Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-144-514/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
2-144-514/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Ieškovas
I. Z. G., I. Z.
Atsakovas
A. V.
Civilinė byla Nr. 2-144-514/2013
Procesinis Nr. 2-33-3-01951-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.9.1; 116.1
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieškovei I. Z. G.,ieškovės atstovui adv. Arūnui Žliobai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. G ieškinį atsakovei A. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu, priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, remdamasi LR CK 4.80 str. 2 d., prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove, priteisti ieškovei natūra gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., o atsakovei už jos turimą ½ dalį bendrojoje nuosavybėje - 60 000 Lt kompensaciją, priteisti 27 327,26 Lt išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymu bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ jai ir atsakovei priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (viraline, ūkiniu, daržine, malkine) ir kiemo aikštele, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Žemės sklypas, ant kurio stovi minėti pastatai, taip pat malkinė ir šiltnamis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Atsakovė jai priklausančia namų valdos dalimi nesirūpina, paskutinį kartą jai priklausančiuose pastatuose lankėsi 2002 m. kovo mėnesį. Atsakovės nesirūpinimas turtu trukdo ieškovei įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Gyvenamasis namas bei kiti pastatai nėra nauji, jiems būtinas kapitalinis remontas, to daryti ieškovė, neturėdama atsakovės sutikimo, negali. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra vieno aukšto, mansarda neįrengta, name šiuo metu gyvena tik ieškovė. Jame yra virtuvė, vonia, holas, veranda, koridorius, miegamasis ir trys pereinamieji kambariai. Pagal patalpų išdėstymą gyvenamojo namo nėra galimybės suskaidyti į atskirus du butus, nepažeidžiant privatumo, kadangi yra tik viena virtuvė, vonia, vienas įėjimas. Ieškovės nuomone, tinkamiausias atidalijimo būdas – piniginės kompensacijos iš ieškovės priteisimas atsakovei už pastarajai priklausančią turto dalį. Atlikus nekilnojamojo turto vertinimą, nustatyta, kad šalims lygiomis dalimis priklausančio turto vertė yra 120 000 Lt, todėl atsakovei tenkančio turto dalis preliminariai verta 60 000 Lt.

Atsakovė nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti turtą, niekada nėra jo remontavusi ar kitokiu būdu tvarkiusi. Ieškovė savo lėšomis uždengė naują stogą, pakeitė buvusius langus. Dėl 2000-06-20 gyvenamajame name kilusio gaisro (sudegė stogas), atliktų statybos darbų vertė 41832 Lt. 2007-2013 m. laikotarpyje ieškovė pakeitė buvusius medinius langus (duris) plastikiniais, sumokėdama 12876,52 Lt. Iš viso ieškovė gyvenamojo namo remontui išleido 54708,52 Lt. Ieškovės nuomone, šių darbų atlikimas buvo būtinas, kadangi nesiėmus priemonių, gyvenamasis namas galimai būtų avarinės būklės, o jo vertė ženkliai mažesnė. Remdamasi LR CK 4.76 str., prašo priteisti iš atsakovės pusė ieškovės turėtų išlaidų, t.y. 27 327,26 Lt.

Ieškovė, jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie procesą informuota viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

Ieškovė prašo atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove, priteisiant ieškovei natūra gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, o atsakovei už jos turimą ½ dalį bendrojoje nuosavybėje – 60 000 Lt kompensaciją.

Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijimų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis po ½ priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Žemės sklypas, ant kurio stovi minėti pastatai, taip pat malkinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei šiltnamis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei (l.26-30).

Ieškovės teigimu gyvenamasis namas, bendrąja daline nuosavybe priklausantis šalims, yra vieno aukšto (palėpė negyvenama), jame gyvena viena ieškovė. Gyvenamajame name įrengta virtuvė, vonios kambarys ir holas, veranda, koridorius, miegamasis bei trys pereinami kambariai. Ieškovės nuomone, gyvenamojo namo nėra galimybės suskaidyti į du butus dviem šeimoms, nepažeidžiant vieni kitų privatumo, todėl vienintelis galimas susidariusios situacijos sprendimas – ½ turto, priklausančio atsakovei, atidalijimas priteisiant šią turto dalį ieškovei natūra bei piniginės kompensacijos iš ieškovės priteisimas atsakovei už pastarajai priklausančią dalį.

