Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

2022-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-1796-517/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-11-17Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
A20.-1796-517/2022
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00313-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rinaldas Adamonis (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-1796-517/2022Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00313-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. lapkričio 17 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo Kamerūno Respublikos pilietei K. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą prašydamas persvarstyti 2022 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimą ir skirti Kamerūno Respublikos piliete prisistačiusiai K. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Priemonės taikymo terminą nustatyti iki 2023 m. gegužės 22 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Išnagrinėjus turimą medžiagą nustatyta, kad užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 3 d. neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos Valstybės sieną grupėje asmenų. Su savimi užsienietė neturėjo asmens tapatybe bei pilietybę patvirtinančio dokumento. Užsienietė 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos asmens prašymą suteikti prieglobstį 2021 m. spalio 6 d. išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė sprendimą Nr. 2LS29496 nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacine sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Sprendimas buvo apskųstas. Migracijos departamento 1-ji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija skundą atmetė kaip nepagristą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi užsienietei buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonę – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vielai priskirtoje teritorijoje iki 2022 m. kovo 22 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo užsienietės skundą dėl 2021 m. spalio 6 d. Migracijos departamento sprendimo, bei 2022 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį pakeisti 3 punktą, sumažindamas draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų nuo jos išsiuntimo dienos, bei pakeitė 4 punktą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, likusią dalį užsieniečio apeliacinio skundo atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartimi užsienietei buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje iki 2022 m. birželio 22 d.?

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutartimi užsienietei buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 19 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi užsienietei buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemone – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 22 d.

Sprendžiant užsienietei taikomos priemonės klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. Įsiteisėjus Migracijos departamento priimtam sprendimui, užsienietė tapo nelegaliu migrantu. Atsižvelgus į tai, pradėta minėtos užsienietės išsiuntimo procedūra. Užsienietė susipažinusi su esama situacija, nesutinka savanoriškai grįžti į kilmės šalį ir kategoriškai tai atmeta. Užsienietės tapatybė ir pilietybė nenustatyta. Valstybės sienos apsaugos tarnybai, įpareigotai vykdyti minėtos užsienietės išsiuntimą, kreipiantis dėl kelionės dokumento į Kamerūno Respublikos ambasadą Belgijos Karalystėje dėl grįžimo pažymėjimo išdavimo, tačiau Kamerūno Respublikos piliete prisistačiusios K. S. grįžimo pažymėjimas nebuvo išduotas, kas iš esmės ne tik komplikuoja, bet praktiškai daro jį neįmanomu.

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsienietės prašymą suteikti prieglobstį 2021 m. spalio 6 d. išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė sprendimą Nr. 2LS29496 nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacine sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Sprendimas buvo apskųstas. Migracijos departamento 1-ji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija skundą atmetė kaip nepagristą. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo užsienietės skundą dėl 2021 m. spalio 6 d. Migracijos departamento sprendimo, bei 2022 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį pakeisti 3 punktą, sumažindamas draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų nuo jos išsiuntimo dienos, bei pakeitė 4 punktą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, likusią dalį užsieniečio apeliacinio skundo atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Tokios priemonės yra nurodytos Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiuo metu užsienietė Lietuvos Respublikoje yra nuo 2021 m. liepos 3 d., visą tą laikotarpį jos laisvė buvo varžoma. Šiuo metu Kamerūno Respublikos pilietė K. S. yra nelegalus migrantas Lietuvos Respublikoje. Asmuo atvyko neteisėtai į Lietuvos Respubliką, neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietės tapatybė ir pilietybė nenustatyta, užsienietė pagal galimybes bendradarbiavo su teisėsauga nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą, nėra bandžiusi pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ar pažeidusi apgyvendinimo vietos vidaus taisykles, asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jai suteikta teisė dirbti Lietuvos Respublikoje. Užsienietė 2022 m. spalio 17 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, adresu (duomenys neskelbtini). Vilnius. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad yra pagrindas užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą.

Svarstant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo termino, pažymėtina, pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3803-463/2022; 2022 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3878-520/2022; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3944-822/2022). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad užsienietės laisvė ribojama nuo 2021 m. liepos 1 d., teismas konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju užsienietei taikytinas alternatyvios sulaikymui priemonės terminas yra iki 2023 m. sausio 3 d.

Esant tokioms aplinkybėms, užsienietei skirtinas įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, įpareigojant kiekvieną trečiadienį nuo 08.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui pranešti apie savo buvimo vietą Lietuvos Respublikoje iki 2023 m. sausio 3 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 10 punktu, 14018 straipsniu, 140²⁰ straipsniu,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Persvarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir skirti Kamerūno Respublikos pilietei K. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 08 val. iki 17 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Priemonės taikymo terminą nustatyti iki 2023 m. sausio 3 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjas Rinaldas Adamonis