Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-11 · Administracinė byla Nr. I-1700-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
I-1700-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02743-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1700-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02743-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl 37500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. skundu prašo priteisti 37 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 20 d. Nurodo, jog Alytaus pataisos namų (toliau – Pataisos namų) kamerų tipo patalpoje Nr. 3 jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, patalpoje nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, buvo šalta, tvyrojo drėgmė, susidarė pelėsis. Teigia, jog kamerų tipo patalpoje sienos ir lubos aptrupėjusios, nelygios, dėl to buvo sunku nuvalyti ir kaupėsi nešvarumai, patalpoje buvo tarakonų ir blakių. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, skriaudą, kurie pasireiškė emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. spalio 19 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kurios plotas yra 29,36 kv. m., jame įrengta 8 miegamosios vietos ir kad esant visoms užimtoms vietoms vienam asmeniui teko 3,67 kv. m. Nurodo, jog Pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais, remonto metu buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas. Atsakovės atstovės teigimu, kamerų tipo patalpoje Nr. 3 sienos, lubos, grindys ir sanitarinis mazgas yra geros būklės, drėgmė atitinka higienos normos reikalavimus. Nurodo, jog pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ir į Pataisos namų administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Atsikirtimą grindžia tuo, jog bendrabučio tipo ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus, kaip tą numato higienos norma ir kad Pataisos namai yra sudarę sutartį su įmonėmis, kurios teikia kenkėjų kontrolės paslaugas. Teigia, jog pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų patvirtinančių, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui D. S. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo, kurią pareiškėjas kildina ir dėl gyvenamojo ploto normos trūkumo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas atitinkamais periodais nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. spalio 19 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 3. Pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas būtent šioje kamerų tipo patalpoje. Iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų matyti, kad kamerų tipo patalpos Nr. 3 plotas – 29,36 kv. m. , joje yra įrengtos 8 miegamosios vietos (b. l. 22). Tuo atveju, kai užimtos visos vietos vienam asmeniui tenka gyvenamojo ploto 3,67 kv. m. Pareiškėjui skunde nurodžius, kad kalint kamerų tipo patalpoje kartu su juo buvo laikoma nuo 5 iki 7 asmenų, t. y. asmenų skaičius patalpoje neviršijo užimamų 8 vietų, todėl gyvenamojo ploto norma buvo nepažeista. Pareiškėjui argumentuojant, kad kameros gyvenamąjį plotą užima baldai, nurodytina, jog Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, jog į ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas ir baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-831-662/2019). Įvertinus nustatyta aplinkybes, spręstina, jog nebuvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą taip pat kildina iš to, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, buvo šalta, tvyrojo drėgmė, susidarė pelėsis, gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos aptrupėjusios, nelygios, dėl to buvo sunku nusivalyti ir tl kaupėsi nešvarumai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 punktas). Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovės atstovė nurodo, kad nuteistieji gali kalėjimo tipo patalpas vėdinti per langus. Iš atsakovės atstovės pateiktos kamerų tipo patalpos Nr. 3 nuotraukos matyti, jog kameroje yra šviesu, sienos ir grindys yra lygios ir švarios, vizualiai pelėsio nesimato, per sieną einą šilumos vamzdis, joje yra du langai, iš kurių vienas pravertas, t. y. tokiu būdu užtikrinamas kameros vėdinimas (b. l. 61). Įvertinus šiuos įrodymus spręstina, kad kamerų tipo patalpa atitinka Higienos normos HN 134:2015 12, 17, 39 punktų reikalavimus. Į bylą nėra pateikta patikrinimo aktų, kuriose būtų nurodyta kameros temperatūra, drėgmės lygis, tačiau nėra ir duomenų, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas teikė skundus Pataisos namų administracijai ar visuomenės sveikatos centro įstaigoms. Atsakovės atstovė nurodė, kad kameros yra remontuojamos ir užtikrinamas Higienos normos HN 134:2015 laikymasis. Apie Pataisos namuose atliekamus kamerų remontus patvirtino ir pats pareiškėjas (b. l. 51-52). Pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, temperatūros, pelėsio, drėgmės ir kt., laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų ir blakių. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai yra sudarę 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. sausio 30 d. sutartis su įmonėmis dėl kenkėjų naikinimo (b. l. 23-30). Iš dezinfekuojamojo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalo matyti, jog Pataisos namuose periodiškai yra atliekami kenkėjų priežiūros darbai (b. l. 32-40). Pareiškėjas neteikia įrodymų, pagrindžiančių šį skundo reikalavimą ir paneigiančių atsakovės atstovės pateiktus įrodymus. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl tarakonų ir blakių buvimo gyvenamojoje patalpoje yra nepagrįsti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nenustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, veiksmų ar neveikimo laikant pareiškėją areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 20 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo D. S. skundą dėl 37500 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė