Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-662-123/2007

77.4.2.; 110.4.;

2007 m. rugpjūčio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Gintaro Bastakio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-252-760/2007 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui E. G., dalyvaujančiai byloje institucijai teikiančiai išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas teismo sprendimas, laikinai nustatyti dukters A. G. gyvenamąją vietą kartu su ja (b.l. 1-3, 12). Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas ir jis įsiteisės, nustatė A. G. gyvenamąją vietą su ieškove (b.l. 13-14). Atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria buvo laikinai nustatyta nepilnametės A. G. gyvenamojo vieta su mama L. G. (b.l. 38-39). Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą atmetė (b.l. 41).

LR CPK 145 str. 3 d. numato, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinų apsaugos priemonių taikymas. LR CK 3.65 str. 1 d. nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato teismui galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Būtent tokią laikinąją apsaugos priemonę šioje byloje prašė taikyti ieškovė. Teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą ir gavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio bei priešieškinio pagrįstumo klausimo, atsižvelgdamas į tokių bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumus, turi spręsti, ar yra LR CK 3.65 str. 1 d. nurodyti pagrindai bei juos patvirtinantys duomenys, kuriems esant galima daryti išvadą apie būtinumą taikyti LR CK 3.65 str. 2 d. numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės ir interesai.

LR CPK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Taigi pasikeitus aplinkybėms, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis vaiko interesus, šalis turi teisę bet kurioje proceso stadijoje pateikti pagrįstą prašymą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Atsakovas pateikdamas prašymą panaikinti laikinąją apsaugos priemonę grindžia tuo, kad teismas palikdamas galioti laikinąją apsaugos priemonę, kuria nustatyta laikina A. G. gyvenamojo vieta su mama, neatsižvelgė į vaiko interesus bei jo norą. Su tokiais atsakovo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimus turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę, jei ji neprieštarauja paties vaiko interesams. LR Civilinio kodekso ir LR Civilinio proceso kodekso normos užtikrina galimybę vaikui, nesvarbu kokio jis amžiaus išreikšti savo nuomonę (LR CPK 380 str. 1 d., LR CK 3.164 str.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja patikrino atsakovo materialines ir buitines gyvenimo sąlygas, taip pat tiesiogiai bendravo su nepilnamete A. G. bei išklausė jos norus (b.l. 27, 28). A. G. paaiškino, kad nenori gyventi pas mamą, kadangi mama ją seniau yra mušusi, brolį ir seserį mama myli labiau nei ją bei išreiškė norą gyventi su tėvu (b.l. 28). Teisėjų kolegija mano, kad nepilnametė A. G., gimusi 1998-04-01 yra pakankamo amžiaus, kad galėtų teisingai suprasti savo teises bei tinkamai išreikšti savo nuomonę sprendžiamu klausimu, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo neatsižvelgė į vaiko norą, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Iš bylos medžiagos matyti, kad toks A. G. išreikštas noras, neprieštarauja jos interesams, kadangi atsakovas suteikia visas normalias gyvenimo sąlygas savo vaikui, ją materialiai išlaiko, rūpinasi jos auklėjimo, sudaro sąlygas jai mokytis nuveža ją į mokyklą, mergaitė turi atskirą kambarį, gyvendama su tėvu A. G. jaučiasi rami ir saugi (b.l. 27). Pažymėtina ir tai, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų įstatymuose įtvirtintų vaiko laisvių ir teisių.

Nagrinėjimu atveju matyti, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms nepilnametė A. G. pati nori gyventi su tėvu, be to šiuo metu nepilnametė dukra faktiškai ir gyvena su atsakovu. Ieškovė pateikdama prašymą dėl laikinio išlaikymo priteisimo taip pat patvirtina tą faktą, kad šiuo metu A. G. gyvena su tėvu, kuris ją pilnai materialiai išlaiko (b.l. 40). Be to, ieškovė pateikdama prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo prašė priteisti laikiną išlaikymą tik jos dviem nepilnamečiams vaikams B. G. ir M. G.. Pažymėtina ir tai, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba įvertinto atsakovo aplinkos sąlygas ir jo norą bei pasirengimą prižiūrėti ir auklėti vaiką ir savo išvadoje konstatavo, kad A. G. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su tėvu (b.l. 26).

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės palikimas galioti būtų nepagrįstas ir neadekvatus siekiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, pažeistų vaiko interesus ir jo norus.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, neatsižvelgė į vaiko interesus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2007-06-05 nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.) ir klausimas išspręstinas iš esmės – teismo 2007-03-19 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - laikinas A. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove L. G., panaikinama (LR CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinai iki bus priimtas teismo sprendimas ir jis įsiteisės, nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., gyvenamąją vietą kartu su motina L. G..