Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

K. V. (K. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2018 m. liepos 5 d., apie 14.05 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis, žodinio konflikto metu trenkė ranka vieną kartą į veido sritį ir užlaužė ranką savo sugyventinei Ž. K., tuo sukeldamas nukentėjusiajai Ž. K. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. V. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai ir nurodė, kad su sugyventine Ž. K. gyvena kartu apie 7 mėnesius. 2018 m. liepos 5 d., apie 10.00 val., pas juos į svečius užėjo kaimynas A. G.. Kartu su A. G. ir sugyventine Ž. K. gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 10 l alaus. Paskui sugyventinė Ž. K. ruošėsi kažkur išeiti, jis pasakė jai, kad, kadangi yra išgėrusi, pasiliktų namuose. Ž. K. nieko nesakydama iškart sudavė jam vieną kartą kumščiu į nosį, nuo smūgio jam pradėjo iš nosies lašėti kraujas. Jis labai supyko ir sudavė vieną kartą ranka per veidą sugyventinei Ž. K.. Ž. K. pasakė jam, kad paims peilį ir jį papjaus. Tuomet jis sugriebė Ž. K. ranką, kad pastaroji nepaimtų peilio, ir užlaužė ją (b.l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Be K. V. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios Ž. K. parodymais (b.l. 7), iš dalies ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. G. parodymais (b.l. 18-19), duomenimis, užfiksuotais nukentėjusios Ž. K. pareiškime (b.l. 6), BIRT ataskaitų žiūryklėje (b.l. 5), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos patrulio tarnybiniame pranešime (b.l. 15-16), alkotesterio rodmenų kvite (b.l. 33), kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis K. V. ir nukentėjusioji Ž. K. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl, nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji Ž. K. kaip kaltinamojo K. V. sugyventinė laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad K. V. 2018 m. liepos 5 d., apie 14.05 val., gyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę Ž. K., t. y. trenkė jai ranka į veido sritį bei užlaužė jai ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. V. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, tačiau prašė bausmės dydį sumažinti. (b. l. 49).

Skiriant bausmę K. V. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sugyventinei, kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka, nedirbantis, nors darbingo amžiaus. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ką patvirtina ir byloje esantis alkotesterio kvitas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą, įpareigojant kaltinamąjį per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas K. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 5 d. 16.30 val. iki 2018 m. liepos 6 d. 19.22 val., kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Ikiteisminio tyrimo metu K. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą naikintina.

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 420-421 str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. V. (K. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 5 d. 16.30 val. iki 2018 m. liepos 6 d. 19.22 val., kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

K. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti K. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programose, įpareigojant jį pradėti vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. V. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti K. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.