Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant atsakovo E. M. atstovui advokatui Gvidui Byčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. M. dėl draudimo išmokos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2014 09 30 buvo priimtas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. M. dėl draudimo išmokos priteisimo (b.l. 2-4). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 338,09Lt žalos atlyginimo, 190,00Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Savo reikalavimus ieškovas grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., CK 6.210sstr., 6.1015str., 6.276str., ieškinyje nurodo, kad E. M. pažeidė KET 15, 235 punktų reikalavimus.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 53). Apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką ieškovas informuotas tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 246str.).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad savos gamybos lengvojo automobilio priekaba (kodas F4), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti E. M. buvo drausta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimas LT/AEC 0452881 galiojo nuo 2013 08 01 iki 2013 11 04 (b.l. 9-11), Kauno apylinkės teismo 2013 11 18 E. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius, E. M. buvo įtariamas tuo, kad 2013-09-30 apie 16.10 vai. Kauno r., kelyje „Kaunas-Jurbarkas", vairavo automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savos gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties 26.500 km pažeidė KET 9, 15 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui, vairavo techniškai netvarkingai prikabintą priekabą, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, ar transporto priemonė (priekaba) tvarkinga, taip pat kelionės metu nestebėjo jos tech. būklės, atsikabinusi priekaba nuvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį automobilį „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. Š., sukeldamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 12-13), apie eismo įvykį AB „Lietuvos draudimas buvo informuotas 2013 10 01 (b.l. 15), J. Š. išmokėta 6 202,00Lt (b.l. 22), Valstybinei ligonių kasai prie SAM – 136,09Lt (b.l. 27), prie bylos taip pat buvo pridėta ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00792-13 medžiaga.

Teismui taip pat buvo pateikta informacija apie privalomosios techninės apžiūros atlikimą transporto priemonei „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri galiojo nuo 2012 07 20 iki 2014 07 20, taip pat Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 501-0061875 dėl savos gamybos transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninių reikalavimų įvertinimo, transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, o techninė apžiūra galioja iki 2015 05 28, techninės apžiūros periodiškumas 24 mėn. (b.l. 62-63).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis:1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

Iš pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad eismo įvykio 2013 09 30 atsakovo E. M. vairuojama transporto priemonė „Opel Zafira“ ir prie jos prikabinta savos gamybos priekaba buvo techniškai tvarkingos, techninė apžiūra jų atžvilgiu galiojo, transporto priemones naudoti eisme nebuvo draudžiama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo atžvilgiu netaikytinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad transporto priemonės būtų buvusios techniškai netvarkingos, kai jas naudoti draudžia teisės aktai, o dėl kitų priežasčių. Daugiau duomenų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste TPVCAPDĮ) 22 straipsnyje numatytas aplinkybes, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai žalos atlyginimas iš atsakovo nepriteistinas. Civilinės atsakomybės draudimo atveju subrogacija netaikoma (Lietuvos Respublikos CK 6.1015str. 1d.). Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.1018 straipsnio nuostatas, ši taisyklė taikoma įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Taigi, TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada draudikas gali reikalauti sumokėtų išmokų grąžinimo, yra išimtys iš bendrosios taisyklės, t. y. TPVCAPDĮ 22 straipsnio normos yra lex specialis CK 6.105 straipsnio atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra pagrindo specialiųjų teisės normų taikyti pagal analogiją arba aiškinti plečiamai. Aiškinant specialiąją teisės normą, prioritetas teiktinas pažodiniam teisės aiškinimo metodui, t. y. specialiųjų teisės normų aiškinimo rezultatas turėtų būti adekvatus jų žodinei reikšmei. Taigi prioritetas tokiais atvejais turi būti suteikiamas specialiosios teisės normos teksto pažodinei reikšmei. Atitinkamai tokia norma neturi būti taikoma santykiams, kurių teisės normos tekstas neapima. Taigi, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtintos išimtys iš bendrosios taisyklės, plečiamasis jų aiškinimas yra netaikomas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąvokoje, „techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai“ įtvirtintos ir kitos sąlygos apimančios aplinkybes, dėl kurių įvyko draudiminis įvykis ir atsirado žala. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiantis teismų praktikai dėmesys teikiamas silpnesnei draudimo santykių šaliai (draudėjui, fiziniam asmeniu), ir įstatymas aiškintinas jos, o ne draudimo kompanijos naudai. Atsakovas po eismo įvykio pripažino kaltę dėl atsikabinusios priekabos, tačiau, būdamas apdraudęs savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jis visiškai teisėtai turėjo teisę tikėtis, kad žalą atlygintų draudikas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 20-1-00792-13 grąžinti Kauno apskrities VPK.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.