- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-1785-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10496-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Loreta Lipnickienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- Č. Š.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei Č. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš patalpų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 visas savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas perdavė patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, o 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 - visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamąsias patalpas, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. 2007-02-26 atsakovė (nuomininkė) ir UAB „Šnipiškių ūkis“ (nuomotojas) sudarė Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 22. Sutarties pagrindu nuomotojas suteikė atsakovei terminuotam – iki 2007-07-01 naudojimui gyvenamąją patalpą. Sutartyje nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomos sutarties pratęsimas nebuvo įformintas, todėl sutartis pasibaigė suėjus sutarties terminui. Po sutarties pasibaigimo atsakovė naudojasi patalpomis neturėdama teisių į jas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos pažeistų esminę žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, atsakovė neturi kito tinkamo gyventi būsto ir finansiškai nėra pajėgi įgyti būstą. Nėra išnykusios priežastys, dėl kurių atsakovei buvo suteiktas socialinis gyvenamasis būstas. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, neleidžiant laiku atlikti atsakovės namo remonto ir šį klausimą užvilkinus, rekonstrukcijos kaina padidėjo ir atsakovė neteko vienintelio turėto būsto. Atsakovei 1993 metais neterminuotai nustatytas neįgalumas, atsakovei yra 86 metai. Dėl sveikatos būklės ir amžiaus ji neturi jokių galimybių įsigyti ar išsinuomoti kitą tinkamą gyventi būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2007-02-26 Socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 22 su atsakove buvo sudaryta dėl to, kad jai nuosavybės teise priklausiusi ¼ dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklė buvo avarinė. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo neremontuojamas ir jo būklė esmingai pablogėjo, nes valstybės institucijos nedavė leidimo namui remontuoti. Pagrindas suteikti atsakovei manevrinį butą - namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklės tapimas avarine, valstybės institucijoms neleidus namo remontuoti. Konstatavo, kad socialinio būsto nuomos poreikis atsakovei nėra išnykęs, nes namas netinkamas gyventi, šeima remontui neturi lėšų, kito gyvenamojo būsto taip pat neturi. Atsakovė dėl savo garbaus amžiaus ir sveikatos būklės laikytina itin socialiai pažeidžiamu asmeniu ir iškeldinimas nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovei, kaip socialinio būsto nuomotojui, socialinio būsto nuomos pagrindas jau yra išnykęs, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir priimdamas sprendimą pasisakė dėl byloje nenagrinėtinų aplinkybių bei CPK nustatyta tvarka nepareikštų reikalavimų. Teismas sprendimu konstatavo, kad manevrinio buto suteikimo pagrindas - namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklės tapimas avariniu, tačiau atsakovė jau nuo 1993 metų buvo informuota, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausomas pastatas nebus remontuojamas, rekonstruojamas, o suteikti patuštintą butą nėra juridinio pagrindo. Teismas, priimdamas sprendimą, akivaizdžiai nevertino ieškinio reikalavimų pagrindo. Sutarties punkte 13 nustatyta, kad pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami Civilinio kodekso nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nauja terminuota ar neterminuota nuomos sutartis sudaryta nebuvo, o sprendimo dėl nuomos santykių tęstinumo taip pat nėra. Įstatymo reglamentavimas dėl nuomos santykių nutraukimo imperatyvus. Teismas, priimdamas sprendimą peržengė pareikšto reikalavimo ir bylos ribas, sprendė ne su byla susijusius klausimus, netinkamai vertino įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį.
Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylą teismas nagrinėja ne tik ieškovo nurodyto ieškinio pagrindo ribose, bet ir atsakovo nurodytų aplinkybių ribose. Atsakovė savo atsikirtimuose rėmėsi aplinkybėmis, kad savivaldos institucijos neleido atlikti jai nuosavybės teise priklausančio namo remonto, įsipareigojo aprūpinti būstu, tačiau būsto nesuteikė, dėl savivaldos institucijų kaltės neleidžiant remontuoti namą ir nesuteikus kito būsto, namas tapo avarinės būklės ir atsakovė liko be gyvenamojo ploto, po to savivaldybė suteikė atsakovei manevrinio fondo butą ir savivaldybės sprendimo pagrindu atsakovė apsigyveno ginčo bute. Teismas ieškinį atmetė remdamasis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, todėl ieškinio ribų neperžengė.
Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų arba kad atsakovei nėra būsto poreikio. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto sprendimas buvo priimtas nevertinant atsakovės poreikių socialiniam būstui ir atitikimo įstatymo nustatytiems kriterijams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir vertinimų, kad atsakovė neatitinka įstatymo reikalavimų socialiniam būstui nuomoti. Nuo 2003-01-01 įsigaliojus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, ginčo buto statusas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo pakeistas iš manevrinio fondo buto į socialinį būstą. Remiantis pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu ir buto statuso pakeitimu, su atsakove buvo sudaryta socialinio būsto terminuota nuomos sutartis, nepaaiškinus, kad teisė į socialinio būsto nuomą gali būti ribojama asmens turtine padėtimi. Ginčo butas atsakovei buvo suteiktas kaip manevrinis butas gyvenamojo namo remonto laikotarpiui. Atsakovės namas nesuremontuotas, taigi atsakovės būsto poreikis neišnyko, nuomos sutarties sudarymo metu buvęs nuomos pagrindas neišnyko. Namo remontas neatliktas dėl objektyvių priežasčių, kurias sukėlė savivaldybės institucijų veiksmai neleidus laiku remontuoti namo.
Bylai yra reikšmingos aplinkybės, susiklosčiusios iki nuomos santykių atsiradimo 1997 m. ir jų metu galiojęs nuomos santykių reglamentavimas. Savivaldybė raštais prisiėmė pareigą aprūpinti namo gyventojus gyvenamosiomis patalpomis, kita vertus, neleisdama remontuoti namo, dėl ko namas vėliau tapo netinkamu gyventi, savivaldybė savo veiksmais padarė namo savininkams turtinę žalą. Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso normų nuostatas iškeldinamiems asmenims gyvenamoji patalpa buvo suteikiama pagal neterminuotą nuomos sutartį, nebuvo ribojama jokiais terminais ar kitomis sąlygomis. Tai, kad atsakovei buvo suteiktas tik manevrinio fondo butas, vėliau pervadintas į socialinį būstą, sudarant terminuotas nuomos sutartis, nepanaikino savivaldybės prievolės suteikti gyvenamąją patalpą neterminuotam laikotarpiui. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės amžių, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, pagrįstai motyvavo, jog ieškovės interesai šioje situacijoje nusveria teisėtus valstybės tikslus, o iškeldinimas nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui, ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Dėl ieškinio ribų peržengimo
Nustatyta, kad ieškovas reikalavimą iškeldinti atsakovę iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), grindė tuo, kad pasibaigė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminas, numatytas sutartyje - 2007-07-01, ir nebuvo išreikšta abiejų sutarties šalių valia nuomos sutartį atnaujinti, sudarant naują –terminuotą ar neterminuotą sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose nurodė, kad socialinio būsto nuomotojui, pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir tęsti socialinio būsto nuomos sutarties ( LAT 2011-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011). Atsižvelgiant į tai, byloje būtina padaryti išvadą, ar atsakovei buvo sutiektas socialinis būstas. Nuomos sutartis, kuria remiantis ieškovas reiškia ieškinį, su atsakove buvo sudaryta 2007-02-26 ( b.l.10-13), remiantis Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2007-01-10 d. įsakymu Nr. 30-17, tačiau ieškovas šio įsakymo į bylą nepateikė, todėl teismas turėjo iš kitų įrodymų nustatyti, kokiu pagrindu atsakovei buvo suteiktas savivaldybei priklausantis butas. Atsakovei atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad bute ji apsigyveno ne 2007-02-26 sutarties pagrindu, o 1997-07-03 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 1170V pagrindu, kuriuo jai buvo suteiktas manevrinio fondo butas, teismo pareiga buvo nustatyti aplinkybę, kokiu pagrindu atsakovė apsigyveno ginčo bute. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo padaryti išvadą dėl visų aplinkybių, kurias nurodė šalys byloje ir kurios susijusios su nagrinėjamu dalyku. Byloje nustatyta, kad 2007-02-26 socialinio būsto nuomos sutartimi atsakovei buvo išnuomotas butas, kuris jai jau buvo nuomojamas, t.y. kuris jai jau buvo suteiktas kaip manevrinio buto fondas 1997-07-03 ieškovo sprendimu. Teismas privalo visapusiškai išnagrinėti bylą, įvertinti aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu ( CPK 185 straipsnio 1 dalis), atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių nagrinėjimas nėra ieškiniu nepareikštų reikalavimų nagrinėjimu, o būtinų išvadų darymu, atsižvelgiant į šalies atsikirtimus. Tai, kad atsakovė nuo 1997 metų teisėtai naudojosi manevrinio butu, reiškia, kad ji gali būti iškeldinta savininko - ieškovo iš šio buto tik remiantis CK normomis.
Ieškovas 2007-02-26 sudarė su atsakove niekinę sutartį, nes įsipareigojo perduoti atsakovei gyvenamąsias patalpas, kurias jau buvo perdavusi, šia sutartimi pakeitė jau susiklosčiusius neterminuotos nuomos santykius tarp šalių, tuo sutartį pakeitė, nors pagrindų, numatytų CK 6.598 straipsnyje sutarčiai pakeisti, nebuvo, tuo pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas, todėl sutartis yra niekinė CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai, kad CK 6.598 straipsnis nustato konkrečius valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo atvejus, o pakeisti sutartį iš terminuotos į neterminuotą ir iš nuomojamo manevrinio fondo į socialinį būstą nenumatytos galimybės, todėl šios įstatymo normos nesilaikymas pripažintina imperatyvios įstatymo nuostatos nesilaikymu, todėl ieškovo sudaryta su atsakove 2007-02-26 sutartis yra niekinė, tokio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio ( CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
Atsakovė negali būti iškeldinta iš savivaldybės patalpų pripažintos niekine ir negaliojančia sutarties pagrindu, todėl ieškinys, ir šiais papildomais argumentais, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 20121 m. lapkričio mėn. 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.