Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant A. K. , dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, gynėjui advokatui G. Platūkiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. B. priteista 1500 lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti A. N. naudai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis sukčiavo, tai yra, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – pinigus, bei veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam 2006-09-20 d. 12.43 val., telefonu paskambinus nukentėjusiajai A. N. bei melagingai pranešus, kad jos sūnus V. N. padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų ir reikia atlyginti padarytą 6000 lt. žalą, 2006-09-20 d., apie 13.00 val., atvyko į nukentėjusiosios namus, esančius Maironio g. 20, Marijampolėje, bei apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo nukentėjusiosios paduotus 1500 lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. N. 1500 lt. turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo apeliacinis skundas yra nenuoseklus: jis ir pripažįsta kad buvo paimti pinigų ir juos paėmė, bet ir neigia kad buvo paimti pinigų pas A. N. . Jis taip pat teigia, kad byla sufabrikuota, bet taip pat teigia, kad jis prisipažino ir kad jam paskirta bausmė per griežta.

BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis BPK 20str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl A. B. nusikalstamos veikos padarymo, o būtent, kad jis turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – pinigus, bei veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam 2006-09-20 d. 12.43 val., telefonu paskambinus nukentėjusiajai A. N. bei melagingai pranešus, kad jos sūnus V. N. padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų ir reikia atlyginti padarytą 6000 lt. žalą, 2006-09-20 d., apie 13.00 val., atvyko į nukentėjusiosios namus, esančius Maironio g. 20, Marijampolėje, bei apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo nukentėjusiosios paduotus 1500 lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. N. 1500 lt. turtinę žalą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Nors A. B. dėl Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiosios A. N. ir liudytojo V. N. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusioji, nuteistąjį A. B. , atpažino iš pradžių iš nuotraukos, nors dėl to nebūdama visiškai tikra, o vėliau, teismo posėdžio metu, nuteistąjį betarpiškai matydama, neginčytinai atpažino jį, kaip asmenį, kuris iš jos apgaulės būdu išviliojo ir pasisavino 1500 litų ir būtent nuteistasis jos paklaustas, jai konkrečiai atsakė, jog jis yra autoįvykio sužaloto asmens sūnus. Liudytojas V. N. parodė, jog jis nusikaltimo įvykdymo dieną apie 14 val. atvyko pas savo motiną ir iš jos sužinojo, jog nepažįstami asmenys, pranešdami telefonu apie neva įvykusią jos sūnaus avariją, išviliojo iš jos 1500 litų. Jis nurodė, jog jokio autoįvykio nesukėlė, todėl jis suprato, kad jo motina tapo sukčiautojų auka.

Nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais yra pagrindo tikėti, nes jų parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Juos teismas labai išsamiai nurodė ir analizavo nuosprendyje.

Be to, nuteistojo A. B. kaltė yra pilnai įrodyta bylos rašytine medžiaga, o būtent, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame yra nurodyta, jog pas nukentėjusiąją kieme ant žolės yra rastas mobiliojo ryšio telefonas, kuris neginčytinai buvo nustatyta, jog priklauso nuteistajam A. B. , daiktų apžiūros protokolu, kuriame yra nurodyta, jog rastame mobiliojo ryšio telefone, esanti kortelė priklauso nuteistajam A. B. , asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu buvo nustatyta, jog nukentėjusioji iš jai pateiktų keturių nuotraukų, jai labiausiai panašus į asmenį iš jos paėmusį 1500 litų, yra A. B. . Taipogi, iš byloje esančios medžiagos yra matyti, jog nuteistasis nusikaltimo įvykdymo dieną, iš savo mobiliojo ryšio aparato bendravo su Pataisos namuose kalinčiais asmenimis.

Taipogi, nors nuteistasis savo kaltę teisminio nagrinėjimo metu neigė visiškai, nors ikiteisminio tyrimo metu, davė visiškai kitokius parodymus iš esmės, vienų apklausų metu pripažįstančius savo kaltę, bei tinkamai apibūdinant visas įvykio aplinkybes, kitų apklausų metu, vėl paneigdamas savo kaltę ir jau pasakodamas visiškai kitokias nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, tačiau teismas tinkamai laikė, jog nuteistojo nusikalstama veika yra pilnai įrodyta, o būtent, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis iš esmės savo parodymus pradėjo keisti jau ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių jis pripažino lankęsis pas nukentėjusiąją, kurią apibūdino kaip senyvo amžiaus, pražilusią senutę, o tai pilnumoje atitiko nukentėjusiosios išvaizdą, ir trečiojo asmens prašymu iš jos paėmęs pinigus, nežinodamas jokių kitų aplinkybių, vėliau nurodė, jog pinigus paėmė iš jam skambinusio asmens vardu Rimas močiutės jo prašymu, nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu visus savo anksčiau duotus parodymus paneigė, nurodydamas, kad pas nukentėjusiąją išvis nebuvo ir pinigų neėmė, o pinigus paėmė iš pažįstamo Rimo tėvų jo prašymu, tačiau nei pažįstamo, nei jo tėvų tapatybės neatskleidė, teismas tinkamai tokiais nutiestojo parodymais nesirėmė, nes jie yra prieštaringi ir neatitiko byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir teismas tinkamai tokius nuteistojo parodymus vertino kritiškai, kaip vengimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1, b.l. 90-91, 95-96, 98), kurių turinys, pagal baudžiamąjį statymą buvo tinkamai pagarsintas byloje esantiems įrodymams patikrinti, pilnai sutapo su duomenimis, gautais iš Marijampolės policijos komisariato Kriminalinės policijos Operatyvinės veiklos skyriaus pateiktos informacijos apie pamestame telefono aparate naudotas SIM korteles, vienos iš jų priklausymą A. B. bei buvusius pokalbius tarp abonentų iš Marijampolės pataisos namų su nukentėjusiosios kieme surastu telefonu bei pačia nukentėjusiąja – jai priklausančio fiksuoto ryšio telefonu.

Skundo motyvas, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nevykdomos akistatos yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Kolegija konstatuoja, jog byloje ir taip buvo pakankamai įrodymų, įrodančių nuteistojo kaltę ir daryti akistatas, šiuo atveju, nebuvo jokio teisinio reikalingumo. Be to, skundo motyvas, jog nukentėjusioji yra policijoje dirbančio sūnaus motina, taipogi, yra atmetamas, kaip motyvas, neturintis nieko bendro su nagrinėjama byla ir nustatytomis aplinkybėmis.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t.y. jog nuteistasis pas nukentėjusiąją namuose, sukčiaudamas paėmė iš jos 1500 litų, pametė nukentėjusiosios kieme savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio pagalba bendravo su pataisos namuose kalinčiais asmenimis ir tame tarpe su abonentu, iš kurio nenustatytas asmuo prieš A. B. atvykimą pas nukentėjusiąją, skambino nukentėjusiajai pranešdamas jai išgalvotą istoriją apie jos sūnaus sukeltą autoįvykį bei būtinybę atvyksiančiam asmeniui perduoti pinigus. Teismas, taipogi, tinkamai laikė nustatytu tai, kad nuteistasis įvykio dieną apie 13 val. nukentėjusiosios namuose paėmė iš jos 1500 litų, ir tinkamai atmetė nuteistojo versiją, jog jam priklausantį telefoną nukentėjusiosios kieme galėjo pamesti ir kitas asmuo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nurodo, kad jam teismas paskyrė per griežtą bausmę, šis skundo motyvas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko ji nėra aiškiai per griežta. Bausmė A. B. yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad A. B. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nesigailėjo, todėl teismas tinkamai nepripažino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, taipogi, skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. B. charakterizuojamas tik patenkinamai, anksčiau teistas septynis kartus. Visa aukščiau išvardinta byloja apie tai, kad nuteistasis nėra linkusi taisytis asmenybė, jis yra linkusi nusikalsti asmenybė. Be to, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir tai, kad nuteistasis buvo nedirbantis. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne švelnesnė bausmės rūšis, o būtent, teismo nuomone, LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Taipogi, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, kurių dydis parinktas nežymiai didesnis negu sankcijos vidurkis, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę įstatyminio pagrindo nėra.

Todėl, kolegija daro išvadą, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl naikinti ar pakeisti apkaltinamąjį nuosprendį jokio įstatyminio pagrindo, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.