., po ko, sugrįžęs jis su V. V. nuėjo tvarkyti išlaužtas rūsio duris. Po kiek laiko atėjo S. B. ir pradėjo jį vadinti čigonu, svolačiumi, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis nekreipė į S. B. dėmesio, tada S. B. išplėšė iš jo šluotą, nutraukė jos galą ir kirto jam kelis kartus šluota į galvą. Po to S. B. metė šluotą ir nuo laiptinės durų paėmęs plytą, užsimojo, tačiau jis ją išmušė iš rankų. Tada S. B. apie 4-5 kartus sudavė smūgius rankomis ir kojomis jam į rankas bei koją ir nuėjo namo. Jam dėl šio smurto buvo praskelta galva, iš kurios bėgo kraujas, dėl ko jis iš karto nuvažiavo į ligoninę. Dėl sukelto fizinio skausmo, panaudoto fizinio smurto, patirto dvasinio sukrėtimo, užgauliojimų ir įžeidinėjimų patyrė 5000 litų neturtinę žalą.

Liudytojo V. V. parodymais nustatyta, kad 2010-07-14 jis namie darė remontą ir nuėjo į rūsį paimti įrankių. Atėjęs S. B. klausinėjo, ko jis čia degina elektrą, kad pasistatytų naują skaitliuką ir, užgesinęs šviesą, užrakino duris. Norėdamas išeiti iš rūsio, jis išlaužė kitas duris. Kitą dieną su patėviu nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą, o paskui nuėjo tvarkyti išlaužtas rūsio duris. Jam tvarkant duris, o patėviui šluota valant voratinklius, atėjo S. B. ir pradėjo kabinėtis. S. B. pradėjo juos įžeidinėti, vadino „kacapais“, naudojo rusiškus, lietuviškus keiksmažodžius ir kitaip užgauliojo. G. N. liepė jam nusiraminti, tačiau S. B. priėjo prie patėvio, atėmė šluotą, nurovė kotą ir šluotos galu kelis kartus kirto G. N. į galvą bei metė į patėvį šluotą. Tada S. B. paėmė nuo žemės plytą, dėl ko patėvis išmušė tą plytą ir abu susikabino. Jiems susikabinus, S. B. kumštimis ir koja pradėjo smūgiuoti patėviui į įvairias kūno vietas, dėl ko jis juos atskyrė ir su patėviu nuėjo namo, nes patėviui iš galvos bėgo kraujas.

Liudytojo M. M. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną buvo pas savo tėvus, kai išgirdo triukšmą ir pažiūrėjo pro langą. Pamatė, kad G. N. tvarko rūsio duris, S. B. stovi aukščiau. Buvo garsiai šūkaliojama, girdėjosi keiksmažodžiai. G. N. liepė S. B. eiti iš čia, o S. B. reikalavo išsikraustyti. Tada jis pamatė, kai S. B. pora kartų su šluota kirto G. N., tačiau ar pataikė, nematė, bet pastebėjo, kad G. N. praskelta galva iš kurios bėgo kraujas. Dar pašūkavęs S. B. išėjo. Taip pat parodė, kad S. B. yra karšto būdo, anksčiau jį bei jo tėvuką buvo užsipuolęs.

Liudytojos A. N. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną ji buvo namie, kai išgirdo lauke triukšmą. Po kiek laiko į namus grįžo kruvinas G. N. ir pasakė, kad jį su šluota sumušė S. B..

Liudytojo V. S. parodymais nustatyta, kad 2010-07-15 pas jį į kabinetą atėjo G. N., kuriam buvo praskelta galva ir pasakė, jog jį su šluota sužalojo S. B..

Liudytojo J. Š. parodymais nustatyta, kad 2010-07-14 jis ėjo į parduotuvę, kai išgirdo, jog kažkas beldžia rūsio duris. Jis priėjo prie durų, už iš kurių V. V. pasakė, kad jį užrakino S. B..

Liudytojos G. B. parodymais nustatyta, kad matė kai namo ėjo V. V., kuris pasakė, jog jos vyras prakirto G. N. galvą.

Rašytiniai bylos duomenys, kurie tinkamai įvertinti teismo nuosprendyje taip pat visiškai pagrįstai ir neginčijamai patvirtino nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes. Nukentėjusiojo G. N. ir liudytojo V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolais nustatytos G. N. sužalojimo aplinkybės, teismo medicinos specialisto išvada objektyviai ir neginčytinai nustatyta padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, kas vertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarytu keturių trauminių poveikių pasekoje.

Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog baudžiamoji byla ištirta netinkamai, neišsamiai ar šališkai, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pilnai ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir tinkamai jie įvertinti ir jais neginčijamai nustatyta, jog įvykio dieną S. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, vartojo jo atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam neturtinę žalą.

Kolegijos nuomone, taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė nekaltumo prezumpciją. Tos aplinkybės, kad teismas byloje esančius įrodymus, jų visumą vertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, nepatvirtina teismo šališkumo. Apelianto skundo argumentas, kad teismas jo kaltę grindė tik nukentėjusiojo G. N., liudytojų V. V., A. N., M. M. parodymais neatitinka faktinių duomenų, kurie išdėstyti nuosprendyje ir kurie ištirti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų ir juo labiau nekaltumo prezumpcijos principo.

Nuteistojo skundo argumentas, kad neįvertinti medicininiai duomenys apie jo sveikatos būklę pagal susirgimus, atmestinas kaip nepagrįstas ir nesusijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla.

Skiriant bausmę S. B., pagrįstai buvo atsižvelgta, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad G. B. praeityje neteistas, pensininkas, nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimų visiškai nesigaili, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino, bei tinkamai paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri padės įgyvendinti teisingumo principą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus tai kas išdėstyta, Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.