Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo – UAB (A) – direktorės L. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžiu M. S. ir G. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. UAB (A) civilinis ieškinys dėl 28 216,28 Lt atmestas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo UAB (A) apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, civilinio ieškovo UAB (A) direktorės L. K., prašiosios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas UAB (B) (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kuri, atstovaujama vadybininkės J. D., 2006 m. liepos 14 d. faksimiliniu būdu sudarė sutartį su UAB (A) (duomenys neskelbtini) dėl šiai įmonei priklausančio medienos krovinio 2006 m. liepos 17 d. pakrovimo ir pristatymo į Vokietiją UAB (B) naudojamu automobiliu „Volvo“ (duomenys neskelbtini) su priekaba „Krone“ (duomenys neskelbtini); pagal šią sutartį 2006 m. liepos 17 d. UAB (B) vairuotojui O. R. nuvykus į UAB (C), esančią (duomenys neskelbtini), nuo 8.00 iki 13.00 val. į UAB (B) automobilį „Volvo“ ir priekabą „Krone“ buvo pakrauti 1362 mediniai padėklai, priklausantys UAB (A) bei tą pačią dieną O. R. Marijampolės autobusų stotyje siuntų skyriuje pasiėmus šį UAB (A) krovinį patvirtinančius dokumentus – 2006 m. liepos 17 d. tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su UAB (D) (duomenys neskelbtini) direktore G. P. ir turėdamas vieningą su ja tikslą apgaule savo ir jos naudai įgyti svetimą UAB (A) priklausantį turtą, 2006 m. liepos 17 d., apie 18.00 val., O. R. per J. D. melagingai pranešus, kad šioje autobusų stotyje atsiimti dokumentai nėra pakrauto krovinio dokumentai, davė nurodymą O. R. nevykti iš Marijampolės ir juos iš O. R. 2006 m. liepos 18 d., apie 13.20 val., AB (E) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė, įteikdamas jam tos pačios dienos ryte Trakų r., (duomenys neskelbtini), paimtus iš bendrininkės G. P. užpildytus žinomai suklastotus prekių pervežimo dokumentus – tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį Nr (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti duomenys, neatitinkantys tikrovės, apie tai, kad UAB (B) automobilyje „Volvo“ ir priekaboje „Krone“ esantys 1362 mediniai padėklai priklauso UAB (D), ir panaudojus šiuos dokumentus – jų pagrindu vairuotojui O. R. pristačius krovinį Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) savo ir G. P. naudai apgaule užvaldė svetimą UAB (A) priklausantį turtą –28 216,28 Lt bendros vertės medinius padėklus.

G. P. buvo kaltinama tuo, kad ji, dirbdama UAB (D) direktore, turėdama vieningą tikslą su bendrininku – UAB (B) direktoriumi M. S. apgaule savo ir jo naudai įgyti svetimą UAB (A) priklausantį turtą, 2006 m. liepos 14 d. UAB (B) vadybininkei J. D., atstovaujančiai šiai bendrovei, faksimiliniu būdu sudarius sutartį su UAB (A) dėl šiai įmonei priklausančio medienos krovinio 2006 m. liepos 17 d. pakrovimo ir pristatymo į Vokietiją UAB (B) naudojamu automobiliu „Volvo“ su priekaba „Krone“ ir pagal šią sutartį 2006 m. liepos 17 d. UAB (B) vairuotojui O. R. nuvykus į UAB (C), nuo 8.00 iki 13.00 val. į UAB (B) automobilį „Volvo“ ir priekabą „Krone“ buvo pakrauti 1362 mediniai padėklai, priklausantys UAB (A), bei tą pačią dieną O. R. Marijampolės autobusų stotyje siuntų skyriuje pasiėmus šį UAB (A) krovinį patvirtinančius dokumentus – 2006 m. liepos 17 d. tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. liepos 17 d., apie 18.00 val., bendrininkui M. S. per J. D. melagingai pranešus O. R., jog šioje autobusų stotyje atsiimti dokumentai nėra pakrauto krovinio dokumentai, O. R. nevyko iš Marijampolės ir 2006 m. liepos 18 d. ryte Trakų r. (duomenys neskelbtini), į tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą (duomenys neskelbtini), įrašė duomenis, neatitinkančius tikrovės apie tai, kad UAB (B) automobilyje „Volvo“ ir priekaboje „Krone“ esantys 1362 mediniai padėklai priklauso UAB (D), taip suklastojo tikrus prekių pervežimo dokumentus, kuriuos perdavė atvykusiam bendrininkui M. S., o šiam tą pačią dieną 2006 m. liepos 18 d., apie 13.20 val., AB (E) degalinėje paėmus iš O. R. tikrus 2006 m. liepos 17 d. Marijampolės stotyje gautus krovinio dokumentus ir įteikus minėtus jos suklastotus dokumentus, kuriuos panaudojus – šių dokumentų pagrindu vairuotojui O. R. pristačius krovinį Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini), savo ir M. S. naudai apgaule užvaldė svetimą UAB (A) priklausantį turtą – bendros 28 216,28 Lt vertės medinius padėklus.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka buvo atliekamas įrodymų tyrimas ir apklausiami liudytojai, tačiau UAB (A) atstovas apie tai nebuvo informuotas ir įrodymų tyrime nedalyvavo, negalėjo pateikti klausimų bei prašymų procese.

Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas M. S. ir G. P. kaltinančius įrodymus, tai padarė nepagrįstai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nevertindamas įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad UAB (A) iš tiekėjo UAB (C) pakraudavo į automobilius stabilų kiekį medinių padėklų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB (D) tokio kiekio medienos padėklų į automobilius niekada nekraudavo. Teismas, pasak kasatoriaus, nesivadovavo O. R. parodymais, kuriuos patvirtina kiti įrodymai byloje, darydamas išvadą, kad UAB (A) nevežė medinių padėklų krovinio, rėmėsi UAB (A) buhalterės V. B. parodymais, jog jokių apmokėjimų pagal šį faktą nebuvo. Tačiau pati UAB (B) nepateikė apmokėti sąskaitos–faktūros už krovinio pristatymą, be to, pateikiant sąskaitą apmokėti už pervežimą būtina pateikti krovinio važtaraštį su pažyma, kad krovinys pristatytas gavėjui. Teismo išvados prieštaringos. Teismo nurodymas, kad buvo kraunami ne tie padėklai, kurie turėjo būti pristatyti į Vokietiją, nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto. Liudytojo O. R. parodymai ir kiti bylos įrodymai patvirtina, kad UAB (A) priklausantys padėklai 2006 m. liepos 17 d. buvo pakrauti į UAB (B) transportą ir turėjo būti nuvežti į Vokietiją. Šių padėklų skaičius nurodytas ir UAB (D) dokumentuose apgaule užvaldant svetimą UAB (A) turtą.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio ieškovo UAB (A) direktorės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo priimant išteisinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 3 dalis)

Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, o pagal 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą – palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Pirmosios instancijos teismas V. S. ir G. P. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. konstatavęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau UAB (A) 28 216,28 Lt civilinį ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, dėl civilinio ieškinio išsprendimo klausimo pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko galioti. Tad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, suvaržė UAB (A) teises (dėl galimybės paduoti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka), dėl to abiejų instancijų teismų procesinių sprendimų civilinio ieškinio dalis keistina, UAB (A) 28 216,28 Lt civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą.

Dėl civilinio ieškovo procesinių teisių suvaržymo, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

Pagal BPK 110 straipsnio 2 dalį civilinis ieškovas, be kitų turimų teisių, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą, duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus, pateikti prašymus ir reikšti nušalinimus. Civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę dalyvauti bylos nagrinėjime apeliacine tvarka, todėl jam pranešama apie posėdžio vietą ir laiką. Tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą, jeigu jiems laiku pranešama apie vykstantį teismo posėdį (BPK 322 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad į kiekvieną teismo posėdį, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, buvo kviečiama ir apeliacinį skundą padavusi UAB (A) direktorė L. K. Dėl pranešimo apie posėdžių laiką ir vietą tinkamumo klausimų nekilo, tad UAB (A) atstovo nedalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme metu, tinkamai jam apie tai pranešus, nesuvaržė jo turimų procesinių teisių realizavimo. Pažymėtina, kad, teismo proceso metu nutarus byloje atlikti įrodymų tyrimą, posėdis neatidedamas ir proceso dalyviams atskirai apie tai nepranešinėjama. Apeliacinės instancijos teisme realizavus BPK 324 straipsnio 6 dalį, nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui, jo procesinės teisės nebuvo suvaržytos.

Dėl civilinio ieškovo teisių kasaciniame procese ir BPK 20 straipsnio taikymo

Pagal BPK 367 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį suteikiama procesinė galimybė ir civiliniam ieškovui bei jo atstovui, tačiau, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 2 dalimi, civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Tačiau kasaciniame skunde greta su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų prašoma kitaip vertinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes, susijusias ne tik su civilinio ieškinio išsprendimu, bet ir su įrodymų vertinimu dėl BK 182 straipsnio inkriminavimo. Šie kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti. Juo labiau kad, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu, taigi nenagrinėja su įrodymų vertinimu susijusių klausimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį pakeisti – civilinio ieškovo UAB (A) 28 216,28 Lt ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.