Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24406-19,

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2007 metų gruodžio 13 dienos Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų;

2) 2011 m. balandžio 5 dienos Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. 2013 metų kovo 28 dienos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2013 metų kovo 29 dieną lygtinai paleistas nuo neatliktos 1 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) 2014 metų sausio 29 dienos Jonavos r. apylinkės teismo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011 metų balandžio 5 dienos Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 metų 6 mėnesių, bausmę atlikęs 2018 m. lapkričio 29 dieną, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2019 metų birželio 8 dieną apie 19:50 valalandą, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė smūgį koja kieme ant fotelio sėdėjusiam nukentėjusiajam A. V. į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis virto ant žemės, po to gulinčiam sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu, koja ir mediniu pagaliu į galvą, krūtinę, šonus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam atsistojus, rankomis jį pastūmė į pečių sritį, taip parversdamas A. V. ant žemės ir gulinčiam sudavė ne mažiau kaip tris smūgius koja ir kumščiu į veidą bei veidą dengusias rankas, tuo padarė nukentėjusiajam A. V. kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, 2019 metų birželio 8 dienos metu, laiko tiksliai nepamena, į jo namų kiemą atėjo kaimynystėje gyvenantis A. V. Pažįsta jį daug metų, nes anksčiau gyveno su jo seserimi. Tarp jų retkarčiais iškyla konfliktinių situacijų, bet sutaria pakankamai gerai. 2019 metų birželio 8 dieną A. V. užsuko pavartoti alkoholio – pats atsinešė alaus, be to, alaus turėjo ir A. M. Prieš kartu pavartojant alkoholio, kažkiek jo buvo gėrę atskirai. Išgėrinėjo prie namo esančioje pavėsinėje, vėliau susėdo ant šalia jos stovinčių fotelių. Kai abu buvo pakankamai stipriai apsvaigę nuo suvartoto alaus, kilo konfliktas dėl to, kad A. V. kažką pasakė, kas jį supykdė. Ką pasakė, neprisimena. Dėl to, kad supykdė, A. V. sudavė kumščiu smūgį į veidą. Įvykio metu buvo gerokai apsvaigęs, todėl gerai savo atliktų veiksmų neprisimena ir įvykio aplinkybių detaliai nupasakoti negali. Pamena, kad smūgiavo kumščiu į veidą, o kokioje padėtyje abu su A. V. tuo metu buvo – sėdėjo ar kuris nors stovėjo, nepamena. Dėl girtumo negali nurodyti suduotų smūgių skaičiaus ir negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad smūgius sudavė tik kumščiu. Tačiau kadangi konfliktas buvo ir tikrai pamena bent vieną A. V. suduotą smūgį, dėl šios priežasties kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi, kad tokiu būdu sprendė konfliktą ir padarė nusikalstamą veiką. Po konflikto A. V. iš jo namo kiemo išėjo. O tos pat dienos vakare į jo namus atvyko policijos pareigūnai. Jam buvo atliktas asmens blaivumo testas, tačiau jo rezultatų nepamena (b. l. 92-93).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. yra jo kaimynas – gyvena toje pat (duomenys neskelbtini). Pažįstami daug metų. A. M. – jo sesers L. V. buvęs sugyventinis. Anksčiau kartu dirbo ir bendravo. 2019 metų birželio 7 d. vakare A. M. namuose kartu vartojo alų. Sekančią dieną, t. y. 2019 m. birželio 8 d. ryte A. M. telefonu vėl pakvietė ateiti į jo namus pavartoti alaus. Maždaug nuo 14:00 valalandą išgėrinėjo jo namo kieme esančioje pavėsinėje. Išgėrė daug, tiksliau pasakyti negali. Išgertuvių metu iš pavėsinės išėjo, susėdo ant fotelių, stovinčių kieme, ir toliau vartojo alų, kalbėjosi, juokavo, todėl nežino, dėl kokių priežasčių A. M. išgertuvių metu ėmė jį mušti – matyt, „pergėrė“. A. M. pakilo nuo fotelio, atstojo priešais A. V. (tuo metu jis sėdėjo ant kito fotelio) ir koja (mano, kad dešine, tiksliai nepamena) sudavė smūgį į krūtinę. Nuo šio smūgio apvirto kartu su foteliu. Tada mušė gulintį: prisimena ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiu, koja ir mediniu pagaliu, kurio apibūdinti negali, į galvą, krūtinę ir šonus. Įvykio metu buvo gerokai apsvaigęs nuo suvartoto alkoholio, todėl nieko konkrečiau paaiškinti negali. Sudavęs smūgius, A. M. atsitraukė, o jis atsikėlė nuo žemės ir jau norėjo eiti namų link, bet A. M., atsistojęs priešais jį, abiem rankomis pastūmė į pečius, dėl ko A. V. griuvo ant žemės, ant nugaros. A. M. vėl jį mušė: sudavė ne mažiau kaip tris smūgius koja ir kumščiu į veidą ir veidą dengusias rankas. Tada pasitraukė, leido atsikelti nuo žemės ir išeiti. Maždaug per tris minutes grįžo namo ir paskambino numeriu 112, kvietė policijos pareigūnus ir medikus. Atvykę medikai jį išgabeno į Kauno klinikas, kur jam buvo įtartas šonkaulio lūžis. Po apžiūros ir suteikus būtinąją medicininę pagalbą, buvo išleistas į namus. Į šeimos gydytoją, kitus medikus dėl patirto sumušimo nesikreipė, vyko pas teismo medicinos ekspertą, kuris užfiksavo kraujosruvas veido srityje. Suduodamas smūgius, A. M. jam sukėlė fizinį skausmą ir jį sužalojo. Po šio įvykio su juo nebendrauja. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 35-37, 38-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1464/2019(02) nustatyta, kad A. V. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozuotas šonkaulio lūžis įtariamas, nepatvirtintas specialiais tyrimais, todėl nekvalifikuojamas nustatant sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 65).

2019 metų birželio 8 dienos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), esančio namo kiemas. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b.l. 27-31).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 metų liepos 11 dienos raštu Nr. 41D(K)-1363 nustatyta, kad 2019 metų birželio 8 dieną 19:56 valalandą Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas telefonu dėl kūno sužalojimo adresu (duomenys neskelbtini). Pateikta pranešimo skaitmeninė garso įrašo kopija, sudaryta pokalbio suvestinė (b.l. 24, 25-26).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0341 įrašo kopija nustatyta, kad 2019 metų birželio 8 dieną atlikus asmens blaivumo testus, 20:23 valandą A. V. nustatytas 3,47 promilių girtumas, 20:42 valandą A. M. – 2,60 promilių girtumas (b.l. 66-69).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. M. apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. V. metu, tyčia kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. V. į galvos sritį, tuo padarė A. V. kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. M. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui, bei nusikalto būdamas recidyvistu.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 80–82).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. M. padarė nesunkų, tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 103–107), administracine tvarka nebaustas (b. l. 122), nedirba (b. l. 120), Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 121). Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 119).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant maksimalų šios bausmės terminą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė) su 2019 m. birželio 8 dienos pranešimo Bendrojo pagalbos centro skaitmenine garso įrašo kopija – paliekami baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys atlygintas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdeimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną (CD kompaktinę plokštelę) su 2019 m. birželio 8 dienos pranešimo Bendrojo pagalbos centro skaitmenine garso įrašo kopija – palikti baudžiamojoje byloje.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.