- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-29
- Bylos Nr.
- A-469-963-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- R.R.
- Atsakovas
- Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
atsakovo atstovui T.J.
trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams R.K., E.U.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R.R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-11-28 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R.R. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo, pripažinimo netinkamu profesinei karo tarnybai ir medicininės ekspertizės paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
R.R. administracinio teismo prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Karinės medicininės ekspertinės komisijos (toliau - KMEK) 2005-03-09 ekspertinį nutarimą Nr.343/2005 ir 2005-07-01 ekspertinį nutarimą Nr.1504/2005, paskirti medicininę ekspertizę jo tinkamumui profesinei karo tarnybai nustatyti, pripažinti, kad jis yra netinkamas profesinei karo tarnybai ir priteisti iš atsakovo patirtas proceso išlaidas. R.R. nurodė 1997-09-22 buvęs priimtas į profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vyr. specialisto tiekėjo pareigose. Pareiškėjas paaiškino, kad 2004-02-10 jam buvo suteiktas vyr. seržanto laipsnis, o paskutiniu metu jis dirbo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos Aprūpinimo skyriaus ūkio poskyrio viršininko pareigose. Pareiškėjas teigė, kad dirbant šiose pareigose, jam dažnai tekdavo atlikti sunkius fizinius darbus, dėl to prasidėjo su einamomis pareigomis susiję bendrieji sveikatos sutrikimai - pradėjo stipriai skaudėti nugarą, jis gavo dvi stuburo išvaržas, atsirado širdies dūžių sutrikimai. Pablogėjus sveikatai, jis du kartus atliko pilną reabilitacijos kursą, o 2004 metais dėl blogos fizinės sveikatos būklės vadovybės sprendimu buvo atleistas nuo fizinio pasirengimo normatyvų laikymo. Pareiškėjas nurodė nepaisant to toliau dirbęs, o 2005-01-25 sunkiai susirgęs ir sirgęs iki 2005-04-06. Po ligos Klaipėdos medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005-04-07 sprendimu atlikta ekspertizė ir jam nustatytas trečios grupės invalidumas. R.R. pabrėžė, kad nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jo bendra sveikatos būklė nuo 2004 metų pradžios pablogėjo būtent dėl profesinės karo tarnybos. Nepaisant sveikatos būklės, 2005-03-09 ekspertiniu nutarimu Nr.343/2005 jis pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę. Apskundus šią išvadą, atsakovas paliko nepakeistus nustatytus sveikatos sutrikimus, tačiau 2005-07-01 ekspertiniu nutarimu Nr.1504/2005 pripažino pareiškėją tinkamu profesinei karo tarnybai jau ne pagal E, o pagal G sveikatos grupę. R.R. teigė, kad Klaipėdos medicininės socialinės ekspertizės komisijos ir KMEK išvados iš esmės skirtis negali, nes sveikatos būklei nustatyti pagal šių komisijų veiklą reglamentuojančius nuostatus turi būti taikomi vienodi metodai, todėl, siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus ir tinkamai išspręsti bylą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsniu, būtina jam skirti medicininę ekspertizę su tikslu nustatyti bendrą sveikatos būklę, sveikatos sutrikimo laipsnį ir tinkamumą profesinei karo tarnybai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime teismui nurodė, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - Įstatymas) 67 straipsnio 3 dalį kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karo medicinos ekspertų komisija, o šios komisijos teises ir pareigas reglamentuoja Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicininės ekspertizės nuostatai (toliau - Nuostatai). Atsakovė pažymėjo, jog tik KMEK gali priimti ekspertinį nutarimą ir konstatuoti asmens tinkamumą ar ne profesinei karo tarnybai. Atsakovės teigimu, R.R. prašymas panaikinti ekspertinius nutarimus yra neargumentuotas, o reikalavimas panaikinti nutarimą Nr.343/2005 nepagrįstas dar ir todėl, kad teisines pasekmes sukelia tik pakartotinės medicininės ekspertizės pagrindu priimtas ekspertinis nutarimas Nr. 1504/2005. Medicininės ekspertizės atliktos Nuostatuose nurodyta tvarka, todėl, atsakovės manymu, jokios procedūros pažeistos nebuvo. Atsakovė nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodytais pagrindais panaikinti administracinį aktą R.R. nesiremia, o pareiškėjo bendrojo pobūdžio samprotavimai negali būti priežastimi panaikinti aktus, priimtus kompetentingų ekspertų. Skundo argumentai, kad sveikata pablogėjo nuo 2004 m., neleidžia daryti išvados apie ekspertinio nutarimo Nr. 1504/2005 neteisėtumą, R.R. nepagrįstai teigia, jog Klaipėdos medicinos socialinės ekspertizės komisija ir KMEK turėtų vadovautis tais pačiais teisės aktais, KMEK ekspertiniu nutarimu Nr.1504/2005 pareiškėjas pripažintas tinkamu karinei tarnybai pagal F sveikatos grupę, todėl, atsakovės manymu, pareiškėjo skundas atmestinas.
