- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-1299-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Rimanrida“
- Kategorijos
- 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1299-115/2011
Teisėja Renata Kasimovienė Procesinio sprendimo kategorijos:
2011m. kovo 10d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-852-600/2010 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui BUAB „Rimanrida“ dėl draudimo išmokos priteisimo .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė priteisti iš atsakovo 13.682 Lt draudimo išmokos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-7).
Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2007-08-28 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 15/60, kurios esmė – supaprastinti bei pagreitinti naudos gavėjo (ieškovo) nuomonės (sprendimo) dėl draudimo išmokos išmokėjimo būdo gavimą interneto pagalba. Gavęs atsakovo pateiktą užklausą dėl 2007-10-10 eismo įvykio metu apgadinto ieškovui nuosavybės teise priklausančio vilkiko DAF FA95XF380 (naudotojas BUAB „Rimanrida“) draudimo išmokos išmokėjimo būdo suderinimo, UAB „Swedbank lizingas“ priėmė sprendimą, nurodydamas, kad draudimo išmoka turi būti sumokėta į BUAB „Rimanrida“ sąskaitą, jei pastaroji įmonė yra atsiskaičiusi su vilkiko remonto darbus atlikusia įmone, arba į remonto darbus atlikusios įmonės sąskaitą, jei BUAB „Rimanrida“ nėra atsiskaičiusi su remonto darbus atlikusia įmone. Atsakovas draudimo išmoką išmokėjo 2008-04-18 BUAB „Rimanrida“, nors minėta įmonė nebuvo atsiskaičiusi su vilkiko remonto darbus turėjusiu atlikti subjektu, o pastarasis subjektas dar nebuvo atlikęs vilkiko remonto darbų. Nurodytu atveju draudimo išmoką atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui. BUAB „Rimanrida“, gavusi draudimo išmokos sumą, remonto darbus atlikusiai įmonei nesumokėjo už vilkiko remontą, o remonto įmonė negrąžino ieškovui suremontuoto vilkiko iki bus apmokėti jos remonto darbai. Savo veiksmais atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl draudimo išmoką turi sumokėti ieškovui. Teigė, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai ieškovas faktiškai sužinojo apie sutartinių santykių pažeidimą, 2009 m. sausio mėn. atvykęs į remonto dirbtuves atsiimti vilkiko. Papildomai nurodė, kad atsakovas netinkamai įvykdė jų sudarytos bendradarbiavimo sutarties sąlygas, nes nepatikrinęs vilkiko remonto darbų apmokėjimo fakto, draudimo išmoką sumokėjo trečiajam asmeniui BUAB „Rimanrida“. Gavęs draudimo išmoką iš atsakovo, ieškovas ją sumokėtų remonto darbus atlikusiai įmonei (UAB „Eurema“). Ieškovui nebuvo pagrindo reikalauti atsiimti vilkiką laikotarpiu nuo 2008-04-18 iki 2009 m. sausio mėn., nes lizingo sutartis buvo vykdoma tinkamai. Ieškovas leido pasirinkti BUAB „Rimanrida“ bendrovę, kurioje turi būti remontuojamas vilkikas. Teigė, kad ieškinio reikalavimams turėtų būti taikomas 3 metų senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, pritaikius ieškinio senatį (b.l. 54-57). Patvirtino, kad šalys 2007-08-28 yra sudarę Bendradarbiavimo sutartį Nr. 15/60, taip pat, kad atsakovui pateikus užklausą dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio vilkiko DAF FA95XF380 (naudotojas BUAB „Rimanrida“) draudimo išmokos išmokėjimo būdo suderinimo, ieškovas nurodė draudimo išmoką sumokėti BUAB „Rimanrida“, jei pastaroji įmonė yra atsiskaičiusi su vilkiko remonto darbus atlikusia įmone, arba remonto darbus atlikusiai įmonei, jei BUAB „Rimanrida“ nėra atsiskaičiusi su ja. BUAB „Rimanrida“ pateikė atsakovui remonto darbus atlikusios įmonės išrašytą sąskaitą ir pavirtino, jog už remonto darbus yra atsiskaičiusi, todėl atsakovas sumokėjo UAB „Rimanrida“ draudimo išmoką. Mano, jog, šalių sudaryta sutartis nenumato atsakovo pareigos kontroliuoti remonto darbų apmokėjimo fakto. Pats ieškovas, kaip vilkiko savininkas, privalėjo tikrinti aplinkybes dėl remonto darbų apmokėjimo. Ieškovas, atsakydamas į užklausą, nenurodė savęs kaip galimo išmokos gavėjo, todėl reikšti reikalavimo dėl išmokos priteisimo neturi pagrindo. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo užklausos gavimo dienos, kai ieškovas turėjo faktiškai sužinoti apie savo teisės tariamo pažeidimo momentą. Pabrėžė, kad ieškovas nėra patyręs jokių nuostolių ir savo iniciatyva bando prisiimti trečiojo asmens pareigas, nors jam ir nėra pareigos apmokėti UAB „Eurema“ sąskaitas už vilkiko remonto darbus. Pabrėžė, kad ieškovo atsakyme į užklausą dėl draudimo išmokos sumokėjimo būdo pastarasis nenurodė, kad draudimo išmoka gali būti sumokėta pačiam ieškovui. Ieškovas apie draudimo išmokos sumokėjimą turėjo žinoti jau 2008-05-21, o ieškinį teismui pateikė tik 2009-08-14, todėl praleido ieškinio senaties terminą.
Trečiojo asmens BUAB „Rimarinda“ bankroto administratorius UAB „Agenoras“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo reikalavimus tenkinti pilnai. Nurodė, kad atsakovas, sumokėdamas BUAB „Rimanrida“ draudimo išmoką, nepatikrino remonto darbų apmokėjimo fakto. Tokiu būdu UADB „Ergo Lietuva“ pažeidė su ieškovu sudarytos sutarties nuostatas (b.l. 78-79. 80).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai 13682 Lt draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 13682 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2195,46 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.115-118).
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog CK 6.988 str. 3 d. numato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas reglamentuoja kiti įstatymai. Teismas sprendė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas yra specialusis ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, susijusioje su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes CK 1.3 str. 2 d. numatė išimtinį specialių įstatymų taikymą, kai pats kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ išaiškinimai nėra taikomi nagrinėjamoje byloje, nes juose nėra apibendrintas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo nuostatų taikymas. Teismas sprendė, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas turi sumokėti ieškovui draudimo išmoką. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra kam turi būti išmokėta draudimo išmoka, taikant TPVCAPD įstatymo nuostatas pagal tarp šalių 2007-08-28 sudarytą susitarimą dėl draudimo bendrovės lizingo bendrovei teikiamų draudimo užklausų dėl naudos (draudimo išmokos) gavėjo, naudojantis internetine užklausų administravimo sistema adresu www.uzklausos.lt, administravimo. Teismas konstatavo, jog esant aiškiai ir konkrečiai išreikštai ieškovo (lizingo bendrovės) valiai dėl draudimo išmokos išmokėjimo – į 2008-04-11 atsakovo užklausimą ieškovui, kokiu būdu išmokėti draudimo išmoką, duotame ieškovo atsakyme, ieškovas nėra davęs sutikimo pervesti draudimo išmoką į UAB „Rimanrida“ sąskaitą, neatlikus automobilio remonto. Atsakovas užklausimu, kokiu būdu išmokėti draudimo išmoką, pripažino, jog pagal TPVCAPD įstatymą nukentėjęs tretysis asmuo yra ieškovas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas suprato savo pareigą išmokėti draudimo išmoką transporto priemonės savininkui, kaip nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, o ne trečiajam asmeniui, kaip transporto priemonės faktiniam valdytojui. Teismas sutiko su ieškovo paaiškinimu, jog atsakovas privalėjo draudimo išmoką išmokėti ne trečiajam asmeniui UAB „Rimanrida“, nesant duomenų apie apmokėjimą už automobilio remontą, o ieškovui, kaip nukentėjusiam trečiajam asmeniui (TPVCAPD įstatymo 2 str. 2 d., 5 d., 23 d.), patyrusiam žalą, nes tik tokiu būdu ieškovo, kaip transporto priemonės savininko, turtiniai interesai būtų apginti TPVCAPD įstatymo prasme. Nagrinėjamu atveju atsakovas, 2008-04-11 gavęs ieškovo atsakymą, kad draudimo išmoką mokėti į kliento (UAB „Rimanrida“, ankstesnis pavadinimas UAB „Giedrita“) sąskaitą, jeigu yra atsiskaityta su remonto įmone, arba į remonto įmonės sąskaitą, jeigu klientas nėra atsikaitęs su remonto įmone, turėjo imtis priemonių, kad užtikrinti tinkamą draudimo išmokos išmokėjimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip turto savininkas, nurodė esminę sąlygą – sugadinto turto remonto darbų atlikimą, o atsakovas išmokėjo draudimo išmoką transporto priemonės valdytojui, kai pastarasis už remonto darbus nebuvo apmokėjęs. Aplinkybės, kad atsakovas išmokėjo draudimo išmoką ieškovo nurodyto kliento naudai, kai šis už remonto darbus nebuvo atsiskaitęs, turėdamas aiškiai išreikštą ieškovo, kaip turto savininko, valią, sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovui išmokėti 13.682 Lt draudimo išmoką ieškovui, nes atsakovas, atlikdamas draudiminio įvykio administravimo procedūrą, pažeidė ieškovo teises ir turtinius interesus, neįvykdydamas prievolės atlyginti 2007-10-10 eismo įvykio metu ieškovui nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei padarytą žalą kitos transporto priemonės, kuri turėjo atsakovo draudiminę apsaugą. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT 2009-09-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-366/2009). Teismas nustatė, kad ieškovas vilkiko lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu nutraukė 2008-12-08 ir sužinojo, kad 2008-04-11 jo pranešimo pagrindu draudimo išmoka buvo išmokėta ne ieškovo nurodytam subjektui. Be to, bankroto byla trečiajam asmeniui (lizingo gavėjui) buvo iškelta 2009-01-14. Duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, t.y., kad 2008-04-11 ieškovo sprendimas buvo tinkamai įvykdytas, atsakovas nepateikė, priešingai – 2008-04-18 pranešimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsakovas išsiuntė tik UAB „Rimanrida“, todėl teismas sprendė, kad ieškovas, kaip turto savininkas apie draudimo išmokos realų įvykdymą nebuvo informuotas. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia šiame ginčo teisiniame santykyje prasidėjo nuo 2008-12-08 (nutraukus lizingo sutartį), todėl ieškinio pareiškimo dieną senaties terminas nepraleistas (CK 1.127 str. 1 d., CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) UADB „Ergo Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 119-122), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl to, ar yra padaryta žala ieškovui. Pažymi, kad ieškovo automobilis yra suremontuotas, todėl ieškovas šiuo metu nėra patyręs žalos dėl automobilio sugadinimo (nepriklausomai nuo to, kam buvo išmokėta draudimo išmoka). Patenkinus ieškovo reikalavimus, ieškovas nepagrįstai praturtėtų – valdytų nuosavybės teise jau suremontuotą automobilį ir dar gautų 13.682 Lt. Ieškovas neprivalėtų šių lėšų perduoti remonto įmonei, nes su šia įmone nesieja jokie sutartiniai santykiai. Pažymi, jog ieškovas nepateikė įrodymų dėl patirtų nuostolių. Ieškovui padarytą žalą dėl automobilio sugadinimo atlygino BUAB „Rimanrida“, kuri prisiėmė su tuo susijusį kreditorinį įsipareigojimą remonto įmonei UAB „Eurema“ – tai tik šių dviejų įmonių tarpusavio santykių reikalas. UAB „Eurema“ reikalavimo teisės į ieškovą neturi. Mano, jog teismas klaidingai taikė transporto priemonių savininkų ir valdytų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes atsakovas prisiėmė prievolę išmokėti išmoką dėl padrausto automobilio sugadinimo ne pagal civilinės atsakomybės, o pagal automobilio draudimo („kasko“) sutartį, todėl turėjo būti vadovautasi draudimo sutarties sąlygomis ir teisės aktais, reglamentuojančiais žalos atlyginimą ir paskaičiavimą. Teismas, priteisdamas draudimo išmoką vien tuo pagrindu, kad ieškovas yra anksčiau sugadinto (bet suremontuoto) turo savininkas, tačiau netirdamas ar ieškovas yra patyręs nuostolių, faktiškai pakeitė draudimo sutarties nuostatas – iš nuostolių draudimo sutarties pakeitė sutartį į sumų draudimo sutartį (kai išmoka mokama vien tik už įvykį). Tačiau Draudimo įstatymo 