Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. P., I. S., S. P., J. P., A. P., R. A. ir A. P. dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotiems asmenims S. P., I. S., S. P., J. P., A. P., R. A. ir A. P. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Nė vienas suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (Gyventojų registro pažymos, santuokos sudarymo įrašo, medicininio mirties liudijimo) matyti, kad pareiškėjas B. P. ir A. P. (mirusi (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai, o suinteresuoti asmenys S. P., I. S., S. P., J. P., A. P., R. A. ir A. P. yra jų vaikai.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 439 pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, garažu ir šiltnamiu, esančius (duomenys neskelbtini).

Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 19 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 25 d. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, 2022 m. birželio 21 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis NR. (duomenys neskelbtini), taip pat vandens mokėjimų suvestinė nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo A. P. mirties, ir mokėjimų už elektros energijos tiekimą suvestinė periodu nuo (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties mokėjo už į namą, esantį (duomenys neskelbtini), tiekiamą vandenį ir elektros energiją.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad dėl A. P. palikimo priėmimo po jos mirties paveldėjimo byla notaro biure, kurio veiklos teritorijoje turėjo ir turi būti tvarkytinas mirusiojo asmens turto paveldėjimas, neužvesta ir dėl palikėjos palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Pareiškėjo B. P. pareiškime ir byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad B. P., po sutuoktinės A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti – po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau gyvena gyvenamajame name, jį prižiūri, tvarko ir moka mokesčius už komunalines paslaugas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad B. P. su palikėjos A. P. turtu po jos mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajai A. P. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.