Atsiliepime teismui (b.1.30-32) tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba (toliau - Medicinos tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodydama, jog 2005-03-09 ekspertinio nutarimo pažyma Nr.343/2005 bei 2005-07-01 KMEK ekspertinis nutarimas Nr.1504/2005 patvirtina, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai profesinėje karo tarnyboje, nors ir nenurodyta, jog pastarasis yra visiškai sveikas. Medicinos tarnyba paaiškino, kad 2002-10-23 Krašto apsaugos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.1586/522 patvirtinta Nuostatų specialioji dalis, kurios pagrindu ir yra atliekamas karių sveikatos būklės patikrinimas. Šiuo teisės aktu vadovaujasi KMEK, tačiau neturi vadovautis Klaipėdos medicininės socialinės ekspertizės komisija. Dėl šios priežasties R.R. teiginys, kad skirtingos institucijos savo veikloje turi vadovautis tais pačiais teisės aktais, yra nepagrįstas. Iš pateiktų teismui medicininių dokumentų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjui nustatyti sveikatos sutrikimai, kurių pasėkoje jis pripažintas tinkamu tarnybai su sveikatos apribojimais. Medicinos tarnyba pažymi, kad pareiškėjui nustatytas sveikatos apribojimo laipsnis netrukdo tęsti profesinės karo tarnybos. Klaipėdos medicininės socialinės ekspertizės komisijos nustatyti sveikatos sutrikimai atitiko KMEK nustatytus sveikatos sutrikimus, todėl abejoti vienos iš institucijų kompetencija nėra pagrindo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas buvo supažindintas su ekspertiniais nutarimais Nr.343/2005 ir Nr.1504/2005, tačiau ant ekspertinio nutarimo Nr.1504/2005 atsisakė pasirašyti. Apie KMEK išvadas jis žinojęs jau 2005-06-29, pakartotinai buvo informuotas raštu. Skundą dėl ekspertinio nutarimo R.R. teismui pateikė praėjus ilgiau nei vienam mėnesiui, todėl trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo skundas turi būti atmestas. Medicinos tarnyba pabrėžė, kad šiuo metu R.R. jau yra atsargoje, nėra profesinės karo tarnybos karys, o tai tiesiogiai lemia jo sveikatos patikrinimą KMEK (asmens, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, sveikatai keliami griežtesni reikalavimai, todėl tas pats asmuo, būdamas profesinėje karo tarnyboje ir norėdamas ją tęsti, gali būti pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai su atitinkamais apribojimas, tačiau tikrinant kaip stojantį į profesinę karo tarnybą, jam taikomi griežtesni reikalavimai sveikatai ir jis gali būti pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai). Medicinos tarnyba paaiškino, kad KMEK nustato esamą paciento būklę, o ji gali neatitikti tos, kuri buvo nustatyta ankščiau.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Krašto apsaugos ministerija atsiliepime teismui (b.l.112-113) nurodė, kad R.R. 2005-06-29 buvo supažindintas su ekspertinio nutarimo pažyma Nr.1504/2005, tačiau pasirašyti atsisakė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį skundas gali būti paduodamas per 1 mėn. nuo skundžiamo akto įteikimo, R.R. skundą teismui įteikė tik 2005-08-19, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, jis atmestinas.