Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 181 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 7 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. spalio 27 d. nutarimu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui dėl esminių bylos trūkumų.

ATPK 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai.

ATPK 259 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Vienas iš tokių atvejų, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, numatytas kodekso 262 straipsnio 1 dalyje, kuomet administracinę bylą iškelia prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių.

Pagal ATPK 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

ATPK 262 straipsnis tiesiogiai neįtvirtina reikalavimų procesiniams dokumentams, kurių pagrindu pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, tačiau tai nereiškia, kad jie gali būti surašyti taip, jog būtų pažeistos atsakomybėn traukiamo asmens ar kitų proceso dalyvių kodekse ir kituose įstatymuose numatytos teisės ar atsirastų kliūtys tinkamai įgyvendinti ATPK 248 straipsnyje numatytus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius. Sisteminis ATPK 259 straipsnio, 260 straipsnio, 262 straipsnio normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad procesinių dokumentų, kuriais pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, turinys, turi atitikti įstatymo administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Todėl prokuroro nutarimas, kaip procesinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis ATPK 255 straipsnio ir 262 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla, turinio prasme turi atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, t.y. jame turi būti aiškiai nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus galimai pažeidė asmuo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. spalio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą R. V. kaltinimas administraciniu teisės pažeidimu iš esmės nėra suformuluotas. Nutarime teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl galimo smurtavimo K. V. atžvilgiu 2016 m. balandžio 1 d. Toliau nutarime nurodoma, kad atlikus ikiteisminį tyrimą, nenustatyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta, kad tarp sutuoktinių kilo konfliktas, kurio metu pati K. V. tyčia apipylė R. V. gaiviuoju gėrimu, tyčia vyrui nuo kaklo nutraukė grandinėlę, kurią R. V. atėmė iš K. V. Taip tarp sutuoktinių kilo susistumdymas, jie parkrito ant žemės. Prokuroras minėtame nutarime pažymėjo, kad iš dalies šio konflikto iniciatorė yra ir pati K. V. Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio P. L. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, bute buvo rasti vaikai – A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykusiems policijos pareigūnams M. V. nurodė, kad ji išsigando garsiai tarpusavyje konfliktuojančių tėvų. Toliau nutarime nurodoma, kad atsižvelgiant į visas nutarime nurodytas aplinkybes, nutraukus ikiteisminį tyrimą, tikslinga iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams 2016 m. balandžio 1 d. pagal ATPK 181 straipsnį. Prokuroras administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė nagrinėjimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui. Taigi, akivaizdu, kad nutarime nėra sufuomuluotas konkretus kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnyje, padarymo, tik formaliai nurodoma, kad galimai buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 181 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad prokuroro priimtame nutarime iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pateiktas abstraktus kaltinimas (nenurodytos konkrečios faktinės galimo pažeidimo padarymo aplinkybės, nenurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kokie konkretūs jo veiksmai galimai sudaro pažeidimo esmę, iš esmės nenurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laika ir esmė) savo turiniu neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų. Nors, kaip jau buvo minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas tokiais atvejais nesurašomas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prokuroro nutarime nėra konkrečiai formuluojamas kaltinimas bei nenurodomi kiti administracinio teisės pažeidimo protokole būtini nurodyti duomenys, tačiau atsižvelgiant į praktikoje susiklosčiusią situaciją, Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui vykdant minėtą prokuroro nyžutarimą galėtų būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atitinkantis visus jo turiniui keliamus reikalavimus. Šiame kontekste teismas pažymi, kad iš nutarimo rezoliucinės dalies 7 punkto matyti, kad nutarta ne tik iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, bet ir ją perduoti nagrinėti Vilniaus miesto pirmajam komisariatui, nepaisant to, jokie nagrinėjimo veiksmai iš esmės neatlikti, byloje pridėti tik tarnybinis pranešimas ir policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys bei abu asmenis apibūdinanti informacija.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pateikto nutarimo nėra aišku, kodėl administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį traukiamas ir teismui perduotas tik R. V., kadangi, kaip jau buvo minėta, prokuroras nutarime pažymėjo, jog iš dalies konflikto iniciatorė buvo ir K. V., kuri taip pat konflikto metu atliko vienus ar kitus veiksmus. Šiame kontekste teismas pažymi, kad prokuroras nutarimu iškeldamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 181 straipsnį, nutarimo rezoliucinėje dalyje ne tik nenurodė pažeidimo esmės ir kitų būtinų duomenų, bet ir neįvardino konkretaus asmens, kuriam iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla. Nors pagal nutarimo struktūrą galima dalyti prielaidą, kad ji keliama R. V., nes prieš jį nutrauktas baudžiamasis procesas, vis tik nutarime abstrakčiai aprašant kilusią situaciją, paviršutiniškai įvardinus abiejų asmenų veiksmus konflikto metu iš esmės tiksliai nėra aišku, ar ji iškelta tik R. V., ar tik K. V., ar abiems asmenims. Teismo vertinimu, šioje situacijoje būtina įvertinti kiekvieno asmens veiksmus bei išspręsti klausimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį. Kita vertus bylos medžiaga rodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atliekamos asmenų apklausos, kti proceso veiskami, tačiau pateikiant teismui medžiagą prie jos pridėtas tik tarnybinis pranešimas ir policijos registruojamų įvykių išklotinė bei abiejų asmenų duomenys. Kitaip tariant pateikti ne visi bylos duomenys, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant vieno ar kito asmens administracinės atsakomybės klausimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N3-444/06). Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl bylą grąžintina ją pateikusiai institucijai – Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui trūkumams pašalinti.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas sueina 2017 m. sausio 16 d., vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 2 dalimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas iki vienerių metų nuo galimo pažeidimo padarymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 punktu, 260 straipsnio 1 dalimi, 280 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 2 dalimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęsti iki vienerių metų nuo galimo pažeidimo padarymo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.