Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1525-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
1-1525-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09240-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
R. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1525-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09240-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten,pat, teistas du kartus: 1) 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7500 Lt) bauda, bauda išieškota 2015 m. gruodžio 11 d.; 2) 2015 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2015 m. spalio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2019 m. kovo 5 d., apie 13.20 val., viešojoje vietoje - Seinų gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išsitraukė iš rankinės pneumatinį pistoletą, kuris yra priskirtas D kategorijos nešaunamųjų ginklų kategorijai, jį laikė ir rodė per automobilio langą greta važiavusiajam nukentėjusiojo automobilio „Toyota Prius Plius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. P., tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais R. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

R. Z. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 5 d. kartu su savo žmona A. Z. važiavo jam priklausančiu automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Seinų gatve. Stovint kelyje automobilių eilėje, kito automobilio „Toyota Prius plius“ vairuotojas rodė posūkį į kairę, norėjo jį apvažiuoti, nes buvo atsiradusi laisva vieta, tada minėto automobilio vairuotojas atjungė posūkio signalą ir vėl pradėjo važiuoti, pavojingai manevravo kelyje. Vairuotojui pradėjo pypsėti, norėdamas jį įspėti dėl netinkamo elgesio, vairuotojas nereagavo, jo žmona sėdėjo šalia ir pamačiusi tokį minėto automobilio vairuotojo elgesį pradėjo panikuoti. Tada iš pykčio išsitraukė pneumatinį ginklą iš rankinės, kurią turėjo prie savęs ir pridėjęs jį prie lango (automobilio langas buvo uždarytas) parodė, norėdamas, kad automobilio „Toyota Prius plius“ vairuotojas apsiramintų ir ginklą įsidėjo atgal į rankinę. Po to žmona pradėjo verkti ir važiavo link namų esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtas vairuotojas visą kelią jį vijosi, bet pakeliui važiuodamas pasimetė. Maždaug po 10 minučių į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė ir pristatė jį į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, kur parašė pasiaiškinimą. Pareigūnams taip pat savanoriškai pateikė ir minėtą ginklą, kurį rodė minėtam vairuotojui per automobilio langą. Jokių realių kėsinimų nužudyti ar kitaip sutrikdyti vairuotojo sveikatos neturėjo, ginklą parodė, apimtas pykčio. Prieš keletą metų ginklą įsigijo iš savo pažįstamo, jam leidimo nereikia. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b.b.l 43-44, 50);

- nukentėjusiojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. kovo 5 d., apie 13:20 val. su savo automobiliu „Toyota Prius Plus”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniuje, Šopeno gatve, iš kurios išvažiavo į Seinų gatvę. Tuo metu prie jo automobilio iš dešinės pusės privažiavo pilkos spalvos Volvo automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas kelis kartus bandė taranuoti automobilį, norėjo nustumti jį į šalį, bandydamas užlįsti prieš jo automobilį. Į jį neragavo ir važiavo toliau Seinų gatve. Kai automobiliai privažiavo prie Geležinkelio gatvės, lėtai judėjo prie sankryžos, nes priekyje stovėjo kiti automobiliai, minėto automobilio vairuotojas iš savo automobilio, per uždarytą automobilio langą, grasino jam ginklu, laikydamas rankoje pistoletą, jį nukreipė į jį, jo grasinimus suprato kaip realius, todėl paspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą ir įvažiavo į Geležinkelio gatvę. Volvo automobilis taip pat įvažiavo į Geležinkelio gatvę ir aplenkęs nuvažiavo Geležinkelio gatve link Drujos gatvės. Paskambino pagalbos telefonu 112, pranešė apie grasinimą ir nuvažiavo iš paskos minėto Volvo automobilio. Volvo automobilis prie „Neste“ degalinės pasuko į dešinę ir nuvažiavo prie gyvenamųjų namų kvartalo, kadangi pasirodė, kad ten gali būti nesaugu, toliau iš paskos minėto automobilio nebevažiavo. Tuo metu, kai grasino pistoletu, pas jį automobilyje buvo keleivė, kuri viską matė, jos duomenų nežino, žino, tik jos telefono numerį. Ar buvo dar žmonių Volvo automobilyje, kai buvo grasinta, nežino, nes automobilio langai buvo tamsinti ir nesimatė kas sėdėjo automobilyje. Jam grasinęs vairuotojas buvo apie 40 metų amžiaus, trumpų plaukų, tiksliai jo neįsidėmėjo, nes dėmesį buvo nukreipęs į pistoletą. Kai buvo Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, laukiamajame, policijos patruliai atvedė vyriškį, su kuriuo buvo moteris. Šį vyriškį atpažino, kaip automobilio Volvo vairuotoją, kuris grasino pistoletu. Pokalbio metu moteris, kuri atėjo su grasintoju, neneigė kad vyriškis grasino pistoletu, nes neva jiems su automobiliu užkirto kelią. Koks tai buvo pistoletas, apibūdinti negali, tačiau jo grasinimus suprato kaip realius, be to išsigandęs galėjo padaryt autoįvykį ir sužaloti kitus asmenis ar save. Dėl šio įvykio jo automobilis apgadintas nebuvo, turtinės žalos nepatyrė. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 10-13);

- liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. kovo 5 d., apie 13.00 val. išsikvietė per programėlę „Taxifife“ taksi, nes reikėjo vykti iš Naugarduko g. 3, Vilniuje į Paplaujos gatvę. Į Naugarduko g. 3 atvyko taksi automobilis „Toyota Prius“, kurio vairuotojas buvo vyras. Ji atsisėdo ant galinės sėdynės. Važiuojant Šopeno gatve, ties sankryža, kuri kertasi su Sodų gatve, taksi vairuotojas įvažiavo iš antros juostos į pirmą juostą ir pravažiavo degant žaliam šviesoforui. Privažiavus kitą šviesoforą, esantį Seinų gatvėje, prie taksi automobilio privažiavo ir pavojingai manevravo kitas automobilis „Volvo“, koks tiksliai automobilio modelis pasakyti negali, šviesios spalvos, už vairo sėdėjo vyras. Ar dar kažkas sėdėjo minėtame automobilyje, pasakyti negali, nes nepastebėjo. Automobilio „Volvo“ vairuotojas privažiavo šalia prie taksi automobilio vairuotojo ir per uždarytą langą parodė daiktą, panašų į ginklą, matė tik ginklo vamzdį. Taksi vairuotojo ir „Volvo“ vairuotojo langai buvo uždaryti, jokių grasinimų žodžiu negirdėjo. Pamatę su taksi vairuotoju ginklą, jie sutriko. Vairuotojas paskambino policijos pareigūnams, pranešė apie įvykį ir vijosi „Volvo“ vairuotoją. Pravažiavus Paplaujos gatvę ir įsukus tarp namų, ji pasakė taksi vairuotojui, kad nenori dalyvauti šitame įvykyje. Jam sustojus, išlipo iš taksi automobilio ir paskambino dar kartą policijos pareigūnams ir pranešė apie įvykį, nes nežinojo kas gali nutikti vairuotojui (b.l. 26-27);

- liudytojos A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su savo vyru R. Z. važiavo vyrui priklausančiu automobiliu „Volvo“ Seinų gatve, Vilniuje ir stovint automobilių eilėje prie šviesoforo, prieš juos užlindo (atliko pavojinga manevrą) taksi automobilis „Toyota Prius“. Prie šviesoforo taksi vairuotojas parodė posūkio signalą, rodė į kairę, nors juosta važiuoti buvo skirta tik tiems automobiliams, kuriems galima važiuoti tiesiai ir į dešinę. Liko stovėti už nugaros. Taksi vairuotojas staigiai išjungė posūkio signalą ir nuvažiavo tiesiai, tokiu būdu vos nesukeldamas avarijos. Tada prie sekančio šviesoforo, stovint automobilių eilėje, tas pats taksi automobilis privažiavo prie jų automobilio. Ji suprato, kad vairuotojas juos seka. Tada jos vyras gestais ir žodžiais sakydamas (automobilio langas buvo uždarytas) pasakė „ką čia darai“, bet taksi vairuotojas vis tiek bandė užkišti automobilį ir sukelti avarinę situaciją, po ko vyras supyko, iš savo rankinės ištraukė ginklą ir jam jį parodė, per langą iškišęs nebuvo ir įsidėjo jį atgal. Po to su vyru nuvažiavo namo į Subačiaus gatvę, kur vėliau atvyko policijos pareigūnai ir vyrą sulaikė (b.l. 24);

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. kovo 5 d., 13.21 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad pranešėjui grasino pistoletu vairuotojas iš automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-2);

- 2019 m. kovo 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas R. Z. priklausantis ginklas. Protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis pistoletas „MP-654K“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro plieninėmis, rutuliuko formos kulkomis. Yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (b.l. 28-32).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant klausimą, ar padaryti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės tvarka ar rimtis ir to norėtų.

Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. kovo 5 d., apie 13.20 val., viešojoje vietoje - Seinų gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo“, išsitraukė iš rankinės pneumatinį pistoletą, kuris yra priskirtas D kategorijos nešaunamųjų ginklų kategorijai, jį laikė ir rodė per automobilio langą (uždarytą) greta važiavusiajam automobilio „Toyota Prius Plius“ vairuotojui M. P., nes pastarasis, kaltinamojo teigimu, pavojingai manevravo kelyje. Tokiu visuomenėje nepriimtinu konflikto sprendimo būdu R. Z. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nes taksi automobilyje „Toyota Prius Plius“ buvusi keleivė A. K., bijodama galinčių kilti šio konflikto pasekmių, buvo priversta išlipti iš taksi automobilio anksčiau laiko, skambinti bendrajam pagalbos centrui, nes bijojo, kad taksi automobilio vairuotojui kas nors neatsitiktų. Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. Z. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. Z. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tik prašė leisti jam dirbti naktinėmis pamainomis, nes toks yra jo darbo pobūdis (b.l. 63).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pažeidžiantis viešąją tvarką), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. Z. - anksčiau teistas du kartus, teistumai išnykę (b.l. 56-57), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 58-59), nuo 2017 m. gruodžio 11 d. vykdo individualią veiklą (teikia pavežėjo paslaugas) (b.l. 55), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra, taip pat nėra duomenų, ar jis yra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Z. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje. Šiuo konkrečiu atveju siūloma bausmė, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. Z. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta ir šuo metu skirti kardomąją priemonę jokio pagrindo nėra.

R. Z. priklausantis pneumatinis pistoletas „MP-654K“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-533-2019 (b.l. 36).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 16-17).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Z. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. Z. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti R. Z., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė