Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-992/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-20
Bylos Nr.
1-91-992/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36661-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Arnas Paliukėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-91-992/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36661-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant prokurorėms Ingridai Gureckienei, Živilei Aleksonytei, Ivetai Galkevičienei, Martynai Lukauskaitei,

kaltinamajam A. M. (A. M.), jo gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. M. 2022 m. rugsėjo 25 d., apie 6.50 val., Tauro g. 5, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 17 punkte numatytą pareigą policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis būti patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną, po darbų, galimai apie 5.00 val. ryte, užvažiavo į „Istorijos“ barą, kuriame bendravo su pažįstamu žmogumi. Bare praleido 30 – 40 minučių, išgėrė du buteliukus nealkoholinio gėrimo su ledukais. Iš šono žiūrint, galėjo atrodyti, kad jis geria alkoholinį gėrimą. Alkoholį vartoja retai, nes geria vaistus. Kažkokie jaunuoliai agresyviai elgėsi prie baro durų ir lauke. Kadangi nebuvo įmanoma praeiti laiptais pro tuos jaunuolius, paprašė jų pasitraukti. Tarp jo ir tų jaunuolių įvyko kivirčas. Kažkas iš jaunuolių iškvietė policijos pareigūnus. Iš minėto „Istorijos“ baro jis nuvažiavo link Taurakalnio. Norėjo pavalgyti prieš miegą, nes tuo metu vartojo tam tikrus vaistus nuo (duomenys neskelbtini). Nuo rugpjūčio mėnesio gydėsi (duomenys neskelbtini) ir prieš geriant vaistus privalėdavo pavalgyti, kadangi jo vartoti vaistai „(duomenys neskelbtini)“ apsvaigina, stipriai veikia centrinę nervų sistemą, sulėtina reakciją. Taip pat vartojo naujos kartos vaistus nuo (duomenys neskelbtini), kurių pavadinimo neprisimena. Kadangi jam reikėjo pavalgyti, užvažiavo į kebabinę. Kebabinėje buvo eilė, jis užsisakė kebabą ir pusę jo suvalgęs, atsisėdo už vairo, išvažiavo iš aikštelės. Valgydamas matė iš Kalinausko g., priešinga kryptimi, atvažiavusį policijos ekipažą su įjungtais švyturėliais, išgirdo įspėjimą sustoti. Sustojo prie aikštelės ir išlipęs iš automobilio paklausė, kokia sustabdymo priežastis. Jam buvo atsakyta, kad pareigūnams kilo įtarimas, kad jis yra išgėręs. Jis aiškino pareigūnams, kad valgė ir negali pasitikrinti blaivumo, nes bus netikslūs alkotesterio parodymai. Iš patirties žino, kad maisto valgymas neparodo tikslaus rezultato. Pareigūnai jam siūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis aiškino pareigūnams, kad dėl suvartoto maisto rezultatai bus netikslūs ir prašė palaukti 15 min, kol išsivalys burnos gleivinė, taip pat prašė pareigūnų vykti į gydymo įstaigą kraujui paimti. Nesutiko pūsti į alkotesterį tik dėl to, kad valgė maistą. Pareigūnai į jo prašymus nereagavo, primygtinai reikalavo pasitikrinti blaivumą. Neatsisakė tikrintis blaivumo, o prašė galimybės pasitikrinti narkologiniame dispanseryje, bet pareigūnai niekaip nereagavo į tokį jo prašymą, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, pradėjo jį psichologiškai spausti, nesuteikė galimybės priduoti kraujo medicinos įstaigoje. Jis buvo stumdomas, per prievartą sodinimas į tarnybinį pareigūnų automobilį, prieš jį buvo panaudota fizinė jėga – jam numušė akinius, dėl ko jis nebesiorientavo aplinkoje. Jis šaukė, kur jo akiniai, aiškino, kad nieko nemato, tačiau buvo prismaugtas, parkrito ant kelių ir jautė degantį skystį ant akių. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, paskui suvokė, kad buvo panaudotos jo atžvilgiu ašarinės dujos. Kai atvažiavo antras pareigūnų ekipažas, jis prašė, kad jį nuvežtų į gydymo įstaigą, tačiau niekas jo nesiklausė. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas A. V. (A. V.) teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo dėl neblaivaus vairuotojo ant Tauro kalno. Datos neatsimena, buvo ankstyvas rytas, kai gavo iškvietimą, kad važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, jiems pranešė, koks automobilis ir kokia spalva, tik nepasakė valstybinio numerio. Jie važinėjo, ieškojo pagal požymius automobilio ir požymius atitinkantį automobilį pamatė išvažiuojantį iš kebabinės „Jammi“, esančios ant Tauro kalno. Automobilį pastebėjo, kai vairuotojas nuvažiavo nuo kebabinės maisto užsakymo langelio ir išvažiavo į pagrindinę gatvę. Nusprendė patikrinti minėto automobilio vairuotoją, automobilį sustabdė važiuodami iš galo su įjungtais švyturėliais ir per garsiakalbį liepdami sustoti. Nespėjus jam išlipti iš tarnybinio automobilio, sustabdyto automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir greitai nuėjo link šaligatvio. Paprašytas grįžti, prašymo nevykdė. Vairuotojas visą laiką buvo agresyviai nusiteikęs. Tuomet jis paprašė vairuotojo dokumentų ir pastebėjo, kad vairuotojas yra neblaivus, kadangi jo koordinacija buvo sutrikusi, kalbėjo nerišliai, jautėsi alkoholio kvapas. Sustabdytame automobilyje vairuotojas buvo vienas. Vairuotojas aiškino jiems, kad atvažiavo pavalgyti, nieko nevartojo. Automobilyje buvo šviežias maistas (kebabas). Jis pats asmeniškai nematė, kad vairuotojas valgytų. Vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą, vairuotoją jie ilgai įkalbinėjo pasitikrinti. Kadangi vairuotojas nesitikrino blaivumo, turėjo pristatyti jį į komisariatą. Vairuotojo buvo pareikalauta sėsti į tarnybinį automobilį, bet vairuotojas jo neklausė, todėl buvo iškviestas kitas pareigūnų ekipažas į pagalbą, kuris ir išvežė kaltinamąjį, o jie liko prie automobilio ir pildė dokumentaciją. Nepamena, ar vairuotojas prašė pristatyti jį į gydymo įstaigą. Pažymi, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis blaivumą, per tam tikrą laiką gali savo lėšomis priduoti kraują, jei išreiškia tokį norą būdamas sulaikytas, veža tyrėjai. Jie patys neveža tikrintis kraujo, veža tik tuo atveju, jeigu asmuo serga ir negali įpūsti į alkotesterį. Kaltinamasis buvo įspėtas apie pasekmes. Prieš kaltinamąjį buvo panaudotos spec. priemonės – dujos ir antrankiai, kadangi asmuo nevykdė teisėtų reikalavimų, buvo agresyvus. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja K. N. teismo posėdžio metu parodė, kad pamena pranešimą iš budėtojo apie neblaivų vairuotoją. Jie, kaip patruliai, neveža į gydymo įstaigą kraujo paėmimui, nes tokius dalykus sprendžia vyresnieji tyrėjai. Jie informuoja tyrėją ir budėtoją, kad asmuo nesutinka pasitikrinti blaivumo, ir tyrėjas nusprendžia, ką daryti. Nepamena, ar šiuo konkrečiu atveju jie informavo tyrėją. Visada privalo informuoti, kai padaroma nusikalstama veika ir tyrėjas jiems pasako, kokie jų tolimesni veiksmai. Tyrėjui skambina telefonu. Nuo jų, kaip patrulių, priklauso pats įvykio įforminimas, medžiagos surinkimas, bet jei asmuo atsisako tikrintis blaivumą, jie vežą tokį asmenį į komisariatą. Neprisimena, ką aiškino sustabdytas vairuotojas, nes su juo daugiau bendravo jos kolega. Nepamena, kaip elgėsi vairuotojas. Atsimena, kad automobilis išvažiavo Tauro g. 3, pakilus aukščiau iš tolimesnio išvažiavimo, tada jį sustabdė. Vairuotojas buvo vienas. Neprisimena, ar pagal pareikalavimą sustojo, ar buvo užsukę į kebabinės aikštelę. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas D. K. (D. K.) teismo posėdžio metu parodė, kad daug ko neprisimena, pamena, kad važiavo į Tauro g. padėti kolegoms pervežti sulaikytą asmenį. Kai jie atvyko, asmuo jau buvo sulaikytas. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog reikia pagalbos pristatyti sulaikytąjį. Kai atvyko į įvykio vietą, asmuo buvo kolegų automobilyje, jį pasodino pas save į automobilį ir pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių. Kiek prisimena, asmuo priešinosi, sulaikytam asmeniui buvo uždėti antrankiai. Jie dujų nenaudojo. Neprisimena, ar kaltinamasis prašė medicininės pagalbos. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pirmą ir paskutinį kartą matė bare. Tikslios datos ir laiko nepasakys, žino, kad buvo paryčiai, gal 4.00 – 6.00 val. ryto. Su kaltinamuoju bare kalbėjosi, o kai išėjo į lauką, pamatė, kad kaltinamasis buvo gatvėje ir sėdo už automobilio vairo. Jo manymu, kaltinamasis, atsisėdęs už automobilio vairo, išvažiavo. Kiek pamena, jis iškvietė policijos pareigūnas. Nematė, ar kaltinamasis gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau iš šono atrodė, kad jis buvo apsvaigęs, todėl prevencijos tikslais ir paskambino pareigūnams. Bare kaltinamasis provokavo konfliktines situacijas, bandė lįsti prie žmogaus, jį įžeisti ar necenzūriniais žodžiais kažką pasakyti. Lauke kaltinamasis taip pat elgėsi keistai. Atrodė, kad kaltinamasis yra išgėręs dėl neadekvačios jo elgsenos – necenzūrinės leksikos, vaikščiojimo ir svirduliavimo. Kaltinamasis neadekvačiai bendravo su baro lankytojais ir lauke, filmavo aplinką. Jis [liudytojas] bare vartojo alkoholį. Ar kaltinamasis bare valgė, nematė, tačiau baras maisto negamina. Baro prieigose nėra kebabinės, artimiausia kebabinė „Jammi“ yra ant Tauro kalno. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja N. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra pirmas jos vyras, jų vaiko tėvas. Bendro ūkio jie neveda, palaiko bendravimą dėl vaiko. Automobilis, kurį įvykio metu vairavo A. M., priklausė jai. A. M. automobilį kartais iš jos pasiskolindavo. Žino, kad A. M. nuvažiavo į kebabinę pavalgyti ir policija sustabdė patikrinti dokumentus, kad įvyko konfliktas. Kai atsiėmė automobilį, jame buvo netvarka, mėtėsi pusiau suvalgytas kebabas. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Įtariamuoju apklaustas A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad teisė neduoti parodymų jam yra išaiškinta, parodymų nesutinka duoti. Nori pasakyti, kad šiuo metu su savimi neturi vairuotojo pažymėjimo, yra informuotas, kad vairuotojo pažymėjimą turės pristatyti į policijos komisariatą. Galimai vairuotojo pažymėjimas yra likęs automobilyje Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nori pridurti, kad pageidauja, jog būtų peržiūrėti vaizdo įrašai iš uniformų kamerų, jį sulaikiusių pareigūnų, taip pat tarnybinio automobilio vaizdo įrašai bei sulaikymo ir areštinės patalpų vaizdo įrašai. Prašo automobilį grąžinti savininkui (1 t., 84 – 86, 106 – 108 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. B. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 d., 6.00 val., buvo bare „Istorijos“, esančiame Islandijos g. 6, Vilniuje, kuomet į barą atėjo vyras (su akiniais, normalaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, trumpų plaukų). Pastebėjo, kad to vyro judesiai stipriai nekoordinuoti, jis svirduliavo, buvo akivaizdžiai neblaivus, priėjęs prie jo, pavadino jį „ačkariku“, iš to vyro burnos sklido alkoholio kvapas, todėl jis nusprendė nekonfliktuoti. Su tuo vyru nebendravo, vyras lyg kabinėjosi prie kitų baro lankytojų. Po kažkurio laiko išėjo į lauką parūkyti, minėtas vyras taip pat išėjo, ištraukė telefoną, pradėjo jį ir lauke esančius žmones filmuoti be jokios priežasties, jam pasakė nustoti filmuoti. Lauke vyras kabinėjosi prie žmonių, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, kalbėsena nerišli. Praėjus kuriam laikui, minėtas vyras priėjo prie sidabrinės spalvos Toyota Corolla automobilio, numerio neįsidėmėjo, įsėdo į vairuotojo pusę už vairo ir dideliu greičiu išvažiavo link Pamėnkalnio g. Jis iš karto paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešė apie girtą vairuotoją. Norėtų pabrėžti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambino du kartus, pirmą kartą pranešė, kad girtas vyras įsėdo į Toyota Yaris automobilį, tačiau, padėjus ragelį, šalia esantys žmonės pasakė, kad tai ne Yaris, o Toyota Corolla automobilis, todėl skambino antrą kartą, kad patikslintų (1 t., 40 – 43 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 d., apie 6.32 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje link Tauro kalno nuo „Istorijos“ baro nuvažiavo neblaivus vairuotojas automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. nežinomi, pilkos spalvos. Atitinkantį požymius automobilį pastebėjo važiuojantį Tauro g. 3, įjungus šviesos ir garso signalus, automobilis buvo sustabdytas Tauro g. 5. Tai buvo automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam išlipus iš tarnybinio automobilio ir nespėjus prieiti prie sustabdyto automobilio, iš vairuotojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo, A. M.. Daugiau automobilyje jokių asmenų nebuvo. A. M. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą arba asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmuo tai daryti kategoriškai atsisakė. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, vyras nurodė, kad vartojo prieš dvi valandas. Nustačius neblaivumo požymius bei nusivedus asmenį prie tarnybinio automobilio, asmens buvo pareikalauta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau asmuo tikrintis kategoriškai atsisakė. Asmuo buvo kelis kartus įspėtas, jog už atsisakymą tikrintis blaivumą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau ir toliau tikrintis atsisakė. Kadangi asmuo atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu, jam buvo paaiškinta, jog yra sulaikomas, buvo pareikalauta sėsti į tarnybinį automobilį, sulaikytiems skirtą vietą, tačiau asmuo pasidarė agresyvus. Paėmus vyrą už rankos, dar kelis kartus pareikalauta sėsti, asmuo reikalavimų nevykdė, pradėjo stanginti rankų raumenis, todėl prieš asmenį buvo panaudota fizinė jėga, asmuo aktyviais veiksmais ir toliau priešinosi sulaikymui, asmeniui niekaip nepavyko uždėti antrankių už nugaros, todėl buvo panaudotos dujos, po ko pavyko uždėti antrankius ir vyras buvo sulaikytas. Kadangi sulaikytas asmuo buvo agresyvus, spardė tarnybinį automobilį, į pagalbą buvo iškviestas kitas pareigūnų ekipažas, kuris asmenį pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių (1 t. 46 – 49 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. N. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 d., apie 6.32 val., patruliuojant su kolega A. V., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, link Tauro kalno, nuo „Istorijos“ baro, nuvažiavo neblaivus vairuotojas automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. nežinomi, pilkos spalvos. Atitinkantį požymius automobilį pastebėjo važiuojantį Tauro g. 3, įjungus šviesos ir garso signalus, automobilis buvo sustabdytas Tauro g. 5. Tai buvo automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. V. išlipus iš tarnybinio automobilio ir dar nespėjus prieiti prie sustabdyto automobilio, iš minėto automobilio išlipo akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo, A. M.. Suprato, kad jis akivaizdžiai neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti. Kolega su tuo vairuotoju bendravo, aiškino, kad reikia patikrinti blaivumą. Priėjus arčiau prie vairuotojo A. M., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis visą laiką kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Jis buvo paklaustas, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad vartojo prieš dvi valandas. Prie tarnybinio automobilio A. M. vis buvo siūlyta patikrinti blaivumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė tikrintis. Siūlyta buvo keletą kartų, tačiau jis nepūtė, kažką nerišliai aiškino. Tada buvo įspėtas, kad už atsisakymą tikrintis blaivumą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau asmuo ir toliau tikrintis atsisakė. Kadangi asmuo atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu, jam buvo paaiškinta, jog jis yra sulaikomas, paprašyta sėsti į tarnybinį automobilį, tada A. M. pasidarė labai agresyvus, visiškai nevykdė nurodymų, pradėjo priešintis pareigūno veiksmams, todėl prieš jį buvo panaudota fizinė jėga. A. M. ir toliau aktyviai priešinosi, todėl buvo panaudotos dujos, vėliau pavyko uždėti antrankius ir A. M. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Vėliau buvo nustatyta, kad A. M. vairuojamas automobilis nepriklauso, tačiau susisiekti su savininke nepavyko, todėl automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo išvežtas į saugomą aikštelę. Be to, buvo kviečiamas kitas ekipažas, kuris A. M. pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., 52 – 55 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 d., patruliavimo metu kartu su vyresniuoju specialistu, paryčiais, tikslaus laiko nepamena, buvo gautas pranešimas iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad Tauro g. 5, Vilniuje, reikalinga pagalba kitam patruliuojančiam ekipažui. Atvykus minėtu adresu, ekipažo pareigūnai perdavė jiems akivaizdžiai neblaivų vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, A. M.. Minėtas vyras svirduliavo, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, bendravimo metu sklido alkoholio kvapas, apie ką kalbėjo minėtas vyras, nepamena, bet jo kalba buvo nerišli. Kaip paaiškino kito ekipažo pareigūnai, vyras vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pasiūlius patikrinti blaivumą, atsisakė tai padaryti. Dėl to minėtas vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę (1 t., 57 – 58 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. D. parodė, kad A. M. yra jos buvęs vyras, su juo kartu negyvena, turi bendrą vaiką. Automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninis automobilis. Techniškai automobilį tvarkė ji, kai A. M. skolinasi automobilį, už kurą moka jis. Kartais buvęs vyras A. M. prašo automobilio trumpam, nes savo asmeninio automobilio neturi, ji jam duoda pasinaudoti. 2022 m. rugsėjo 19 d. ji jam davė savo automobilį, jis jai nenurodė, kodėl jam reikalingas automobilis, ji neklausė. 2022 m. spalio 3 d. A. M. pasakė, kad reikia atvykti į apklausą į policiją, nes jos automobilis atimtas ir stovi aikštelėje, trumpai paaiškino, kad buvo išvykęs į miestą su jos automobiliu, užvažiavo pavalgyti kebabų ant Tauro kalno ir važiuojantį namo jį sulaikė kartu su automobiliu policijos pareigūnai, jis buvo vėliau paleistas, o automobilis negrąžintas (1 t., 61 – 64 b. l.).

BIRT žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 25 d., 6.32 val., buvo gautas pranešimas, jog link Tauro kalno nuo „Istorijos“ baro nuvažiavo neblaivus vairuotojas automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Vėliau informacija buvo papildyta, jog automobilis Toyota Corolla, ne Yaris (1 t., 4 b. l.).

2022 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti išoriniai automobilio apgadinimai: apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje (1 t., 11 – 18 b. l.).

2022 m. rugsėjo 25 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. M. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Akte pažymėta, kad alkoholį A. M. vartojo prieš dvi valandas. A. M. vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. A. M. atsisakė pasirašyti aktą (1 t., 20 b. l.).

2022 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausyti garso įrašai, gauti iš bendrojo pagalbos centro. Įrašuose užfiksuota, kaip pranešėjas praneša apie neblaivų vairuotoją (1 t., 28 – 29 b. l.).

2022 m. spalio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai, gauti iš policijos pareigūnų uniformų kamerų. Vaizdo įrašuose užfiksuota A. M. neblaivumo patikrinimo procedūra, asmens paaiškinimai, A. M. pripažinimas, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas (1 t., 31 – 33 b. l.).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu nustatyta, kad Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso N. D. (1 t., 65 b. l.).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė lengvojo automobilio Toyota Corolla 1.6 (2007 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1 910 eurų (1 t., 66 b. l.).

2022 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos liudytojo A. V. aplinkybės, kaip teisiamojo posėdžio metu (1 t., 68 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 17 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis vairavo transporto priemonę ir nustačius jam neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo, visiškai įrodyta.

Kaip nustatyta byloje ir ginčo dėl to nėra, A. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, laiku ir vietoje vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso jo buvusiai sutuoktinei N. D.. Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. neigė savo kaltę aiškindamas, kad tikrintis neblaivumo neatsisakė, o tik prašė pareigūnų palaukti 15 min, kol išsivalys burnos gleivinė, kadangi žinojo, jog dėl suvalgyto maisto alkotesterio rezultatai gali būti netikslūs, taip pat prašė pareigūnų vykti į gydymo įstaigą kraujui paimti, tačiau į jo prašymus niekas nereagavo.

Tokia kaltinamojo A. M. iškelta versija yra paneigta byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Pirmiausia, teismas remiasi nuosekliais ir išsamiais liudytojų P. B., A. V., K. N. ir D. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu.

Liudytoju teisme apklaustas P. B. aiškino, kad įvykio rytą su kaltinamuoju buvo bare, tačiau nematė, ar A. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Jis matė, kaip A. M. atsisėdo į automobilio vairuotojo sėdynę ir išvažiavo iš baro, todėl iškvietė policijos pareigūnus, nes jam kilo įtarimas, kad A. M. gali būti neblaivus, kadangi A. M. elgėsi neadekvačiai – kėlė konfliktines situacijas, svirduliavo lauke, vartojo necenzūrinius keiksmažodžius, be priežasties filmavo aplinką. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. B. iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes (1 t., 40 – 43 b. l.). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi nenustatyta, kad liudytojas asmeniškai pažįsta kaltinamąjį ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Be kita ko, byloje esantys BIRT žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokolo ir garso įrašų, gautų iš Bendrojo pagalbos centro, duomenys patvirtina, kad iš tiesų liudytojas P. B. 2022 m. rugsėjo 25 d., 6.32 val., paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė, jog link Tauro kalno nuo „Istorijos“ baro nuvažiavo neblaivus vairuotojas automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Informacija buvo papildyta patikslinant automobilio markę (1 t., 4, 28 – 29 b. l.).

Į įvykio vietą atvykę ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. V., K. N. ir D. K. taip pat teismui nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes. A. V. ir K. N., būdami prisiekę teismui sakyti tiesą, paaiškino, kad patruliuodami mieste iš budėtojo gavo pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Požymius atitinkantį automobilį pastebėjo, kai jis išvažinėjo iš kebabinės „Jammi“, esančios ant Tauro kalno. Liudytojas A. V. teismui aiškino, kad sustabdžius automobilį, iš jo iš karto išlipo A. M.. Paprašytas grįžti į automobilį, A. M. prašymo nevykdė, visą laiką buvo agresyviai nusiteikęs. Paprašius A. M. dokumentų, liudytojas pastebėjo, kad A. M. yra neblaivus – jo koordinacija buvo sutrikusi, kalbėjo nerišliai, jautėsi alkoholio kvapas. Tada jis pasakė A. M., kad reikia pasitikrinti blaivumą, tą daryti A. M. atsisakė. Tiek jis, tiek kolegė K. N. aiškino A. M. teisines pasekmes už atsisakymą pasitikrinti blaivumą. A. M. nesutikus tikrintis blaivumo, jie privalėjo pristatyti jį į komisariatą. Pareigūnai teismui patvirtino, kad prieš A. M. buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai, kadangi A. M. elgėsi agresyviai, nevykdė teisėtų reikalavimų. Tiek A. V., tiek K. N. teismui paaiškino, kad asmeniui nesutikus pasitikrinti blaivumo, jie patys neveža asmenų į gydymo įstaigą kraujui paimti, jeigu sulaikytas asmuo išreškia norą priduoti kraują, savo lėšomis per tam tikrą laiką gali kraują priduoti, bet kraujo pridavimui į gydymo įstaigą veža tyrėjai, o ne patruliuojantys pareigūnai. Analogiškas įvykio aplinkybes tiek A. V. (1 t. 46 – 49 b. l.), tiek K. N. (1 t., 52 – 55 b. l.) aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu, be to iš karto po įvykio A. V. pateikęs tarnybinį pranešimą (1 t., 68 b. l.) taip pat vienodai nurodė visą įvykio seką, A. M. nustatytus neblaivumo požymius, kaltinamojo veiksmus iki ir po sulaikymo, todėl netikėti nuosekliais, vienodais ir išsamiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.

Teisme liudytoju apklaustas D. K. paaiškino, kad įvykio rytą važiavo į Tauro g. kolegoms padėti pervežti sulaikytą asmenį. Kai jis atvyko, A. M. jau buvo sulaikytas ir laikomas kolegų automobilyje, jie pasisodinę pas save į automobilį A. M. pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių. Kiek prisimena, A. M. priešinosi, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. K. vienodai aiškino įvykio aplinkybes, tik nurodė, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnai perdavė jiems akivaizdžiai neblaivų A. M.. A. M. svirduliavo, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, bendravimo metu sklido alkoholio kvapas, apie ką kalbėjo minėtas vyras, nepamena, bet jo kalba buvo nerišli (1 t., 57 – 58 b. l.).

Teismas taip pat kruopščiai įvertino ir byloje esančius policijos pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašus (1 t., 31 – 33 b. l.). Vaizdo įraše „2022_0925_064727_001 (1)“ matyti sustabdomas A. M. vairuojamas automobilis. Sustabdžius automobilį A. M. iš karto išlipo iš vairuotojo sėdynės ir nuėjo prie šaligatvio. Pareigūnui paklausus, ar šiandien vartojo alkoholį, A. M. sako: „prieš kažkiek laiko“. Pareigūnui pasitikslinus maždaug prieš kiek laiko, A. M. atsako: „dvi valandos“ (vaizdo įrašas nuo 1.02 min. iki 1.12 min.). Vaizdo įraše taip pat matyti, kaip pareigūnas paaiškina A. M., kad reikia pasitikrinti blaivumą, prašo atsisėti kaltinamąjį į tarnybinį automobilį. Vaizdo įraše matoma, kaip A. M. nepasitikrina blaivumo, kadangi nematė, kaip buvo išlupta alkotesterio antgalis, į kurį reikia pūsti. Vaizdo įraše „2022_0925_065027_002“ matyti, kaip pareigūnas pats prie A. M. išlupa alkotesterio antgalį ir prašo A. M. pūsti. A. M. tuo metu sako: „važiuosiu į Gerosios Vilties“. Pareigūnas išaiškino A. M., kad jis yra filmuojamas, o atsisakymas pasitikrinti blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę. A. M. sako, kad pūs, tačiau neblaivumo alkotesteriu nepasitikrina. A. M. aiškino, kad valgė maistą, todėl turi teisę burnos gleivinę išsivalyt. Pareigūnas teigė nematęs, jog A. M. valgė ir paaiškino, kad A. M. privalo pasitikrinti neblaivumą tuoj pat, kadangi pats nurodė, jog alkoholį vartojo prieš dvi valandas (1 t., 156 b. l.).

