- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- eAS-762-520/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03794-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2S-2222 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas) ir įpareigoti Kalėjimų departamentą pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo V. V. skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovavosi ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.
Įvertinęs skundo turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nepatenkintas, jog 2022 m. gegužės 26 d. pareiškėją etapavus į Šiaulių tardymo izoliatorių iš Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinės, iš pareiškėjo buvo paimtas jo asmeninis kompiuteris. Pareiškėjas ne kartą Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnus buvo informavęs, jog jam 2022 m. gegužės 31 d. numatytas teismo posėdis baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-581/2022 ir asmeniniame kompiuteryje yra visa šios baudžiamosios bylos medžiaga, su kuria pareiškėjas privalo susipažinti, kad galėtų tinkamai pasiruošti baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus dėl pareiškėjo asmeninio kompiuterio patikros pareiškėjas apskundė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, prašydamas nedelsiant spręsti problemą dėl pareiškėjo apribotos teisės naudotis asmeniniu kompiuteriu ir trukdymo pasiruošti teismo posėdžiui. Teismas, įvertinęs prie skundo pridėtus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui padavė 2022 m. gegužės 31 d. skundą Nr. 71-3020, kurį išnagrinėjęs pastarasis priėmė 2022 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 17-739 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimas), su kuriuo pareiškėjas nesutiko ir dėl jo padavė 2022 m. liepos 19 d. skundą Kalėjimų departamentui, kuris priėmė Kalėjimų departamento sprendimą, kurį pareiškėjas ir skundžia teismui.
Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis pripažįstami tie proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovu byloje laikytinas Šiaulių tardymo izoliatorius, nes būtent Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimas pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Nustatęs tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti kaip nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, nes pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus buveinę pareiškėjo skundas turi būti paduodamas Regionų apygardos administraciniam teismui (Šiaulių rūmams).
III.
Pareiškėjas V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas turėjo būti paduotas Regionų apygardos administraciniam teismui (Šiaulių rūmams).
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Kalėjimų departamento sprendimas jam sukelia ir ateityje sukels tiesiogines teisines pasekmes, nes juo Kalėjimų departamentas pritarė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pozicijai, o įsiteisėjus Kalėjimų departamento sprendimui, nekvestionuotinas taps ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimas. Pasivadovavus nepagrįstu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu skųsti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimą, taip būtų paliktas galioti Kalėjimų departamento sprendimas, kuriame, kaip minėta, pritarta visiškai nepagrįstai ir neteisėtai Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pozicijai dėl pareiškėjo skunde išdėstytų jo teisių pažeidimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas taikė ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju pareiškėjas skundą padavė pagal Kalėjimų departamento buveinę.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui, manant, kad bylą operatyviau ir ekonomiškiau nagrinėti tame teisme, kurio buvimo vietoje priimtas ginčijamas administracinis sprendimas ir (arba) įvykęs įvykis (atliktas veiksmas), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas administracinis sprendimas, pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva neperdavus pareiškėjo skundo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, pareiškėjui užkertama teisė ginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, kadangi iš naujo teikiant skundą kitam teismui bus praleistas apskundimo terminas, o pareiškėjui neapskundus Kalėjimų departamento sprendimo ar Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimo bus laikoma, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nepažeidė pareiškėjo teisės į gynybą, pareiškėjas praras ateityje galimybę pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis, kuriomis galėtų apginti savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. V. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui), pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir suformuluotą reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia ne Kalėjimų departamento sprendimas, kurį pareiškėjas skundžia teismui, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios teismas konstatavo, kad atsakovu byloje turėtų būti Šiaulių tardymo izoliatorius, dėl ko pareiškėjo skundas turėjo būti paduotas Regionų apygardos administraciniam teismui (Šiaulių rūmams), o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas, laikydamasis pozicijos, kad skundą padavė nepažeisdamas ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teritorinio teismingumo taisyklių, nes pareiškėjo inicijuojamos bylos atsakovas yra Kalėjimų departamentas, kurio priimtas Kalėjimų departamento sprendimas pareiškėjui ne tik sukelia, bet ir ateityje, jeigu jis bus nenuginčytas, sukels teisines pasekmes. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad byla pagal pareiškėjo skundą būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau kitame administraciniame teisme, kurio veikimo teritorijoje buvo priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimas, galėjo savo iniciatyva jį perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui (Šiaulių rūmams), o ne atsisakyti priimti.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. Atitinkamai administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su 2022 m. gegužės 31 d. skundu. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą dėl asmeninio kompiuterio patikros, kurią įvykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, priėmė 2022 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 17-739 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo pripažino, kad pareiškėjo 2022 m. gegužės 31 d. skundas nepagrįstas. Pareiškėjas, pasinaudodamas šiame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka (Bausmių vykdymo kodekso 183 str.), kreipėsi į Kalėjimų departamentą su 2022 m. liepos 19 d. skundu. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimo, priėmė Kalėjimų departamento sprendimą, kuriame pripažino, kad pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. skundas nepagrįstas, be kita ko, konstatavęs, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, patikrinusi pareiškėjo asmeninį kompiuterį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasiruošti teismo posėdžiui.
Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas, paduodamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nepažeidė ABTĮ 31 straipsnio, o priešingai laikėsi Bausmių vykdymo kodekse nustatytos apskundimo tvarkos, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 d.); bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 d.); Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 d.).
Nustatytos aplinkybės, kurių pareiškėjas neginčija, patvirtina, kad Kalėjimų departamento sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tiesiogiai taikytina ABTĮ 31 straipsnio 1 dalis, kurioje aiškiai įtvirtinta, jog tokiais atvejais, kai tam tikro subjekto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas (šiuo atveju – Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimas) buvo patikrintas kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (šiuo atveju – Kalėjimų departamento), pareiškėjo skundas administraciniam teismui yra paduodamas pagal to subjekto, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas, t. y. Šiaulių tardymo izoliatoriaus buveinės vietą. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skundą padavė ne tam apygardos administraciniam teismui, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus buveinė patenka į Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją, o ne į Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str.).
Kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmais pažeistos jo teisės į gynybą, teisėjų kolegija pažymi, kad ir pagal administracinio proceso taisykles apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą (šiuo atveju – Kalėjimų departamento sprendimą), ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), t. y. pagal pareiškėjo skundu siekiamą inicijuoti ginčą šio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas, kuris yra ne išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – Kalėjimų departamentas, o Šiaulių tardymo izoliatorius. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo inicijuojamoje byloje atsakovas yra ne Kalėjimų departamentas, o Šiaulių tardymo izoliatorius. Tai, kad pareiškėjas skunde dėsto argumentus, kuriais nesutinka ir Kalėjimų departamento sprendimu, kuris priimtas, kaip nustatyta, išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nekeičia inicijuojamo ginčo teritorinio teismingumo.
Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, kad jis nagrinėjamu atveju turi ginčyti Kalėjimų departamento (išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) sprendimą, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog ginčo šaliai kreipiantis į teismą po to, kai ji pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022; kt.).
Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas skundą padavė ne tam administraciniam teismui, turėtų jį perduoti kitam teismui, taikydamas ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 3 punktas, priešingai nei pareiškėjas nurodo atskirajame skunde, nenustato teismui, sprendžiančiam skundo priėmimo klausimą, pareigos skundo priėmimo stadijoje nepriėmus skundo dėl teritorinio teismingumo jį perduoti kitam teismui. Pažymėtina, kad šiame punkte nustatytais atvejais bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu (ABTĮ 69 str. 2 d.).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.