- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-832-160/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03061-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- V. S., S. A.
- Ieškovas
- J. C. D. R.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant atsakovo V. S. atstovei adv. A. P., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. C. D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. C. D. R. ieškinį atsakovams V. S. ir S. A. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta (tretieji asmenys Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė D. Š., antstolis V. M.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
J. C. D. R. prašė pripažinti, kad jis yra atsiskaitęs su kreditoriumi V. S. pagal 2009-10-30 vekselį ir Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-14028/09, sumokėdamas kreditoriui visą vekselyje nurodytą skolą ir vykdymo proceso veiksmus nutraukti. Paaiškino, kad 2009-10-30 išdavė V. S. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2009-11-15 sumokėti 7000 Lt. 2009-11-09 dalyvaujant vekselio turėtojui V. S. ir trečiajam asmeniui S. A., ieškovas sąžiningai palaikė kreditoriumi S. A. ir grąžino jam 6000 Lt, kadangi buvo įsitikinęs, jog už V. S. jam priklausantį mokėjimą priima S. A., jokių kitų vekselių ieškovas nebuvo išdavęs. Suėjus vekselio mokėjimo terminui, ieškovas negalėjo susisiekti su atsakovu, todėl 2009-11-18 likusią skolos dalį 1000 Lt pervedė paštu. Tą pačią dieną gavo atsakovo raštą, teigiantį, kad įsipareigojimas pagal 2009-10-30 vekselį neįvykdytas, todėl atsakovas kreipsis į notarą bei teismo antstolių kontorą dėl skolos išieškojimo. 2009-11-27 atsakovas pranešė, jog 1000 Lt pervedimą paštu gavo, tačiau ieškovas dar liko skolingas 6000 Lt. Ieškovas 2009-12-18 gavo antstolio raginimą įvykdyti prievolę, tačiau išieškojimas iš ieškovo neturi būti vykdomas, nes su V. S. yra pilnai atsiskaityta.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad 2009-10-30 paskolino ieškovui 7000 Lt, tačiau ieškovas dar 6000 Lt pasiskolino iš S. A. ir parašė vekselį jo naudai. 2009-11-09 ieškovas grąžino 6000 Lt S. A. ir, kadangi gerai S. A. nepažinojo, paprašė, kad V. S. dalyvautų kaip liudytojas. Ieškovas padiktavo liudijimo tekstą, kurį prašė parašyti V. S. ant pinigų grąžinimo rašto. Po kelių dienų ieškovas atsakovui prašė iki 2009-12-31 palaukti vekselio apmokėjimo. Atsakovas atsisakė pratęsti terminą ir nurodė, kad jei negaus iki sutarto termino pinigų, kreipsis į notarą ar antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Tuomet ieškovas supyko ir pasakė, kad pinigų visai negrąžins.
Atsakovas S. A. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad tarp jo ir ieškovo nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai, atsakovas nepagrįstai vengia pripažinti, jog ieškovas yra tinkamai įvykdęs prievolę. 2009-11-09 V. S. paprašė S. A., kad jis paimtų iš ieškovo pinigus bei padavė S. A. 2009-10-30 išrašytą vekselį. V. S. paaiškino ieškovui, kad vekselį yra perleidęs S. A., todėl pinigus ieškovas turi grąžinti S. A.. Ieškovas norėjo grąžinti 6200 Lt, nes 800 Lt buvo jau grąžinti. Dėl 800 Lt tarp V. S. ir ieškovo kilo ginčas, todėl S. A. priėmė iš ieškovo 6000 Lt bei paaiškino, kad vekselį gražins ieškovui, kai šis grąžins likusią 1000 Lt sumą. Gautus 6000 Lt S. A. atidavė V. S.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-02 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas yra įvykdęs prievolę pagal 2009-10-30 vekselį. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jis suklydo, kas tikrasis kreditorius pagal 2009-10-30 vekselį, neįrodyta. Vekselį ieškovas išrašė atsakovui V. S., todėl jam turėjo grąžinti vekselyje įrašytą 7000 Lt sumą. Nebuvo jokios priežasties ieškovui suklysti, tuo labiau, kad S. A. jis pažinojo mažiau, nei V. S. Kreditoriui atsisakant duoti pakvitavimą, ieškovas turėjo teisę sustabdyti prievolės vykdymą, tuo labiau, kad vekselį ieškovas turėjo apmokėti iki 2009-11-15 ir 2009-11-09 vekselio apmokėjimo terminas nebuvo pasibaigęs. Aplinkybė, jog V. S. dėl savo neteisėtų veiksmų suklaidino ar kitaip paveikė ieškovą, neįrodyta, ieškovas į teisėsaugos institucijas dėl V. S. veiksmų nesikreipė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
