Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. M., gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovui – uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ gydytojui psichiatrui Donatui Miezenui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo V. M. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartimi V. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. rugsėjo 28 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo pratęsimo. Teikime nurodoma kad, gyvendamas namuose, V. M. gydosi ambulatoriškai, reguliariai vartoja vaistus, yra prižiūrimas mamos. Ambulatorinio gydymo metu nei pacientui, nei aplinkiniams nebuvo iškilusi grėsmė. V. M. reikalinga nuolatinė priežiūra bei stebėjimas dėl vaistų vartojimo. Jo elgesį gali lengvai įtakoti aplinka, pasikeitusios aplinkybės. Nustojus vartoti vaistus, jo elgesys taptų neprognozuojamas. Priverstinis ambulatorinis gydymas skiriamas siekiant apginti paciento interesus, teismo nutartis jį disciplinuoja.

3. Teismo posėdžio metu išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas, prokuroras, gynėjas ir V. M. mama prašė teikimą tenkinti.

Teikimas tenkinamas.

4. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

5. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl konkrečios priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis).

6. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

7. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ atstovo bei V. M. motinos paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad pacientas, prižiūrimas motinos, vartoja vaistus, reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, jo būklė yra stabili, nenustatyta pažeidimų, tačiau dėl ligos savitumo jo sveikatos būklė gali pablogėti ir padidėti socialinis pavojingumas sau ir supančiai aplinkai – tai gali išprovokuoti aplinkos pasikeitimai, neįprastos aplinkybės.

8. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog V. M. pasveiko arba pagerėjo jo psichikos būklė bei išnyko jo pavojingumas. Tiek iš medicininių dokumentų, tiek iš gydytojos psichiatro paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad priverstinis gydymas yra tikslingas, nes gydytojai turi teisę kontroliuoti paciento gydymą, o V. M. lankosi pas gydytojus teismo sprendimu – tai disciplinuoja pacientą. Taigi, visų aptartų aplinkybių visetas patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu vis dar yra būtinas V. M. tolesnis ambulatorinis stebėjimas bei gydymas, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstinas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ teikimą tenkinti.

Pratęsti V. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.