Pagal formuojamą teismų praktiką pripažinta, kad pagal CK 4.80 str. 2 d. kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtinais atvejais, kai : išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti neįmanoma be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu. Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, statyti 1988 m. atsakovė nuosavybės teisę į dalį šių pastatų įgijo 1997-06-02, perdavus jai ½ statinių išieškojimo procese. Atsakovė pastatuose negyveno ir negyvena šiuo metu, kaip nustatyta bylos medžiaga yra išvykusi į užsienį. Atsakovė niekada nėra prisidėjusi prie bendrosios nuosavybės priežiūros, išlaidų padengimo, jai priklausančios bendrosios nuosavybės dalies netvarkė, su ieškove kaip bendrasavininke jokių ryšių nepalaiko, ieškovės pastangos suderinti atsakovės kaip bendraturtės nuomonę, bendrą valią dėl nuosavybės valdymo, naudojimo buvo nerezultatyvios. Toks atsakovės pasyvus elgesys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turi kitą gyvenamą vietą, nesirengia nei naudotis, nei valdyti, nei išlaikyti jai priklausančią nuosavybę, todėl atsakovė neturi intereso naudotis ginčo turtu.

Pastatai, kuriuos ieškovė siekia atsidalyti, statyti ieškovės šeimos. Statiniai visą laiką buvo prižiūrimi, išlaikomi tik ieškovės lėšomis. 0,30 ha žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, priklausantys bendraturčiams, yra ieškovės asmeninė nuosavybė, jai šiame žemės sklype taip pat priklauso malkinė ir šiltnamis, t.y. jos dalis bendrojoje nuosavybėje didesnė. Gyvenamojo namo dalį ieškovė prarado prieš savo valią. Ieškovės šeima pastatuose gyvena nuo statybos pradžios, kito būsto neturi, todėl turi esminį interesą naudotis ginčo daiktu.

Iš pateikto patalpų plano matyti, kad bendras plotas 231,42 kv. m., vien pirmame aukšte patalpų plotas viršija 120 kv. m., gyvenamasis plotas 71,90 kv. m., esant tokiam patalpų plotui, išplanavimui, teismo vertinimu gyvenamasis namas yra dalus ir, atlikus atitinkamus pertvarkymus, yra galimybė atidalyti turtą natūra be neproporcingos žalos. Todėl teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad vienintelis galimas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas yra piniginės kompensacijos išmokėjimas.

Tačiau kad atidalinti iš bendrosios nuosavybės natūra, padalinti gyvenamąjį namą į du atskirus butus, kiekvienas iš savininkų turėtų išlaidų, nes reikėtų įsirengti elektros apskaitą, atskirti esamus inžinerinius tinklus (šildymo sistemą, vandentiekį ir pan.), dalis namo (mansarda) neįrengta, joje gyventi nėra sąlygų, todėl būtų reikalingas kapitalinis remontas. Nei viena bendraturtė nenurodė, kad sutinka pertvarkyti gyvenamąjį namą taip, kad jį būtų galima atidalinti tarp bendraturčių natūra pagal turimas nuosavybės dalis, o dėl ilgai besitęsiančio atsakovės neveikimo nagrinėjamos bylos situacijoje, atliekant patalpų pertvarkymą tik ieškovės lėšomis, būtų pažeisti racionalumo ir sąžiningumo principai (LR CK 1.5 str.).

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad turto priteisimas vienam iš bendraturčių, t.y. ieškovei, natūra, o atsakovei priteisiant kompensaciją, šiuo konkrečiu atveju geriausiai apgina bendraturčių teises, nepaneigia nei vieno iš jų teisės į jiems priklausančią dalytino turto dalį. Tuo pačiu užtikrina racionalų tolesnį minėto turto naudojimą be žalos daikto paskirčiai ir užkerta kelią tolesniems bendraturčių nesutarimams ir ginčams tiek naudojantis bendrąja daline nuosavybe, tiek ją naudojant ir išlaikant, užtikrina savininko teisę daiktais naudotis be suvaržymų. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteisiant jai turtą natūra, o atsakovei – kompensaciją tenkintinas.

Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijimo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t.y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę, todėl priteisinat kompensaciją, teismas vadovaujasi ieškovės pateiktais turto rinkos vertės duomenimis

Nekilnojamojo turto registro išrašo 2013-01-10 duomenimis šalims priklausančio turto vidutinė vertė buvo 137960 Lt, t.y. gyvenamojo namo vertė 130 000, viralinės - 3750 Lt, ūkinio pastato - 1300 Lt, daržinės 1770 Lt, malkinės – 545 Lt, kiemo aikštelės 595 Lt. Atsakovei priklausančios nuosavybės dalies vertė 68 980 Lt.

Pagal UAB „Aireda“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą šio turto bendra vertė 120 000 Lt, t.y. gyvenamojo namo vertė 100 000, viralinės - 7000 Lt, ūkinio pastato - 4000 Lt, daržinės 4000 Lt, malkinės – 4000 Lt, kiemo aikštelės - 1000 Lt. Atsakovei priklausančios nuosavybės dalies vertė 60 000 Lt.

Sprendžiant kompensacijos klausimą, teismas vadovaujasi UAB „Aireda“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Šioje atskaitoje užfiksuota turto vertė nustatyta 2013 m. rugsėjo mėnesį, t.y. atidalijimo momentu, apžiūrėjus pastatus natūroje ir įvertinus jų konstrukcijas, apdailą, esamas komunikacijas ir inžinerinę įrangą, nusidėvėjimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie turo vertę pateikti masinio vertinimo būdu, neatsižvelgiant į jau paminėtus kriterijus.

Tokiu būdu iš ieškovės atsakovei priteistinos kompensacijos dydis nustatytinas 60 000 Lt.

Dėl bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 27 327,26 Lt remonto išlaidų, kurias sudaro ieškovės išlaidos statybos darbams, uždengiant stogą, bei išlaidos 2007-2013 m. laikotarpyje, keičiant buvusius medinius langus (duris) plastikiniais. Ieškovės nuomone, atsakovė kaip bendraturtė privalo prisidėti prie bendro turto tvarkymo ir išlaikymo išlaidų.

Pažymėtina, kad pareiga remontuoti pastato konstrukcijas tenka abiems bedrasavininkiams, t.y. ne tik ieškovei, bet ir atsakovei. Atsakovė kaip bendraturtė proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str.). Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę be kito sutikimo atlikti būtinus turto remonto darbus, kurie padeda išsaugoti turtą tokioje būklėje, kokioje jie yra, teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrai naudojamam ginčo turtui (CK 4.83 str. 2 d. 1 p.). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė vengia prisidėti prie pastatų remonto.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad šalims priklausančiame gyvenamajame name 2000-06-20 kilo gaisras, kurio metu nudegė gyvenamojo namo stogas, labiausia tikėtina gaisro priežastis – nuo trumpo elektros sujungimo.

Ieškovės paaiškinimu, liudyt. L. V. parodymais nustatyta, kad šalinant gaisro padarinius, 2000 m. birželio mėnesį buvo uždengtas namo stogas. Ieškovės teigimu atliktų remonto darbų sąmatinė vertė, įskaitant medžiagas, 41 832 Lt. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji organizavo stogo atstatymo darbus, minėti darbai atlikti tik ieškovės lėšomis. Iš 2000-06-30 UAB „Jonkis“ sudarytos lokalinės sąmatos matyti, kad numatoma darbų vertė buvo 41 832 Lt. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šias išlaidas stogo atstatymo darbams ji patyrė. Įvertinus sąmatoje nurodytus atliktus darbus, darbų įkainius, medžiagų kiekius, jų kainas, matyti, kad sudarant lokalinę sąmatą buvo įtraukti darbai, susiję su stogo atstatymo darbais. Tačiau byloje nėra duomenų, ar atlikus remonto darbus, buvo pridėtinės išlaidos ir kokios kitos išlaidos, todėl šia dalimi išlaidos mažintinos, t.y. 5490 Lt (4744+746), taip pat mažintinas ir pelnas, kadangi tai šalių derybų objektas ir nėra duomenų, kad ieškovė mokėjo būtent sąmatoje nustatyto dydžio sumą, sudarančią rangovo pelną, sąmatoje nustatyta pelno suma mažintina nuo 2626 iki 1313 Lt. Tokiu būdu, nepripažinus dalį išlaidų pagrįstomis, atitinkamai perskaičiavus pridėtinės vertės mokestį, stogo remonto darbų ir medžiagų vertė sudarytų 33804,64 Lt. (28648x18%). Tarp šalių naudojimosi pastatais tvarka nebuvo nustatyta, gaisro priežastys nenustatytos, atsakovė įpareigotina atlyginti ½ išlaidų, susijusių su stogo remonto darbais, t.y. 16902,32 Lt. Ieškovei nepateikus leistinų įrodymų, patvirtinančių jos turėtas didesnes išlaidas, susijusias su gaisro likvidavimo padariniais, t.y. stogo atstatymu, ieškinys dėl šių išlaidų likusioje dalyje netenkintinas (LR CPK 178 str.).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisėje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, siekdama išlaikyti gyvenamojo namo savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, higienos, sveikatos ir pan., 2007-2013 m. pakeitė gyvenamojo namo buvusius medinius langus (duris) plastikiniais. Ieškovės pateikti dokumentai: 2008-01-24 užsakymo atlikimo sutartis su UAB „Mantenija“, PVM Sąskaita-faktūra Nr.0006041, pinigų priėmimo kvitas Nr.2394510 5800 Lt sumai, 2007-08-27 sutartis su UAB „Anbora“, kasos pajamų orderiai, kurie patvirtina 2600 Lt ir 2617,50 Lt įmokėjimą, kasos pajamų orderiai dėl 1000 Lt ir 805,02 Lt, patvirtina, kad šiems darbams atlikti ieškovė turėjo 12 822,52 Lt išlaidų.

Šios ieškovės turėtos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos tam, kad išlaikyti ir išsaugoti ginčo turtą, pagerinti gyvenamojo namo šilumines savybes, užtikrinti minimalius šilumos praradimus, atlikti darbai priskirtini prie darbų, kurie išsaugo turtą tokios būklės, koks jis yra, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės išlaidas, proporcingas atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės daliai, iš atsakovės priteistina 6411,26 Lt išlaidų. Viso 23313,58 Lt.

Patenkinus ieškinį, ieškovė turi pareigą išmokėti kompensaciją atsakovei, atsakovė – atlyginti ieškovei jos turėtas išlaidas turto tvarkymui, priešpriešiniai piniginiai šalių reikalavimai įskaitytini, priteisiant atsakovei iš ieškovės 36686,42 Lt atsakovei, o ieškovei priteisiant turtą natūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl turėtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas CPK 98 str. nustatyta tvarka.

Ieškovo atstovas pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad už teisinę pagalbą, ruošiant ieškinį ir atstovaujant ieškovę teisme ieškovė sumokėjo 3630 Lt, šios išlaidos nėra detalizuotos. Sprendžiant dėl ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal minimų rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: 3 už ieškinį ir 0,15 už vieną atstovavimo valandą teisme. Atstovavimo išlaidos teisminio nagrinėjimo metu apskaičiuotinos pagal faktinį bylos nagrinėjimo laiką, remiantis rekomendacijų 9 punktu. Bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo adv. A.Žlioba, tęsėsi 3 valandas, todėl advokato išlaidos sudarytų 450 Lt (0,15 x 1000 x 3). Ieškovei buvo teikiamos teisinės konsultacijos, įvertinus bylos sudėtingumą, teismas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis, atitinkančiomis 2000 Lt sumą. Ieškinį tenkinus iš dalies, ši suma mažintina ir iš atsakovės priteistina 1700 Lt.

Iš atsakovės ieškovei išieškotina 60 Lt, sumokėtų antstolei už dokumentų įteikimą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), 650 Lt išlaidų, susijusių su turto vertinimu (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.), taip pat sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 93 str.). Viso 2610 Lt.,

Iš atsakovės išieškotinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies..

Atidalinti A. V. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ viralinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/2 daržinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr.4400-0654-3520, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti I. Z. G. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ viralinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr.4400-0654-3520, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r.

Priteisti iš I. Z. G. 36686,42 Lt kompensaciją A. V.

Priteisti iš A. V. 2610 Lt bylinėjimosi išlaidų I. Z. G.

Priteisti iš A. V. 643 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Volskytė