Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei priėmusios nutarimą, atstovui Mindaugui Lauciui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu A. L. nubaustas pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį 60 Lt bauda už tai, kad 2009-11-29, apie 21 val. 18 min. važiavo troleibusu Nr. 638, maršrutu Nr. 10 tarp stotelių „Žalgirio“ – „Kalvarijų turgus“ be bilieto, tuo pažeisdamas Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.1 punkto reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, kad Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių, patvirtintų 2005-11-23 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967, 5 punkte nustatyta, jog vairuotojas keleiviams parduoda bilietus tik autobusui arba troleibusui sustojus stotelėse. Pagal Taisyklių 17 punktą, keleivis privalo įsigyti bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. Jei nėra galimybės to padaryti, vienkartinį bilietą keleivis įsigyja iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje jis įlipo, ir nedelsdamas jį pažymi. Pareiškėjo nuomone, šių taisyklių nuostatų neįmanoma įgyvendinti, nes troleibuso vairuotojai neleidžia keleiviams įlipti į troleibusą pro priekines jo duris, o keleiviui įlipus pro vidurines ar galines troleibuso duris, tampa nebeįmanoma pasiekti vairuotoją ir įsigyti iš jo bilietą toje pačioje stotelėje, kurioje įlipama, nes troleibusas po keleivių įlipimo nedelsiant pradeda važiuoti.

Pažymėjo, kad pagal ATPK 262 straipsnio 3 dalį, bauda pažeidimo padarymo vietoje gali būti skiriama tik tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto pažeidimo. Tačiau SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierė A. B. nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje. Tuo buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai elgėsi šiurkščiai, neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir argumentus. Nebuvo atlikta ATPK 280 straipsnyje numatyta procedūra. Pareiškėjo teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai, nesilaikant ATPK 260 straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio reikalavimų, t. y. protokole nėra jo paaiškinimo, jis nebuvo supažindintas su protokolu, jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierė A. B., nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, neįvykdė visų ATPK 284 straipsnio 1 dalyje išvardytų reikalavimų, t. y. nesiaiškino, ar iš tiesų buvo padarytas pažeidimas.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmusi skundžiamą nutarimą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta pilnai. Surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad A. L. neturėjo ketinimų įsigyti bilieto, nebuvo parodęs valios dėl tokio ketinimo. Jei ir buvo padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai, tai jie gali būti ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, jog SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierė A. B. surašė 2009-11-29 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1258682-3 A. L. už tai, kad jis 2009-11-29, apie 21 val. 18 min. važiavo troleibusu Nr. 638, maršrutu Nr. 10 tarp stotelių „Žalgirio“ – „Kalvarijų turgus“ be bilieto, tuo pažeisdamas Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.1 punkto reikalavimus (b. l. 5, 11). 2009-11-29 nutarimu Nr. 1258682-3 A. L. paskirta 60 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje (b. l. 6, 11).

ATPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, – užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.

Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-23 sprendimu Nr. 1-967, 18 punktas numato, kad keleivis, įlipęs į autobusą arba troleibusą, privalo nedelsdamas pažymėti vienkartinį bilietą arba turėti galiojantį terminuotą bilietą; pažymėti vienkartinį bilietą su nuolaida ir turėti galiojantį dokumentą, patvirtinantį asmens teisę į transporto lengvatą; turėti galiojantį terminuotą vardinį bilietą su nuolaida ir galiojantį dokumentą, patvirtinantį asmens teisę į transporto lengvatą. Pagal minėtų taisyklių 33.1 punktą, keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jei kontrolės metu jis nepateikia kontrolieriui tinkamai pažymėto vienkartinio bilieto arba galiojančio terminuoto bilieto, galiojančio vardinio terminuoto arba pažymėto vienkartinio bilieto su nuolaida ir galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą.

Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 17 punktas numato kad, jei nėra galimybės įsigyti bilietą iš anksto, vienkartinį bilietą keleivis gali įsigyti iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje jis įlipo, ir nedelsiant jį pažymėti.