J. C. D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybės ir nustatydamas galimos apgaulės požymius apie tai privalėjo pranešti prokuratūrai, o analizuodamas surinktus įrodymus nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, dėl ko teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas visiškai neįvertino S. A. pateiktų paaiškinimų ir neanalizavo šių paaiškinimų sąryšio su byloje duotais ieškovo, V. S. parodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą: ieškovui įrodžius savo teiginius, V. S. turėjo paneigti ieškovo teiginius, bet savųjų teiginių neįrodė, todėl teismas turėjo pripažinti įrodytu, jog ieškovas tinkamai įvykdė prievolę.
Atsiliepimas
V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje, pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė pinigus S. A. sumokėjęs būtent pagal V. S. vardu išrašytą vekselį. Teismas pagrįstai vertino tiek apelianto, tiek atsakovo parodymus visumoje su byloje esančiais rašytinais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Bylos medžiaga tvirtina, kad ginčas yra kilęs dėl atsiskaitymo pagal 2009-10-30 išduotą paprastąjį vekselį, kurio davėjas J. C. D. R. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 7000 Lt tiesiogiai V. S. Atsiskaitymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), vekselio apmokėjimo data 2009-11-15 (b. l. 41). Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 1 str. šis įstatymas nustato įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojimų pagal vekselį asmenų santykius. Todėl 6000 Lt skolos dalies pagal šį vekselį sumokėjimo pripažinimui ar nepripažinimui, taikomos šio įstatymo nustatytos taisyklės, kurių vekselio turėtojas ir vekselio davėjas privalėjo laikytis. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 13 str. kiekvienas vekselis gali būti perduotas indosamentu (perduodamuoju įrašu vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinančiu visų teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui). Pateiktame byloje vekselyje nėra įrašo, kad vekselio turėtojas V. S. vekselį perdavė S. A. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 42 str. 2 d. jeigu vekselio mokėtojas moka prieš terminą, jis veikia savo rizika. Todėl ieškovas, jei mokėjo dalį mokėtinos sumos 2009-11-09, kaip nurodyta raštelyje, kuriuo jis perdavė 6000 Lt S. A., o ne 2009-11-15, kaip nurodyta vekselyje, veikė savo rizika ir privalėjo laikytis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 str. 3 d. nustatytos taisyklės – sumokėjęs sumos dalį pagal vekselį, vekselio mokėtojas turėjo reikalauti, kad būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Tačiau vekselio turėtojas V. S. vekselyje nepažymėjo apie dalies mokėjimo priėmimą, pakvitavimo neišdavė. Pateiktas raštelis (b. l. 9) nepatvirtina, kad pinigai perduoti vekselio turėtojui ir būtent pagal šį vekselį. Todėl apylinkės teismas priėjo pagrįstos išvados, kad remiantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytomis taisyklėmis pripažinti, kad ieškovas apmokėjo vekselį, nėra pagrindo. Kiti ieškovo, V. S. ir S. A. santykiai dėl 6000 Lt perdavimo, negali būti pagrindu keisti taisyklėms dėl griežtai įstatymu nustatytos vekselių perdavimo ir apmokėjimo tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti.
Kadangi ieškovui 180 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, atmetus apeliacinį skundą iš jo valstybės naudai priteistina 180 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 84 str). Kitų bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pateisinančių dokumentų šalys nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. C. D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660, sąskaita Nr. LT247300010112394300, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija).