Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs A. P. administracinio nusižengimo bylą, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, skundžiamame nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamo nutarimo išvadoms dėl A. P. kaltės. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad A. P. 2021 m. kovo 5 d. 11.21 val., (duomenys neskelbtini), tyčia lipnia juosta apklijavo (duomenys neskelbtini) savivaldybei nuosavybės teise priklausančius grindinio šviestuvus, taip vykdė savo, kaip pavienio asmens akcijas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytų atstumų reikalavimų (ne arčiau 25 m iki savivaldybės pastato), o atvykusioms Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VS tyrėjoms I. K. ir V. B., keletą kartų perspėjus A. P. nutraukti savo neteisėtus veiksmus bei įspėjus, kad privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, jis toliau klijavo raudoną lipnią juostą ant grindinio šviestuvų, ir taip nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nustoti klijuoti juostas ant šviestuvų bei padarė ANK 494 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus.

8. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas teisingai vertino A. P. veiksmus, t. y. lipnios juostos klijavimą ant grindinio šviestuvų, kaip savo prostestą prieš savivaldybės, jo nuomone, netinkamai atliktus darbus – netinkamą šviestuvų įrengimą. Pažymėtina, kad teismo posėdyje A. P. paaiškino, kad šviestuvai įrengti netinkamai, jų skleidžiama šviesa neatitinka architektūros dizaino. Todėl akivaizdu, kad A. P., klijuodamas lipnią juostą ant grindinio šviestuvų, siekė atkreipti visuomenės dėmesį dėl to, kad netinkamai atlikti darbai, susiję su šviestuvų įrengimu, t. y. jis vienareikšmiškai vykdė pavienio asmens akciją, o tai darė nesilaikydamas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytų atstumų reikalavimų, nes akciją vykdė arčiau nei 25 metrų atstumu iki savivaldybės pastato. Nagrinėjamas įvykis vyko aikštėje prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato, priešais įėjimą. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad visi aikštėje įrengti grindinio šviestuvai yra arčiau nei 25 metrai iki centrinio pastato įėjimo (b. l. 6–9). Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateiktų duomenų nustatyta, kad artimiausias grindinis šviestuvas nuo savivaldybės pastato yra įrengtas 2,83 metro atstumu, o tolimiausias – 21,60 metro atstumu (b. l. 120). Pažymėtina, kad Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonų – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų. Visais atvejais užtikrinamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų. Ir šiuo atveju, esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, skundžiamu nutarimu A. P. nubaustas pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

9. Nagrinėjamu atveju iš policijos pareigūnių vaizdo kamera „bodycam“ užfiksuotų duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnės, priėjusios prie A. P., reikalavo, kad jis nutrauktų savo daromus neteisėtus veiksmus – pavienio asmens akciją, vykdomą arčiau nei 25 m atstumu, jį įspėjo dėl tokių neteisėtų veiksmų, kad jis nebeklijuotų lipnios juostos ant grindinio šviestuvų. Šios aplinkybės užfiksuotos ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos V. B. tarnybiniame pranešime, tyrėja jas patvirtino ir teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja, t. y., kad atvykus į įvykio vietą ji pareikalavo A. P. baigti savo atliekamus veiksmus ir nebeklijuoti lipnios juostos ant grindinio šviestuvų, nes savo akciją jis vykdo arčiau nei 25 metrai nuo savivaldybės pastato, bet A. P. to nepadarė ir toliau klijavo lipnią juostą, taip jis vienareikšmiškai nevykdė teisėto pareigūnių reikalavimo. Pažymėtina, kad A. P. ir pats pripažino, kad jis, policijos pareigūnėms pareikalavus, nenutraukė vykdytos veiklos, nes jam nepaaiškino, ką jis blogai daro. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad aplinkybė, jog policijos pareigūnės įvykio vietoje A. P. nenurodė, kokį konkrečiai teisės aktą jis pažeidžia, jų reikalavimo teisėtumo bei A. P. veiksmų neteisėtumo nepaneigia. Nagrinėjamu atveju A. P. neabejotinai nevykdė teisėtų policijos pareigūnių nurodymų, todėl jis pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

10. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutarimą nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.