Byloje nėra ginčijamas faktas, kad A. L. neturėjo galimybės įsigyti bilietą iš anksto. Nesant priešingų įrodymų, sutinkama su jo teiginiu, kad įlipus į troleibusą šis pradėjo važiuoti ir įlipimo stotelėje dėl šios priežasties nebuvo galima įsigyti bilieto. A. L. teisingai nurodo, kad, sutinkamai su Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 5 punktu, vairuotojas keleiviams parduoda bilietus tik autobusui arba troleibusui sustojus stotelėse. Tų pačių taisyklių 11.1 punktas numato, kad keleiviams draudžiama autobusui arba troleibusui važiuojant, atidaryti kabinos duris ir kalbinti vairuotoją ar kitaip jam trukdyti. Tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, asmuo turi atlikti veiksmus, kurie rodytų, jog jis ketina pirkti bilietą, t.y. pasiruošti pinigus ir stovėti prie vairuotojo kabinos. Toks elgesys laikytinas tinkamu dėl to, kad asmuo turi suprasti, jog jis jau yra praleidęs teisės akte nustatytą galimybę įsigyti bilietą ir turi dėti pastangas, kad aiškiai parodytų savo sąžiningumą bei siekius. Byloje apklaustų liudytojų kontrolierių A. B. ir S. K. parodymai rodo, jog A. L. elgesys nerodė jo ketinimo įsigyti bilietą. Abu liudytojai vienodai parodė, kad prieš įlipdami į troleibusą „Kalvarijų turgaus“ stotelėje per priekines duris jie pamatė kaip A. L. greitai nuskubėjo prie vairuotojo kabinos, nors sustojant troleibusui, jis buvo troleibuso viduryje. Remdamasis šių liudytojų parodymais teismas daro išvadą, kad atsirado pagrindas laikyti, kad A. L. troleibusu važiavo be bilieto ir neketino jo įsigyti iš vairuotojo. Liudytoja O. L. nepaneigė A. B. ir S. K. nurodytų aplinkybių. Ji paaiškino, kad davė sūnui pinigų nusipirkti bilietui, bet tiksliai nenurodė, kur sūnus stovėjo ir ką veikė, kai troleibusas sustojo „Kalvarijų turgaus“ stotelėje.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeistos procesinės bylos nagrinėjimo taisyklės, o būtent ATPK 262 straipsnio, reguliuojančio atvejus, kada protokolas nesurašomas, 3 dalis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad protokolas nesurašomas, kai bauda skiriama ir paimama, o įspėjimas įforminamas teisės pažeidimo vietoje, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 142 straipsnio 1-4 dalyse. Bylos atveju buvo surašytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, todėl argumentas pripažįstamas nepagrįstu. ATPK 262 straipsnio 3 dalis nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, netaikoma.

A. L. paaiškinimas yra protokole, kuris buvo pateiktas nuobaudą skyrusios institucijos (b. l. 12). Todėl negalima laikyti, kad jis tokia teise nepasinaudojo. Teismas nesutinka ir su A. L. aiškinimu, kad nagrinėjant bylą nebuvo įsitikinta padaryto pažeidimo buvimu. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. B. ir S. K. nurodė tokias įvykio aplinkybes, kad teismui nekilo abejonių dėl paties pažeidimo padarymo fakto. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje išvardintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės – susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, naudotis atstovo pagalba, apskųsti nutarimą. Nutarimą priėmusi A. B. nurodė, kad išaiškino tik teisę apskųsti nutarimą. ATPK 283 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo metu turi būti išaiškinamos asmens turimos teisės. Tokio pažeidimo padarymas nėra pagrindas nutarimo naikinimui, kadangi šis pažeidimas buvo pašalintas teisminio nagrinėjimo metu, kai A. L. galėjo naudotis teise pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, pateikti klausimus liudytojams ir kitomis teisėmis.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Remiantis ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalimis, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Nors skiriant nuobaudą A. L. nebuvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau jam buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Teismas laiko, kad baudos dydis parinktas tinkamai. A. L. šiuo metu yra pilnametis, todėl turi būti baudžiamas taikant sankcijoje numatytą baudos dydį, jo nemažinant. Švelnesnės baudos skyrimas galimas tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnį Pagal šio straipsnio 1 dalį, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Bylos atveju jokių išskirtinių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nėra pagrindo įvardinti nei vienos atsakomybę švelninančios aplinkybės. Pažymėtina, kad byloje turėjo būti nustatyta A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinis tokio paties pažeidimo padarymas per vienerius metus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kadangi jis SĮ Susisiekimo paslaugos 2009-04-18 nutarimu Nr. 1219509-6 nutarimu buvo baustas už važiavimą troleibusu be bilieto.

Nors pažeidėjas nurodė, kad jis gyvena su neįgaliu tėvu, kuris neturi darbo, tačiau teismo posėdyje dalyvavo jo motina, kuri pateikė darbo pažymėjimą. Iš to daroma išvada, kad A. L. teismui nurodyti duomenys apie jo ir jo tėvų turtinę padėtį nėra teisingi ir pagrįsti.

Dėl paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad nėra teisinio pagrindo skundo tenkinimui.

Remdamasis ATPK 313 straipsniu A. L. dėl turtinės padėties per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali prašyti paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,

nutarė:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.