76 str. 3 d. nustato, kad sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas išmoka išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui lygią draudimo sumai ar jos daliai. Ieškovo reikalavimų tenkinimas pažeistų Draudimo įstatymo 76 str. 3 d. nuostatas, jog turto draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis. Ieškovui žala yra atlyginta natūra (CK 6.281 str.). Pažymi, jog nei bendradarbiavimo sutartyje, nei draudimo sutartyje nėra nustatyta atsakovo prievolė kontroliuoti, kaip draudėjas panaudojo gautą draudimo išmoką, ar atsiskaitė su remonto įmone. Ieškovas, elgdamasis kaip rūpestingas turto savininkas, privalėjo pats išsiaiškinti aplinkybes dėl remonto apmokėjimo. Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo sutikimą dėl draudimo išmokos gavėjo, išmokėjo išmoką pagal jo turimą informaciją. Ieškovas, pasinaudojęs draudimo taisyklių 21 p. numatyta naudos gavėjo teise perleisti draudėjui savo turtinę teisę į draudimo išmoką, neturi teisės atšaukti šio savo sutikimo. Atsakovas nesutinka su ieškinio senaties termino skaičiavimu. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas apie pažeistą teisę sužinojo tik 2008-12-08, nevertino ar ieškovas turėjo apie šį pažeidimą sužinoti anksčiau. Lizingo sutarties 5.2.1 p. nustato lizingo gavėjo pareigą informuoti ieškovą apie turto sugadinimą; 5.1.7.1 p. – išreikalauti turtą iš neteisėto valdymo, 8.4.3.1 – savo sąskaita suremontuoti turtą, 8 str. – apdrausti turtą. Tačiau ieškovas nepateikė argumentų, kodėl jis nekontroliavo šių sąlygų vykdymo (nesidomėjo, kur yra turtas, ar jis suremontuotas ir pan.). Ieškovas, gavęs užklausą, iš jos turinio žinojo, kad tuo metu jau buvo nustatytas draudiminio įvykio faktas, išmokos dydis, todėl žinojo, kad ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ieškovo atsakymo gavimo bus išmokėta draudimo išmoka. Tačiau ieškovas pradėjo domėtis tuo tik praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo šių terminų pabaigos.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu apeliacinį skundą (b.l.127-131) prašo apeliacinį skundą atmesti; prijungti prie bylos dokumentus; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto. Nurodo, jog teismas taikė teisės normas, reglamentuojančias privalomojo draudimo teisinius santykius, nors turėjo taikyti savanoriškojo (kasko) draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau dėl to naikinti teisingo sprendimo nėra pagrindo. Pažymi, jog apeliantas nesilaikė ieškovo atsakyme į užklausą nurodyto mokėjimo būdo, nes draudimo išmoką išmokėjo neįsitikinęs, jog BUAB „Rimanrida“ yra atsiskaičiuosi su remonto įmone. Apie šalių raštu suderintą draudimo išmokos mokėjimo būdą arba priežastis, dėl kurių apeliantas nesilaiko draudimo sutartyje nustatytos pareigos draudimo išmoką išmokėti naudos gavėjui, 2009-07-29 atsakyme apeliantas nenurodė. Jei apeliantas, būdamas savo srities profesionalas, netinkamai vykdė sutartines prievoles, tai visos neigiamos netinkamo prievolių įvykdymo teisinės pasekmės (galimas draudimo išmokos išmokėjimas ieškovui, nors viena išmoka jau išmokėta trečiajam asmeniui) tenka pačiam apeliantui. Vadovaujasi LAT nutartimi 3K-3-366/2009. Pažymi, jog ieškovas siekė, kad apeliantas tinkamai įvykdytų savo prievoles tiek pagal bendradarbiavimo, tiek pagal draudimo sutartis. Tai teismas ir nusprendė ginčijamu sprendimu, tačiau kitu teisiniu pagrindu, todėl ginčo sprendimas yra teisingas. Dėl patirtos žalos nurodo, jog siekdamas minimalizuoti nuostolius, ieškovas apmokėjo dalį remonto kainos (9.500,00 Lt), todėl operatyviai atgavo transporto priemonę, nes remonto įmonė atsisakė grąžinti transporto priemonę, BUAB „Rimanrida“ neatsiskaičius už atliktus remonto darbus. Pažymi, jog sutartyje nurodytas naudos gavėjas – UAB „Swedbank lizingas“. Draudimo taisyklių 21 p. nurodyta, kad tik gavus raštišką draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo sutikimą, draudimo išmoka mokama draudėjui, tačiau šiuo atveju apeliantas nenurodė, kad ieškovo atsakymas į užklausą draudimo išmokai gauti prieštarauja bendradarbiavimo ar draudimo sutarčiai. Dėl senaties ieškovas nurodo, jog apeliantas pranešimą apie draudimo išmokos mokėjimą siuntė tik BUAB „Rimanrida“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (atsakovas) UADB“Ergo Lietuva‘ apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra patenkintas ieškovo UAB“Swedbank lizingas“ ieškinys dėl 13682,0Lt draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.
Kolegija išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistą draudimo išmokos sumą.
Nustatyta, kad ginčas šioje byloje kilo dėl draudimo išmokos priteisimo ieškovui UAB“Swedbank lizingas“ pagal 2007-08-28 pasirašytą su atsakovu UADB „Ergo Lietuva“ Bendradarbiavimo sutartį Nr.15/60, sudarius draudimo sutartis.
Pažymėtina, kad ieškovas reikalauja priteisti draudimo išmoką už jam priklausančio vilkiko apgadinimą, esant sudarytai savanoriško draudimo sutarčiai(b.l.59-67), o ne sutarčiai pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (TPVCAPDĮ), kaip nurodo pirmosios instancijos teismas. Tačiau kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė esminės reikšmės sprendimo teisėtumui neturi. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad CK 6.987 straipsnyje pateikta bendra visoms draudimo rūšims draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Tai rodo, kad visais atvejais atsakovui atsiranda pareiga išmokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui draudimo išmoką, padarytai žalai atlyginti, jeigu įvyksta draudiminis įvykis, išskyrus tam tikrus atvejus, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
Šioje byloje draudimo išmoka už automobilio(vilkiko) apgadinimą buvo pervesta trečiajam asmeniui BUAB“Rimanrida“, t.y. vilkiko naudotojui ir lizingo gavėjui. Tačiau aplinkybė, kad turtą teisėtai valdo ne savininkas, bet kitas (trečiasis) asmuo, nereiškia, kad jeigu turtui padaroma žala, tai ir teisė į turtui padarytos žalos atlyginimą atsiranda trečiajam asmeniui. Faktiškai tik tuo atveju, jeigu toks asmuo savo sąskaita suremontuotų teisėtai valdytą, bet ne jam nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę, jis gali tapti žalą patyrusiu asmeniu ir pretenduoti į draudimo išmokos iš draudiko gavimą. Su tokia draudimo išmokos mokėjimo tvarka būtent ir buvo sutikęs ieškovas, kai į jį su užklausa kreipėsi atsakovas. Lizingo sutarties atveju, lizingo davėjas išlieka daikto savininku iki tol, kol lizingo gavėjas sumokės visą kainą (CK 6.567 straipsnis). Kitaip lizingo sutarties šalys susitarusios nebuvo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, kas buvo eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės savininkas. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, kad esant aiškiai išreikštai ieškovo (lizingo bendrovės) valiai į 2008-04-11 atsakovo užklausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo(b.l.17), t.y., kad ieškovas nėra davęs sutikimo pervesti draudimo išmoką į UAB „Rimanrida“ sąskaitą, nesant duomenų apie apmokėjimą už atliktą automobilio remontą, atsakovas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką transporto priemonės savininkui, o ne transporto priemonės faktiniam valdytojui. Kadangi atsakovas, atlikdamas draudiminio įvykio administravimo procedūrą, pažeidė ieškovo teises ir turtinius interesus, neįvykdydamas prievolės atlyginti 2007-10-10 eismo įvykio metu ieškovui padarytos žalos dėl apgadinto vilkiko, kuris turėjo draudiminę apsaugą, draudimo išmoka žalai atlyginti pagrįstai priteistina teismo, nes draudimo išmokos sumokėjimas ne tam asmeniui, kuriam ji priklauso, laikytinas netinkamu prievolės įvykdymu(CK 6.205 straipsnis). Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojama praktika (žr. LAT 2009-09-29 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-366/2009).
Tačiau kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė iš atsakovo visą prašomą 13682,0Lt draudimo išmoką, kuri buvo pervesta trečiajam asmeniui UAB“Rimanrida“ (b.l. 41-43).
Pažymėtina, kad turto draudimo sutartis, yra nuostolių atlyginimo draudimo sutartis. Tuo tarpu iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas už jam priklausančio vilkiko remontą pagal reikalavimo perleidimo sutartį UAB“Eurema“ sumokėjo ne 13682Lt, o 9500Lt su PVM (b.l. 132-134,141-143). Tai rodo, kad atsakovo UADB“Ergo Lietuva“ išmokėta automobilio naudotojui UAB“Rimanrida“ draudimo išmoka yra didesnė, nei automobilio savininkui (ieškovui UAB“Swedbank lizingas“) padaryta žala. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iki 9500Lt priteistiną ieškovui draudimo išmoką, skirtą apgadinto apdrausto vilkiko atstatymui (remontui), kadangi šiuo atveju atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui realiai padarytą žala.
Apeliantas (atsakovas) UADB“Ergo Lietuva‘ taip pat teigia, kad ieškinys turėjo būti atmestas dėl praleisto vienerių metų senaties termino (CK 1.125str.7d.), kadangi ieškovas pagal Lizingo sutartį (b.l. 19-21) apie savo pažeistas teises turėjo sužinoti anksčiau, nei 2008-12-08 (CK 1.127str.1d.). Tačiau kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes ieškovas savo valią dėl draudimo išmokos pervedimo išreiškė 2008-04-11(b.l.17), o atsakovas jam apie pinigų pervedimą trečiajam asmeniui nepranešė. Tuo tarpu lizingo sutartis su lizingo gavėju yra nutraukta tik 2008-12-08. Ši aplinkybė rodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir pagrįstai nuo šios datos skaičiavo ieškinio padavimo senaties pradžią (CK 1.127str.1d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė įstatymą, todėl tenkinant atsakovo apeliacinį skundą skundžiamas sprendimas pakeičiamas (CPK 326str.1d.3p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str., perskaičiuotinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l. 8, 9, 28, 97, 98, 123, 144, 145).
Kadangi ieškinys yra patenkintas 69,43proc.(9500Ltx100proc.:13682Lt), ieškovui priteistina 285Lt žyminio mokesčio (9500Ltx3proc.) ir 1239,33Lt advokato (1785Ltx69,43proc.), o atsakovui - 458,55Lt advokato (1500Ltx30,57proc.) išlaidų pirmoje teismo instancijoje.
Ieškovui taip pat priteistina 1092,13Lt advokato (1573Ltx69,43proc.), o atsakovui 125,46Lt žyminio mokesčio(13682Lt-9500Ltx3proc.) išlaidų, patirtų apeliacinėje teismo instancijoje .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-852-600/2010 ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 9500,0 Lt ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ draudimo išmokos žalai atlyginti ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 1524,33Lt ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, o iš ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ 458,55Lt atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ bylinėjimosi išlaidų“
Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 1092,13Lt ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, o iš ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ 125,46 atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.