Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-14 · Byla Nr. N-62-2558-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-14
Bylos Nr.
N-62-2558-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-2558/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. G. (b. l. 2) už tai, kad jis 2010 m. birželio 13 d., apie 14.12 val., Vilniuje, vairavo automobilį Honda Accord būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,48 promilės alkoholio), nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Šiais veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 238 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. nutarimu pripažino V. G. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus teisės pažeidimus, ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Teismas kritiškai vertino V. G. paaiškinimus, jog 2010 m. birželio 13 d. automobilį Honda Accord vairavo kaimynas S. V.. Pažymėjo, kad pažeidėjo ir jo versiją palaikančių liudytojų V. J. bei S. V. nurodytas aplinkybes paneigia R. M. parodymai, Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos ir garso įrašas, kita bylos medžiaga. R. M. patvirtino, jog minėta transporto priemone važiavo du, o ne trys, asmenys. Bendrojo pagalbos centro įraše girdėti, kad R. M. apibūdino vairuotoją kaip 50-60 metų amžiaus, žilą, praplikusį vyriškį su ūsais. Šias aplinkybes R. M. išdėstė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 4). Policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą, atvykę į prekybos centrą „Akropolis“, pastebėjo du vyrus – V. G. ir V. J., automobilio Honda Accord raktelius rado pas V. G.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog įvykio dieną R. M. nevykdė tarnybinių pareigų, netikėti jo paradymais nėra jokio pagrindo (b. l. 85-89).

II.

Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad automobilio Honda Accord nevairavo. Skundžiamas teismo nutarimas, jo nuomone, priimtas pažeidžiant ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimus, neužtikrinus teisingo ir nešališko proceso, pagrįstas tikrovės neatitinkančiais faktais. R. M., apklausiamas teismo posėdyje, davė žinomai melagingus parodymus. Kita vertus liudytojai V. J. ir S. V. nuosekliai išdėstė jiems žinomas aplinkybes, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jų atžvilgiu buvo pradėta savarankiška administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (b. l. 98-103).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nesutinka su V. G. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu apeliantas nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, šios aplinkybės konstatavimui pakanka nustatyti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, šiam esant neblaiviam (girtam) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir tinkamai argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Pažymėtina, jog tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, ir kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

Apeliantas ginčija jam inkriminuotą teisės pažeidimą tuo argumentu, kad automobilį Honda Accord vairavo kitas asmuo – S. V..

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo ir jo atstovo paaiškinimus, apklausė liudytojus. Pagrindiniai įrodymai, paneigiantys V. G. gynybos versiją, yra vyresniojo patrulio R. M. parodymai (b. l. 86), kad ne tarnybos metu vykdamas savo transporto priemone Ozo gatve, Vilniuje, ir pastebėjęs įtartinai manevruojantį automobilį Honda Accord, jis ėmėsi neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią daromai netesėtai veikai, t. y. operatyviai susisiekė su Bendruoju pagalbos centru ir jį informavo apie pažeidimo eigą (ši policijos pareigūno pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies). Automobilis, kurį vairavo V. G., sustojo aikštelėje prie prekybos centro „Akropolis“, iš jo išlipo du neblaivūs vyrai. Bendrojo pagalbos centro operatorės nurodymu, R. M. minėtų vyrų nepaleido iš akiračio iki to laiko, kol atvyko policijos ekipažas. Abejonių dėl to, kad šis liudytojas galėjo suklysti dėl vairuotojo asmens ar yra suinteresuotas pakenkti apeliantui, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Jo paminėtas aplinkybes nuosekliai patvirtina tarnybinio pranešimas (b. l. 4) ir Bendrajame pagalbos centre registruoto skambučio garso įrašas (b. l. 62). Be to, pasak R. U., V. G. turėjo automobilio Honda Accord raktelius (b. l. 87).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas teisingai išanalizavo ir kritiškai įvertino pažeidėjo pažįstamų V. J. bei S. V. parodymus. Teisėjų kolegija palaiko šių įrodymų atmetimo motyvus, todėl nebekartoja. V. G. neblaivumo faktas, patvirtintas alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0134 kvitu, byloje neginčijamas (b. l. 7, 8).

Surinktų faktinių duomenų visuma įrodo, kad V. G. yra kaltas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų veikų padarymu, todėl, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, jam pagrįstai ir teisėtai skirta administracinė nuobauda sunkesniojo iš padarytųjų teisės pažeidimų sankcijos ribose. Procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti 2010 m. spalio 21 d. nutarimą, nenustatyta, todėl V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius