- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-407-309-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00391-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- R. B., S. N.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kalta ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2011 m. liepos 2 d. įvykdyto nusikaltimo) - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2011 m. liepos 3 d. įvykdyto nusikaltimo) - laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės iš dalies sudėtos, skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas S. N., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos mėn. 2 d., apie 24 val. 10 min., iš saugomos teritorijos – aptvertos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios V. G., pagrobė kieme buvusį dekoratyvinį šerną 150 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. G. 150 Lt turtinės žalos.
Be to, jis nuteistas už tai, kad kartu su S. N. 2011 m. liepos mėn. 3 d., apie 1 val. 10 min., iš saugomos teritorijos – aptvertos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios V. G., pagrobė kieme buvusius du dekoratyvius arklius 500 Lt vertės, bendros 1000 Lt vertės, vieną dekoratyvinį vėžimėlį 500 Lt vertės, vieną dekoratyvinę lempą 40 Lt vertės, bendrai 1540 Lt sumai, tuo padarydami nukentėjusiajai V. G. 1540 Lt turtinės žalos.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.
Skunde nurodo, kad visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, pažada nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, jos atsiprašė. Taip pat nurodo, jog pati nukentėjusioji teismo prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, jai svarbiausia, kad būtų atlyginta žala. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad gyvena su sugyventine, kuri yra nėščia ir šių metų spalio 16 d. turėtų gimdyti, kad ji niekur nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio, o jis ją išlaiko. Teigia, jog būdamas laisvėje greičiau atlygintų nukentėjusiajai padarytą žalą.
Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo R. B. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamą teismo sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir kitų apeliacinio skundo argumentų
Nors nuteistasis apeliaciniu skundu ir prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, ir teigia, kad jis gyvena kartu su sugyventine, kuri yra nėščia ir niekur nedirba, o jis ją išlaiko, jog būdamas laisvėje greičiau atlygintų nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima skirti nuteistajam jo prašomą bausmę, kuri nebūtų susijusi su realiu laisvės atėmimu ir konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuota bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekiama nubaudžiant asmenį už nusikalstamos veikos padarymą. Skiriant bausmę nuteistajam siekiama ne tik nubausti jį, paveikti, sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajam bausmes už Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (dvi veikos), apylinkės teismas atsižvelgė: į tai, kad R. B. teistas, nusikalstamas veikas įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, įvykdė du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, nedirba, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei antrą nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje.
Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. B. už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 3 mėnesiams ir laisvės atėmimas 5 mėnesiams – savo dydžiu yra žymiai mažesnės negu Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to šios bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis.
Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad būdamas laisvėje greičiau atlygintų nukentėjusiajai padarytą žalą bei tai, kad jis pažada nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, jog atsiprašė nukentėjusiosios – deklaratyvūs, kurių nepatvirtina bylos duomenys. Bylos aplinkybės liudija, kad apeliantas nedirba, padarytos žalos neatlygino ir nepateikė jokių įrodymų, jog būtų dėjęs pastangas padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiosios neatsiprašė, praeityje buvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nepadarė, darė naujus nusikaltimus, kas rodo, kad jo asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, ir, kad jo padarytos veikos yra dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė, todėl teisingumo principas bus įgyvendintas tik paskyrus apeliantui realias laisvės atėmimo bausmes.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jau yra įvertintas pirmosios instancijos teismo, kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali skirti švelnesnės bausmės nuteistajam.
Kitas nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gyvena kartu su sugyventine, kuri yra nėščia ir niekur nedirba, o jis ją išlaiko, nėra pakankamos, kurių pagrindu būtų galima neskirti apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo, o šiuo metu ir sugyventinės padėtį ir negali pradėti gyventi visaverčio gyvenimo ir pasirūpinti savo nėščia sugyventine, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Be to, pastebėtina ir tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis dirbtų, todėl jo skunde nurodytas teiginys, kad jis išlaiko sugyventinę, visiškai nepagrįstas.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, kadangi bausmes apeliantui paskyrė artimas jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, todėl R. B. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.