Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Damicina“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Damicina“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 2D-11713 „Dėl įmokos grąžinimo“ bei konstatuoti, kad pareiškėjos sumokėta 1911,51 Eur įmoka (įmokos kodas 5446) už savavališkos statybos padarinių įteisinimą nebuvo panaudota.

Skunde nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d. ji kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu jai grąžinti sumokėtą 1911,51 Eur įmoką už savavališkos statybos padarinių įteisinimą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. liepos 20 d. rašte Nr. (17.17-40) RES-117028 „Dėl papildomų dokumentų/duomenų“ nurodė, kad pareiškėja turi pateikti pažymą, patvirtinančią, kad 1911,51 Eur įmoka (įmokos kodas Nr. 5446) už savavališkos statybos padarinių įteisinimą nebuvo panaudota. Siekdama susigrąžinti jai priklausančią įmoką, kuri nebuvo panaudota, pareiškėja 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su prašymu išduoti pažymą, kad jos sumokėta 1911,51 Eur įmoka už savavališkos statybos padarinių įteisinimą nebuvo panaudota. 2020 m. rugpjūčio 26 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 2D-11713 „Dėl įmokos grąžinimo“, kuriuo jos prašymas buvo netenkintas. Pareiškėja mano, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštas Nr. 2D-11713 „Dėl įmokos grąžinimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, nes – ji negali susigrąžinti sumokėtos, tačiau pagal paskirtį nepanaudotos 1911,51 Eur įmokos, nes išduota pažyma yra būtinas Lietuvos Respublikos 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybinės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte numatytas pagrindas valstybinės rinkliavos permokai grąžinti. Pareiškėjos teigimu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštas Nr. 2D-11713 „Dėl įmokos grąžinimo“ yra nemotyvuotas, priimtas neatsižvelgus į šiuo klausimu aktualius įsiteisėjusius procesinius teismų sprendimus ir faktines aplinkybes.

Pareiškėja teigia, kad 2017 m. gruodžio 15 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartimi Nr. 2017/12/15-01 jai buvo išnuomotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Statinys), numatant galimybę jai, kaip nuomininkei, atlikti jo remonto darbus (pagerinimus). 2018 m. gegužės 18 d. buvo pradėti trūkumų, nurodytų Palangos miesto savivaldybės administracijos raginimuose, šalinimo, neperžengiant einamojo remonto apimčių, darbai. Nepaisant to, kad visi atliekami darbai atitiko teisės aktų reikalavimus, 2018 m. liepos 10 d. ji gavo Inspekcijos pranešimą apie 2018 m. liepos 2 d. jai surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180702-00050 bei 2020 m. liepos 2 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180702-00056, kuriais konstatuoti tariamai vykdyti Statinio kapitalinio remonto darbai, neturint statybą leidžiančio dokumento ir nurodyta nevykdyti jokių savavališkai kapitališkai remontuojamo neypatingojo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Atsižvelgiant į tai, kad remonto darbai buvo sustabdyti, ji ėmėsi priemonių papildomiems statinių konstrukcijų tyrimams, sudarė sutartį dėl Statinio kapitalinio remonto darbų projekto parengimo, t.y. 2018 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą atsakovui leisti iki žiemos sezono atlikti Statinio išorinių atitvarų užsandarinimo (stogo dangos įrengimo) darbus, neperžengiant paprastojo remonto ribų, tačiau 2018 m. spalio 12 d. gavo atsakymą, kad bet kokių darbų atnaujinimas yra draudžiamas. Tokiu būdu buvo pradėti Statinio priežiūros ir sutvarkymo darbai, nereikalaujantys statybą leidžiančio dokumento, tačiau nepagrįstais atsakovo veiksmais šie darbai buvo sustabdyti. Kadangi 2018 m. pavasarį pradėti Statinio paprastojo remonto darbai buvo sustabdyti, pareiškėja nusprendė kompleksiškai spręsti tiek Statinių avarinės būklės požymių šalinimo ir sutvarkymo, tiek viso Statinio komplekso sutvarkymo, atnaujinimo ir pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams klausimą. Tuo tikslu 2018 m. gruodžio 14 d. buvo parengtas savavališko statybos atliktų darbų ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad įmoka už savavališkos statybos padarinių įteisinimą sudaro 1911,51 Eur. Buvo parengta Statinio kapitalinio remonto projektinė dokumentacija, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatyta tvarka sumokėta įmoka už tariamai savavališkos statybos (avarinės būklės požymių šalinimo darbų) įteisinimą, 2019 m. sausio 28 d. į informacinę sistemą „Infostatyba“ kartu su projektine dokumentacija įkeltas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Statinio kapitalinio remonto darbams. 2019 m. gegužės 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą atlikti Statinio kapitalinio remonto darbus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių, kad Statinys būtų prižiūrimas ir tvarkomas. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad pareiškėja nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 353 straipsnio 7 dalyje (neypatingo statinio savavališkas kapitalinis remontas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje), kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą bei sustabdė Statinio remonto darbus. Akcentuoja, kad 1911,51 Eur įmoką už savavališkos statybos padarinių įteisinimą pareiškėja sumokėjo iki to momento, kai įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad pareiškėja neatliko savavališkos statybos veiksmų. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas administracinis aktas neatitinka individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Jos vertinimu, Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato kitos įmokos už savavališkos statybos padarinių įteisinimą panaudojimo paskirties, nenumato galimybės tokią įmoką panaudoti kitu tikslu, nei savavališkos statybos padarinių įteisinimui. Teigiama, kad tarp šalių nėra ginčo dėlto, kad pareiškėja 1911,51 Eur įmoką sumokėjo už savavališkos statybos padarinių įteisinimą, tačiau pareiškėja nesutinka su atsakovo pozicija, kad tokia įmoka buvo panaudota tinkamai. Pareiškėjos teigimu, turėjo būti vertinami jos realiai atlikti remonto (avarinės būklės šalinimo) darbai, o neapsiribota nuoroda į nepanaikintą 2018 m. liepos 2 d. savavališkos statybos aktą. Pareiškėjos tvirtinimu, sužinojęs apie priimtus teismų sprendimus, atsakovas privalėjo savo iniciatyva spręsti klausimą dėl 2018 m. liepos 2 d. savavališkos statybos akto ir 2018 m. liepos 2 d. privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų panaikinimo. Ta aplinkybė, kad atsakovas šios pareigos nevykdė, nesudaro pagrindo teigti, kad 1911,51 Eur įmoka buvo panaudota savavališkos statybos padariniams įteisinti ir nesudaro pagrindo netenkinti jos prašymo. Akcentuoja, kad aukščiau nurodytų administracinių aktų neginčijo, siekdama pastato remonto (avarinės būklės šalinimo) darbų operatyvumo, per statybų sustabdymo laikotarpį parengti projektinę dokumentaciją kompleksiniam pastato sutvarkymui. Pareiškėjos vertinimu, po 2019 m. sausio 29 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo neliko pagrindo tokiems aktams ginčyti, nes jie nesukūrė teisinių pasekmių, nes prašymas išduoti statybos leidimą kompleksiniams pastato kapitalinio remonto darbams atlikti jau buvo parengtas ir pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjos vertinimu, formaliais pagrindais atsisakydamas tenkinti iš esmės pagrįstą jos prašymą, atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis.