Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, Sodros duomenimis, vykdantis individualią veiklą, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis R. M. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą 2023-07-11 Akmenynės k., Šalčininkų r. sudarė darbų atlikimo sutartį su G. S., po ko 2023-07-11 G. S. sumokėjus 400 Eur grynaisiais pinigais avansinį mokestį ir 2023-07-13, 2023-07-14 atlikus du pavedimus 2 000 Eur sumai į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso K. M., sutartų darbų neatliko ir sumokėtų pinigų negrąžino, tokiu būdu iš G. S. išviliojo 2 400 Eur, padarydamas nukentėjusiajai G. S. 2 400 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad susitarė su nukentėjusiąja G. S. dėl trinkelių klojimo jos objekte, pasirašius sutartį iš anksto paėmė iš jos bendrą 2 400 Eur avansinį mokėjimą. G. S. sumelavo, kad turi savo darbuotojų komandą. Dalį avansinių pinigų G. S. sumokėjo jam grynais, o kitą dalį pervedė į jo žmonos sąskaitą, nes pats turi įsiskolinimų antstoliams. Nukentėjusiajai sumelavo, kad žmona yra jo buhalterė. Iš pradžių ketino atlikti darbus. Tačiau nukentėjusiosios sumokėtus pinigus panaudojo atlikdamas darbus kitame objekte, nes to objekto savininkas jam nesumokėjo, todėl pinigus, skirtus pradėti darbus G. S. objekte, išleido. Supratęs, kad sutartų darbų nukentėjusiajai neatliks, pinigų nukentėjusiajai negrąžino, nuolat tempė laiką melagingai teigdamas nukentėjusiajai, kad perka medžiagas darbams atlikti ar kad guli ligoninėje. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, žalos neatlygino, nes neturi pinigų. Pasižada įsidarbinti ir atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. M. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): pranešimo registravimo duomenys (b. l. 2, 3), nukentėjusiosios G. S. pareiškimas ir parodymai (b. l. 35, 43, 71. 72), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su priedais (b. l. 52, 55-69), liudytojos K. M. parodymai (b. l. 74), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas (b. l. 80), kaltinamojo R. M. pajamų mokesčio deklaracijos (b. l. 82-89), kaltinamojo R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 94, 103), Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtas civilines bylas.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo R. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis R. M. 2023-07-11 Akmenynės k., Šalčininkų r. sudarė darbų atlikimo sutartį su G. S., po ko 2023-07-11 G. S. sumokėjus 400 Eur grynaisiais pinigais avansinį mokestį ir 2023-07-13, 2023-07-14 atlikus du pavedimus 2 000 Eur sumai į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso K. M., sutartų darbų neatliko ir sumokėtų pinigų negrąžino, tokiu būdu iš G. S. išviliojo 2 400 Eur, padarydamas nukentėjusiajai G. S. 2 400 Eur (48 MGL) turtinę žalą.

Kaltinamojo R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – svetimo turto įgijimas apgaule.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, faktiškai individualios veiklos nevykdo, vedęs. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas parenka kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytą griežtesnę laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir atlyginti nukentėjusiajai G. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji G. S. teisiamojo posėdžio metu pateikė ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiosios naudai 2 400 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5 procentų metines palūkanas nuo neteisėtų veiksmų atlikimo iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo; 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; bylinėjimosi išlaidas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiosios G. S. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo 2 400 Eur sumoje yra visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, darbų atlikimo sutarties įrašais, mokėjimo nurodymais, liudytojos K. M. parodymais, iš kurių visumos matyti, kad kaltinamasis R. M. apgaulės būdu, tai yra žadėdamas atlikti sutartus darbus, tačiau tyčia vengdamas juos atlikti, įgijo iš nukentėjusiosios bendrą 2 400 Eur sumą, kurią sudaro du (2023-07-13 ir 2023-07-14) po 1 000 Eur lėšų pervedimai į kaltinamojo sutuoktinės sąskaitą bei 400 Eur suma, nukentėjusiosios perduota kaltinamajam grynais 2023-07-11 susitikimo metu pasirašius darbų atlikimo sutartį. Akivaizdu, kad piniginių lėšų nukentėjusioji nebūtų praradusi, jei nebūtų kaltinamojo neteisėtų veiksmų - apgaulės. Kaltinamasis turtinės žalos dydžio neginčija, ieškinio sumą šioje dalyje pripažįsta visiškai. Byloje nėra duomenų, jog turtinė žala visiškai ar iš dalies būtų atlyginta. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisiama 2 400 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pareikštu ieškiniu nukentėjusioji G. S. taip pat prašo atlyginti ir neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Eur suma. Ieškinyje nusikaltimu padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai grindžiama tuo, kad dėl neteisėto piniginių lėšų praradimo nukentėjusioji patyrė šoką, stresą, nerimą, bejėgiškumą, sąlygojusius miego sutikimus ir sveikatos sutrikimų paūmėjimus, prarado pasitikėjimą žmonėmis, galimybę tęsti būsto įrengimo darbus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad paprastai neturtinė žala kyla iš pažeistų neturtinių asmeninių teisių: sveikatos pažeidimo, gyvybės atėmimo, garbės pažeidimo. Šių neturtinių teisių pažeidimas paprastai sukelia gilius emocinius sukrėtimus. Turtinė žala paprastai kyla dėl turto praradimo, ir ji atstatoma turtu. Turtinių teisių pažeidimas, kaip šiuo atveju, negali sukelti tokių gilių emocinių sukrėtimų, kaip pažeidimas neturtinių teisių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. M. padarė nesunkų nusikalstamą. Nukentėjusiajai turtinę žalą kaltinamasis padarė tyčia siekdamas savo asmeninių tikslų, juolab pasisavinta pinigų suma negali būti laikoma maža ir nereikšminga nukentėjusiajai. Turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Kaltinamojo neteisėti veiksmai laikytini pakankamai įžūliais, nes jis nuolat melavo nukentėjusiajai dėl sutartų darbų atlikimo ir delsė grąžinti pasisavintus pinigus. Remiantis tuo, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji patyrė nemalonius išgyvenimus, nervinę įtampą, susirūpinimą, jos kasdienė psichologinė būklė be abejonės buvo sutrikdyta. Todėl šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusioji pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo ir neturtinės žalos atlyginimo, juolab byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir amžius objektyviai neleistų jam atlyginti padarytą neturtinę žalą. Tačiau įvertinus ieškovės argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji būtų patyrusi reikšmingas neturtines pasekmes. Duomenų apie tai, kad nemalonūs išgyvenimai dėl piniginių lėšų praradimo sukėlė nukentėjusiajai ilgalaikį liekamąjį psichinės ir fizinės sveikatos pakenkimą, nenustatyta. Įvertinus nukentėjusiosios pateiktus medicininius dokumentus – stacionaro epikrizę, darytina išvada, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai nebuvo pagrindinė sąlyga nukentėjusiosios sveikatos sutrikimams atsirasti (diagnozės: (duomenys neskelbtini)) kilti. Taip pat nėra duomenų tvirtinti, kad pasisavinta pinigų suma buvo vieninteliai nukentėjusiosios finansiniai ištekliai, todėl nukentėjusiosios emociniai sukrėtimai dėl piniginių lėšų praradimo negali būti laikomi itin giliais. Taigi, įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamojo turtinę padėtį (darbingą amžių), o taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, dėl kurio priteisimo nukentėjusiosios ieškinys patenkintas visiškai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajai, priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 1 000 Eur sumos.

Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų metines materialiąsias palūkanas nuo neteisėtų veiksmų atlikimo (pinigų išviliojimo) momento iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261straipsnis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Taigi, palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

Aptariamu atveju nustatyta, kad 2 400 Eur turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta nuo 2023-07-14 kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, pasireiškusiais apgaulingu pinigų išviliojimu, todėl prievolė mokėti palūkanas už neteisėtą naudojimąsi nukentėjusiosios pinigais yra kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmė. Remiantis tuo, iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiosios G. S. naudai taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio kompensuojamosios metinės palūkanos už 2 400 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2023-07-14 iki nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo.

Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priimant nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privaloma priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad palūkanos gali būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiosios G. S. naudai taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą atlyginti bendrą 3 400 Eur žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. S. kartu su ieškiniu pateikė pinigų priėmimo kvitą, jog jos išlaidas advokato pagalbai už atstovavimą baudžiamojoje byloje sudaro 1 000 Eur suma. Taip pat pateikė kvitą, jog turėjo 31,07 Eur kelionės į teismo posėdį išlaidų.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios patirtos išlaidos yra protingos ir būtinos, pagrindų jas mažinti neįžvelgiama, todėl teismas priteisia iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. naudai 1 000 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų ir 31,07 Eur kelionės į teismo posėdį išlaidų, iš viso 1 031,07 Eur proceso išlaidų.

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

Vilnius regiono apylinkės teismo 2024-08-12 nutartimi civilinės ieškovės G. S. civiliniam ieškiniui užtikrinti skirtas kaltinamojo R. M. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms Luminor Bank AS sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) - laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 5 400 Eur ir visiškai uždraudžiant kaltinamajam šią pinigų sumą valdyti, ja naudoti ir disponuoti. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas nustatytas iki 2024-11-12. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės ieškovės G. S. civilinis ieškinys yra patenkintas iš dalies – civilinės ieškovės naudai iš kaltinamojo priteista 2 400 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 3 400 Eur, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-08-12 nutartimi kaltinamojo piniginėms lėšoms taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatomas iki nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas mažinamas iki 3 400 Eur sumos ir terminas nustatomas iki visiško civilinės ieškovės G. S. civilinio ieškinio įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

Nusprendžia:

Pripažinti R. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir atlyginti nukentėjusiajai G. S. nusikalstama veika padarytą 2 400 Eur turtinę žalą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti R. M. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir atlyginti nukentėjusiajai G. S. nusikalstama veika padarytą 2 400 Eur turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiosios G. S. naudai 2 400 (du tūkstančius keturis šimtus) Eur turtinei ir 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio kompensuojamąsias metines palūkanas nuo 2 400 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2023-07-14 iki nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos, ir 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos atlyginti bendros 3 400 Eur žalos, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiosios G. S. naudai 1 031,07 (vieną tūkstantį trisdešimt vieną Eur 07 ct) Eur proceso išlaidų.

Vilnius regiono apylinkės teismo 2024-08-12 nutartimi R. M. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms Luminor Bank AS sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (mastas – 5 400 Eur) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Vilnius regiono apylinkės teismo 2024-08-12 nutartimi R. M. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms Luminor Bank AS sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pakeisti, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą sumažinant iki 3 400 (trijų tūkstančių keturių šimtų) Eur sumos, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatant iki visiško civilinės ieškovės G. S. civilinio ieškinio įvykdymo, o kitas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas paliekant nepakeistas.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.