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos (b.1.115-116) atsiliepime teismui su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodydamas, kad R.R. iš profesinės karo tarnybos atleistas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nes pagal Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą profesinė karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai jam sukanka įstatymo nustatytas išleidimo į atsargą terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Karinės medicininės ekspertinės komisijos 2005-03-09 ekspertinį nutarimą Nr.343/2005 nutraukė, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, jog pareiškėjas tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1997-09-12, darbo sutartis su juo nutraukta 2005-02-28, vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 4 dalimi, t.y. sukakus nustatytam amžiui (b.l. 18). KMEK 2005-03-09 ekspertiniu nutarimu Nr.343/2005 nustatyta, kad R.R. tinkamas profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę (b.l. 89). Pareiškėjui nesutikus su 2005-03-09 ekspertiniu nutarimu, atlikta pakartotinė medicininė ekspertizė ir 2005-07-01 ekspertiniu nutarimu Nr.1504/2005 nustatyta, kad R.R. tinkamas profesinei karo tarnybai pagal F sveikatos grupę (b.1.74). Teismo konstatavimu, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia pakartotinės medicininės ekspertizės 2005-07-01 nutarimas Nr.1504/2005, todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Karinės medicininės ekspertinės komisijos 2005-03-09 ekspertinį nutarimą Nr.343/2005 nutrauktina. Nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis padaryta 2005-07-01 KMEK išvada bei 2005-04-07 Klaipėdos MSEK nustatyta III invalidumo grupė, t.y. nėra ginčo dėl to, kad buvo neįvertinti kurie nors susirgimai ar kiti medicininiai duomenys, nėra ginčo ir dėl to, kad R.R. sveikatos būklė pablogėjo tarnaujant Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose. Kaip nurodyta teismo sprendime, pareiškėjas, ginčydamas pakartotinės medicininės ekspertizės 2005-07-01 nutarimą dėl tinkamumo tarnybai, iš esmės remiasi vieninteliu argumentu - nurodo, kad Klaipėdos medicininės socialinės ekspertizės komisijos ir KMEK išvados negali iš esmės skirtis, nes sveikatos būklei nustatyti pagal šių komisijų veiklą reglamentuojančius nuostatus turi būti taikomi vienodi metodai.
Teismas pažymėjo, jog pagal Įstatymo 67 straipsnio 3 dalį kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato KMEK. Šios komisijos teisės ir pareigos nurodytos Nuostatuose, kuriuose nustatyta medicininių ekspertizių atlikimo tvarka, o Nuostatų specialioji dalis, patvirtinta krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002-10-23 įsakymu Nr.1586/522, reglamentuoja sveikatos būklės ir tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę nustatymo principus ir metodiką. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, tik KMEK, vadovaudamasi Nuostatais bei Nuostatų specialiąja dalimi, gali įvertinti asmens sveikatos būklę ir nustatyti jo tinkamumą karo tarnybai, todėl R.R. skundo motyvas, jog remiantis Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos ekspertize jis turėtų būti pripažintas netinkamu tarnybai, atmestas kaip nepagrįstas. Iš 2005-07-01 ekspertinio nutarimo nustatyta, kad KMEK atlikus medicininę ekspertizę, pareiškėjas nebuvo pripažintas visiškai sveiku, jam diagnozuoti sveikatos sutrikimai, tačiau bendra jo sveikatos būklė pripažinta tinkama tolesnei tarnybai. Tai, kad pareiškėjas gali dirbti, patvirtina ir jam nustatyta III invalidumo grupė. Tokiu būdu, tiek medicininės ekspertizės 2005-07-01 nutarimas, tiek Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išvada nepatvirtina, jog R.R. yra netinkamas karo tarnybai ar visiškai nedarbingas. Abiem atvejais nurodyti apribojimai - skundžiamame nutarime nustatytas jo tinkamumas profesinei karo tarnybai pagal F sveikatos grupę, o invalidumo pažymėjime nurodyta, jog jis gali dirbti lengvą fizinį darbą 5-6 val. per dieną. Įvertinus šias aplinkybes, padaryta išvada, kad abiejų komisijų išvados neprieštarauja viena kitai ir atspindi realią pareiškėjo sveikatos būklę, tačiau KMEK 2005-07-01 pažymoje konstatuotas R.R. tinkamumas tarnybai, o Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisija nustatė jo darbingumo netekimą, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl medicininės ekspertizės skyrimo. R.R. nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog 2005-07-01 atliekant pakartotinę medicininę ekspertizę buvo pažeistos Nuostatų ar jų specialiojoje dalyje įtvirtintos teisės normos. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, padaryta išvada, kad KMEK pakartotinė medicininė ekspertizė atlikta tinkamai, jos pagrindu 2005-07-01 paruošta ekspertinio nutarimo pažyma Nr.1504/2005 yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti bei skirti pareiškėjui medicininę ekspertizę bendrai sveikatos būklei nustatyti nėra pagrindo. Pareiškėjo reikalavimų nepatenkinus, jo prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, faktas, kad 4 mėnesių laikotarpyje jis buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai, tačiau pagal skirtingas sveikatos grupes, rodo, kad KMEK ekspertizė nebuvo atlikta tinkamai, o jo sveikatos sutrikimai yra rimti (nutarime Nr. 1504/2005 papildomai konstatuoti sveikatos sutrikimai pagal ekspertinių išvadų lentelės 131.3, 121.3 straipsnių 2 skiltį). Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išvada. Apeliantas pažymi nesutinkąs su KMEK pagal Karinės medicinos ekspertizės nuostatų ekspertinių išvadų lentelės 81.3 straipsnio 2 skiltį nustatyta diagnoze. KMEK nutarime bei byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad jam nustatytas širdies nepakankamumas, sinusinė tachinkardija (diagnozė trumpas PQ), širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, kurie yra pavojingi gyvybei ir nepasiduoda gydymui. Esant šiems širdies negalavimams, remiantis Nuostatų specialiosios dalies 81.1 straipsniu, konstatuotinas širdies sutrikimas pagal Z sveikatos grupę, o tai yra pagrindas pripažinti jį netinkamu profesinei karo tarnybai. Apeliantas nurodo, jog pagal Nuostatų 19.2 punktą pakartotinę medicinos ekspertizę atlieka kiti gydytojai, tarnybos vado sprendimu gali būti kreiptasi į nepriklausomus konsultantus - gydytojus specialistus iš sveikatos priežiūros uždarųjų biudžetinių įstaigų, kurie ir nustatė sutrikimą. Apelianto teigimu, jam atliekant pakartotinę ekspertizę, šis punktas buvo pažeistas, tai galėjo įtakoti ekspertinio nutarimo Nr.1504/2005 teisėtumą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkanti. Tretysis suinteresuotas asmuo mano, kad teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, apeliantas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių ekspertinis nutarimas Nr.1504/2005 būtų naikintinas, savo apeliacinio skundo reikalavimų nepagrindė Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytais pagrindais, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo, nepateikė jokių motyvų, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai.
Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos kariuomenė mano, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo suabejoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-11-28 sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti jį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo. Atsakovė nurodo, jog 4 mėn. yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį sveikatos būklė galėjo pasikeisti arba sveikatos sutrikimai, kurių iš pradžių nebuvo įmanoma užfiksuoti, galėjo progresuoti ir tapti pastebimais. Atsakovė pažymi, kad ir pirminė, ir pakartotinė pareiškėjo medicininė ekspertizė nustatė tokius jo sveikatos sutrikimus, kurie atitinka ekspertinių išvadų lentelės 81.3 straipsnio 2 skiltį, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti netinkamumą profesinei karo tarnybai. Be to, nepagrįstas, jos teigimu, ir apelianto argumentas, jog esant širdies nepakankamumui, automatiškai turėjo būti taikomas ekspertinių išvadų lentelės 81.1 straipsnis ir pareiškėjas turėjo būti pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai, kadangi 81.1 straipsnis taikomas tik esant III-IV funkcinės klasės širdies nepakankamumui pagal NYHA klasifikaciją o byloje duomenų, kad pareiškėjui būtų nustatytas III ar IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas, nėra. Apeliantas savo skunde nurodo, jog atliekant pakartotinę karinę medicinos ekspertizę buvo pažeistas Nuostatų 19.2 punktas, tačiau, atsakovės teigimu, nenurodo, kokios konkrečios nuostatos buvo pažeistos. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad apeliantas savo skundo 4 ir 5 pastraipose dėsto faktus bei motyvus, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teisme. Pažymima, kad apeliantas nenurodo Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla gražinta nagrinėti iš naujo. Atsakovės manymu, teismas pasisakė dėl visų skunde pareikštų reikalavimų, pagrįstai atmesdamas pareiškėjo prašymą skirti medicininę ekspertizę, kadangi byloje yra nagrinėjamas pareiškėjo tinkamumas profesinei karo tarnybai, o konstatuoti, ar asmuo tinkamas karo tarnybai, gali tik Karinės medicinos ekspertizės komisija. Pareiškėjas nenurodo, kad byloje reikėtų surinkti papildomai daug naujų įrodymų, jo apeliaciniame skunde nenurodyta, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, būtų padaręs materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl, atsakovės manymu, nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 141-143 straipsniuose numatytų pagrindų, dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmos instancijos teismo sprendimas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Tretysis suinteresuotas asmuo mano, jog R.R. iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas tinkamai atlikus procedūras bei pritaikius įstatymo normas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Medicinos tarnyba mano, kad pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjo minimi papildomi sveikatos sutrikimai pagal ekspertinių išvadų lentelės 131.3 ir 121.3 straipsnius iš esmės nekeičia ekspertinio nutarimo išvados dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai, tačiau nustačius šiuos sveikatos sutrikimus, buvo nustatyta kita sveikatos grupė. Pirminė ir pakartotinė pareiškėjo medicininė ekspertizė (atliekant objektyvų ir specialų medicininį asmens ištyrimą bei vadovaujantis įrašais medicininiuose dokumentuose, pateiktais iš civilinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų) nustatė tokius pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kurie atitinka ekspertinių išvadų lentelės 81.3 straipsnį, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo netinkamumą profesinei karo tarnybai. Be to, kaip pažymima atsiliepime, ekspertinių išvadų lentelės 81.1 straipsnis taikomas tik esant III-IV funkcinės klasės širdies nepakankamumui pagal NYHA klasifikaciją, o byloje duomenų, kad pareiškėjui būtų nustatytas minėtos klasės širdies nepakankamumas, nėra. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjas 2005-02-21 buvo konsultuotas elektrofiziologo (išrašas iš medicininių dokumentų, esantis medicinos patikrinimo akte Nr. 343/2005), o per laikotarpį iki pakartotinės ekspertizės į atitinkamos srities specialistus nesikreipė (nepateikė tai patvirtinančių dokumentų), pakartotinės ekspertizės metu atliktuose specialiuose tyrimuose naujos patologijos nefiksuota, todėl jo teiginys apie ekspertinių išvadų lentelės 81.1 straipsnio taikymą nepagrįstas. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pirmos instancijos teisme apeliantas nenurodė prieštaraująs ar nesutinkąs su KMEK gydytojų nustatytomis diagnozėmis, jis nesutiko tik su ekspertiniu nutarimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pirma, kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, pareiškėjas 2005m.rugpjūčio 23d. skundu pirmosios instancijos teismui pareiškė reikalavimus panaikinti Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Karinės medicininės ekspertinės komisijos (toliau - KMEK) 2005m. kovo 9d. ekspertinį nutarimą Nr.343/2005 ir 2005m. liepos 1d. ekspertinį nutarimą Nr.1504/2005, paskirti medicininę ekspertizę jo tinkamumui profesinei karo tarnybai nustatyti, pripažinti, kad jis yra netinkamas profesinei karo tarnybai, faktiniu reikalavimų pagrindu nurodydamas aplinkybę, kad skundžiami Karinės medicinos ekspertizės komisijos nutarimai prieštarauja Klaipėdos medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005m. balandžio 7d. sprendimui.
Iš ekspertinio nutarimo pažymos Nr.343/2005 matyti, kad 2005m. kovo 9d. pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal Lietuvos Respublikos Karinės medicinos ekspertizės nuostatų nustatytą E sveikatos grupę. Pareiškėjui nesutikus su šia išvada ji buvo peržiūrėta ir atlikta pakartotinė ekspertizė, kuri 2005m. liepos 1d. priimtu nutarimu Nr.1504/2005 konstatavo pareiškėjui susirgimus, numatytus Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 49.2, 104.3, 81.3, 65.2, 161.3, 121.3, 74.3 straipsnių 2 skiltyje, ir pripažino pareiškėją tinkamu profesinei karo tarnybai pagal Karinės medicinos ekspertizės nuostatų nustatytą F sveikatos grupę. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atlikus pakartotinę ekspertizę, pradinės medicininės ekspertizės pažyma netenka juridinės galios ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinio ginčo dalyku.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1586/522 patvirtintoje karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialiojoje dalyje yra nustatyta, kad F sveikatos grupė reiškia, kad asmuo tinkamas tikrajai karo tarnybai karinėse specialybėse pagal F sveikatos grupę ir ekspertinių išvadų lentelės 1, 3 skiltį; netinkamas pagal 2 skiltį. Taigi Karinės medicinos ekspertizės nutarimu Nr.1504/2005 pareiškėjas pripažintas ribotai tinkamu karinei tarnybai, konstatavus atitinkamus sveikatos sutrikimus.
2005m. balandžio 7d. Klaipėdos medicininės socialinės ekspertizės komisijos nutarimu pareiškėjui pripažintas trečios grupės invalidumas dėl bendrųjų susirgimų, konstatavus, kad jis gali dirbti lengvą fizinį darbą 5-6 val. per dieną.
Nurodytos ekspertizių išvadų formuluotės nesudaro pagrindo teigti, kad tarp jų yra prieštaravimai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 2 straipsnyje yra nustatyta, kad karinė medicinos ekspertizė – tai asmens sveikatos būklės patikrinimas ir sveikatos grupės nustatymas - ar asmuo tinkamas karo tarnybai.
Pagal ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 123 patvirtintų Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos laikinųjų nuostatų 1 straipsnį Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos yra valstybinė įstaiga, nustatanti invalidumą asmenims nuo 16 metų amžiaus.
Taigi Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija ir Karinės medicinos ekspertizės komisija yra skirtingos valstybinės institucijos, kurios turi skirtingus veiklos tikslus bei uždavinius ir juos įgyvendindamos vadovaujasi skirtingais teisės aktais.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nepagrįsti, yra teisinga.
Antra, pateikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nurodė kelis naujus tų pačių reikalavimų faktinius pagrindus: jo teigimu karinė medicininė ekspertizė netinkamai įvertino jo susirgimus pagal ekspertinių išvadų lentelės 81.3 straipsnio 2 skiltį; jam diagnozuotas širdies nepakankamumas, sinusinė tachikardija, širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, pavojingi gyvybei, kurie turėtų būti kvalifikuoti pagal ekspertinių išvadų lentelės 81.1 straipsnį, ir reiškia, kad pareiškėjui turėjo būti nustatyta Z sveikatos būklė, pagal kurią jis būtų netinkamas karinei tarnybai. Be to pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeista pakartotinės ekspertizės skyrimo tvarka. Visos šios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos pareiškėjo pirmosios instancijos teismui ir nebuvo skundžiamo sprendimo nagrinėjimo dalykas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t.y. vertina, ar teismas teisingai išsprendė pirmos instancijos tvarka nagrinėtą ginčą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagrindu atsisakyti priimti skundą yra situacija, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). Pagal to paties įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). Iš šių teisės normų turinio akivaizdu, kad tapačiais reikalavimais administracinių bylų teisenoje laikytini reikalavimai, kurių pagrindas ir dalykas sutampa, reikalavimai, kurių dalykas sutampa, o pagrindai yra skirtingi, laikytini skirtingais reikalavimais.
Nurodytų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas naujus faktinius skundžiamų ekspertinių nutarimų neteisėtumo pagrindus iškėlė naujus reikalavimus, kurie paliktini nenagrinėti Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005m. lapkričio 28d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.