Įvertinęs pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašų, kitų objektų apžiūros protokole nustatytus duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti neblaivumo nustatymo akte A. M. nustatytais neblaivumo požymiais (1 t., 20 b. l.). Vaizdo įrašuose aiškiai matyti A. M. neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pareigūnai, buvę šalia A. M., taip pat liudytojas P. B. patvirtino, kad iš A. M. burnos sklido alkoholio kvapas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas netiki kaltinamojo iškelta versija, jog atsisakė tikrintis blaivumo vien dėl to, kad buvo valgęs maisto – kebabo, kadangi vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip A. M. pripažino policijos pareigūnams vartojęs alkoholį „prieš dvi valandas“, be to, policijos pareigūnai sustabdė A. M. vairuojamą automobilį tik užsisakius maisto, t. y. praėjus trumpam laiko tarpui, kai viso ar dalies maisto A. M. net nebūtų spėjęs suvalgyti. Liudytojui P. B. kaltinamasis A. M. jau pasirodė įtartinas, išvažiavęs iš baro, dėl ko liudytojas ir paskambino pareigūnams, pranešdamas apie galimai neblaivų vairuotoją.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, 2022 m. rugsėjo 25 d., apie 6.50 val., Tauro g. 5, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pažeisdamas KET 17 punkte numatytą vairuotojo pareigą leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, jog A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nes nagrinėjamu atveju A. M. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau konkretus jo neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas. Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad A. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kadangi, kaip jau buvo minėta, konkretus A. M. neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, tačiau A. M. pažeidė KET 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus. Minėtų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo yra galimas, jis jokios įtakos A. M. teisinei padėčiai neturi.

Dėl kaltinamojo atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką A. M. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. praeityje teistas 2 kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. M. praeityje teistas 2 kartus (1 t., 126 – 131 b. l.), nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 12 kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 114 – 125 b. l.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį A. M. charakterizuojančius duomenis – įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), teigė dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Duomenų apie A. M. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi nėra.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti A. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 25 d., 6.50 val. (1 t., 74 – 75 b. l.), iki 2022 m. rugsėjo 25 d., 14.18 val. (viena diena) (1 t., 87 – 88 b. l.), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai.

Kadangi A. M. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta baudos bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja pagrindą palikti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nustatytomis sąlygomis: laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiam be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytas pareigas: pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad A. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat jis padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį, nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis blaivumą, tokiu būdu pažeisdamas KET 17 punkte numatytą reikalavimą. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnų uniformų kamerų įrašuose užfiksuota, kad A. M. prisipažino vartojęs alkoholį prieš dvi valandas iki pareigūnų sustabdymo. Be to, įvertinta ir tai, kad A. M. automobilį vairavo sekmadienio rytą, daugiabučių namų apsuptyje, kur eismas, vien iš pareigūnų uniformų kamerų įrašų matosi, kad yra intensyvus ankstyvą savaitgalio rytą. Teismas įvertina ir tai, kad šiuo atveju buvo padarytas nesunkių kategorijai priskiriamas nusikaltimas.

Atsižvelgiant į tai, A. M. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 25 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustatyta, kad A. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi A. M. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Pažymėtina ir tai, jog automobilis, kurį vairavo A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui – N. D. (1 t., 65 b. l.). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas A. M. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyta, jog A. M. vairavo automobilį esant neblaivumo požymių, kuriuos nustatė jį sulaikę pareigūnai, atsisakė tikrintis blaivumą, alkoholį jis pripažino vartojęs tą pačią dieną, prieš sėsdamas už vairo. Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio Toyota Corolla, 2007 m., vidutinė kaina (2022 m. rugsėjo mėnesio duomenimis) su PVM – 1 910 eurų. Taigi ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismo vertinimu, visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymų leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. M. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad A. M. baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai atsisako tikrintis blaivumą, ir užtraukią baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas ir proporcingas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. M. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 910 eurų.

Dėl kardomųjų priemonių taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 90 – 92 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

Byloje esančios dvi kompaktinės plokštelės (CD laikmenos) su vaizdo ir garso įrašais, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-992/2024.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 MGL (4 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. M. paskirti galutinę bausmes – 11 mėnesių laisvės atėmimą ir 80 MGL, kas sudaro 4 000 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos baudos bausmės laiką įskaityti A. M. laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 25 d., 6.50 val., iki 2022 m. rugsėjo 25 d., 14.18 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 eurų) baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, A. M. paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 7 punktuose, – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 metams 6 mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš A. M. valstybės naudai išieškoti automobilio Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą (su PVM) – 1 910 eurų.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Dvi kompaktines plokšteles (CD laikmenas) su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-91-992/2024.

Išaiškinti A. M., kad šiuo nuosprendžiu jam paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė