Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A- 1119-524/2016

Teisėjas Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-13729-2010-6)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Jolantos Gailevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės O. P.-J. ieškinį atsakovams K. J., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims T. J., V. P. (V. P.), UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl santuokinio turto padalijimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. J. patikslintą ieškinį ieškovei O. P.- J., atsakovui K. J., tretiesiems asmenims V. P., AB „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl skolos priteisimo bei ieškovės O. P.- J. priešieškinį į trečiojo asmens patikslintą ieškinį su savarankiškais reikalavimais atsakovams K. J., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims V. P., UAB „Būsto paskolų draudimas“, T. J. dėl skolos priteisimo, ir trečiojo asmens apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2010-10-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, 2011-02-10 – su patikslintu ieškiniu, prašydama: nutraukti santuoką esant sutuoktinio kaltei ir išspręsti visus kitus klausimus, susijusius su santuoka. Teismas 2011-05-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-122/2011 santuoką nutraukė, o dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sprendžiama teismo 2011-05-03 nutartimi išskirtoje byloje. Ieškovė 2014-07-08 ieškinio dalyko pakeitimo pareiškimu prašė padalyti santuokoje įgytą turtą taip: pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 7999,30 Eur (27620 Lt) vertės automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 9354,73 Eur (32300 Lt) vertės automobilį NISSAN MURANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo ieškovei 677,71 Eur (2340 Lt) kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; pripažinti 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytą tarp K. J. ir AB „Swedbank“, atsakovo K. J. asmenine prievole; pripažinti 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytą tarp O. P.- J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo; pripažinti 28353,80 Eur (97900 Lt) vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo K. J. asmenine nuosavybe bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovės AB „Swedbank“ atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Teigė, jog ieškovė banko atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, jos reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, prieštaraujantys sutarčių vykdymo, sąžiningumo, protingumo principams. Pažymėjo, jog paraiškoje dėl kredito gavimo šalys bankui turi nurodyti viską – kam, kokiu tikslu yra imamas kreditas, kas laiduoja. Ieškovės atstovės į bylą pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad ieškovė butą Kaune laikė savu, nes atsakovas ekspertui nurodė, kad ieškovė „užpuolė“ butą. Ieškovė pati pasirašė laidavimo sutartį, nurodė, kad sąlygas suprato ir su jomis sutiko pasirašydama, banke jai buvo viskas paaiškinta. Be to, ekspertizės akte nurodyta, jog ieškovė yra protinga, mąstanti, rami, išsilavinusi, todėl negalėjo suklysti dėl sandorio sudarymo, suklydimo fakto neįrodė. Nors ieškovė nurodė, kad butas iš tikrųjų pirktas trečiajam asmeniui, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties neginčija, be kita ko, šios aplinkybės neturi įtakos laidavimo sutarčiai. Ieškovė nenurodo ir neįrodinėja banko nesąžiningumo sudarant kredito bei laidavimo sutartį, todėl jos reikalavimas panaikinti su banku pasirašytą laidavimo sutartį yra nepagrįstas ir neteisėtas.Trečiasis asmuo T. J. 2011-08-23 ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš sutuoktinių K. J. ir O. P.- J. solidariai 11458,24 Eur (39563,00 Lt) skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; taip pat priteisti iš jų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas, bet 2014-10-03 pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydama priteisti jos naudai iš K. J. ir O. P.- J. solidariai 15287,01 Eur (52783,00 Lt) skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas taip: nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2014-10-02 nuo 11458,24 Eur sumos bei nuo 2014-10-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo 15287,01 Eur sumos, priteisti iš K. J. ir O. P.- J. solidariai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005 m. 9370,08 Eur (32353,00 Lt) paskolą mokėjo T. J. ir jos mama N. J. (apie 2088,16 Eur (7210,00 Lt). Iš viso per šį laikotarpį buto paskolai dengti abi sumokėjo 11458,24 Eur. Prasidėjus ieškovės ir atsakovo skyrybų procesui bei ieškovei visiškai nevykdant prievolės, atsakovas paprašė kreditorės AB „Swedbank“ sustabdyti prievolės vykdymą vieneriems metams, dėl ko prievolę už ieškovę pradėjo vykdyti UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pasibaigus paskolos mokėjimo atidėjimo terminui bei skolininkams – ieškovei ir atsakovui – nevykdant prievolės, o trečiajam asmeniui T. J. neišgalint vykdyti už juos prievolės visa apimtimi, kreditorė AB „Swedbank“ kredito sutartį nutraukė. Esant tokioms priežastims, 2014-03-24 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 24387,61 Eur (84205,54 Lt) draudimo išmokų mokėjimo dalimis naudos gavėjai AB „Swedbank“. Per laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2014-05-14 trečiasis asmuo T. J. kreditorei AB „Swedbank“ sumokėjo papildomai 2933,85 Eur (10130,00 Lt) ir 894,26 Eur (3090,00 Lt) sumokėjo kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taigi, trečiasis asmuo T. J. už ieškovę ir atsakovą yra įvykdžiusi solidariąją prievolę – sumokėjusi bendrą 15287,00 Eur sumą. Ieškovė, nesutikdama su trečiojo asmens reikalavimais, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš T. J. 7298,42 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo (sutaupymo) įgytas lėšas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš T. J. lygiomis dalimis buvusiems sutuoktiniams O. P.- J. ir K. J. po 130,33 Eur (450,00 Lt) nuomos mokesčio už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki buto nuosavybės teisės pasikeitimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje ir priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė trečiojo asmens T. J. ieškinį palikti nenagrinėtą, nes trečiasis asmuo neatvyko į teismo posėdį.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Padalijo santuokos metu įgytą turtą taip: priteisė O. P.- J. ir K. J. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisė ieškovei O. P.- J. asmeninės nuosavybės teise automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui K. J. asmeninės nuosavybės teise automobilį NISSAN MURANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyė, kad O. P.- J. ir K. J. prievolės AB „Swedbank“ pagal 2005-08-01 Kredito sutartį Nr. 05-049152-FA ir pagal 2005-08-01 Laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1 lieka solidariomis prievolėmis. Kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovės O. P.- J. priešieškinį į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmetė. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. J. ieškinį paliko nenagrinėtą. Paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo atsakovo, už kurio įsipareigojimus laidavo, sutuoktinė, ji galėjo įvertinti atsakovo galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus bei juos įvykdyti. Ieškovė žinojo, kad santuokos metu yra sudaroma buto pirkimo bei kreditavimo sutartis šiam butui įsigyti, o kredito grąžinimo vykdymas turi būti užtikrinamas. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė trečiajam asmeniui suteikė įgaliojimą įregistruoti tik hipotekos sandorį, nesudaro pagrindo laidavimo sandorį pripažinti negaliojančiu. Laidavimo sutartį pasirašė pati ieškovė, patvirtino parašu, kad jai yra žinomos kredito sutarties sąlygos, žino, kad atsakomybė pagal prievoles bankui yra solidari. Teismas, įvertinęs ieškovės amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti suklydimo faktą ir pripažinti laidavimo sandorio negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi pagal prievoles bankui už įsigytą turtą, todėl sprendė, kad nekilnojamąjį turtą pripažinus tik atsakovo asmenine nuosavybe, tai neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir šalių lygiateisiškumo kriterijų, todėl butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį buto, prievolę bankui palikdamas solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo už vienam iš sutuoktinių atitenkančią didesnę santuokos metu įgytą turto dalį, įvertino tai, kad įrodymų apie abiejų automobilių vertę sprendimo priėmimo dieną nepateikta, padarė išvadą, kad sprendimo priėmimo dieną abiejų automobilių vertė yra panaši, todėl ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo atmetė. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti nuomos mokestį, pažymėjo, kad trečiasis asmuo yra atsakovo sesuo, ji buvusių sutuoktinių bute pradėjo gyventi jiems gyvenant santuokoje, mokėjo komunalinius mokesčius, pagal pateiktus rašytinius įrodymus, mokėjo ir įmokas bankui pagal kredito sutartį, ieškovė nuo pat buto įsigijimo momento 2005 m. jokių pretenzijų trečiajam asmeniui nereiškė, nuomos mokesčio nereikalavo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog T. J. ginčo butu naudojosi atlygintinai. Be to, teismas nustatė, kad T. J. į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepareiškė, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl teismas pripažintino, kad į teismo posėdį trečiasis asmuo neatvyko be svarbių priežasčių.Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo T. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: trečiojo asmens T. J. ieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai visas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokinio turto padalijimą, teisines pasekmes, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimą, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla dėl trečiojo asmens reikalavimo. Nurodo, kad:į 2016-03-08 teismo posėdį neatvyko, nes 2016-03-08 buvo nutraukta atstovavimo sutartis tarp trečiojo asmens ir atstovės advokatės N. G.. Kita neatvykimo į teismo posėdį priežastis buvo liga. Teigia, kad apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis pažadėjo pranešti minėta advokatė N. G.. Apie aplinkybę, jog teismas nebuvo informuotas apie apeliantės neatvykimo į teismo posėdį priežastis, sužinojo 2016-04-16, gavusi teismo sprendimą. Pažymi, kad nuo pat civilinės bylos iškėlimo buvo aktyvi, vykdė teismo įpareigojimus, dalyvavo teismo posėdžiuose, nepiktnaudžiavo procesu, todėl nebuvo pagrindo apeliantės ieškinio palikti nenagrinėto; apeliantės ieškinio reikalavimai tiesiogiai susiję su ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimu, todėl ieškinys privalėjo būti išnagrinėtas šioje byloje. Apeliantė dengė ieškovės ir atsakovo įmokas bankui, todėl įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą iš sutuoktinių.Ieškovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ir keisti, o apeliantės procesinis elgesys ir teikiami reikalavimai šiuo atveju yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad apeliantė apie paskirtą teismo posėdį turėjo galimybę žinoti, nes jos buvusiai atstovei apie posėdį buvo pranešta prieš mėnesį. Mano, kad apeliantė netinkamai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie apeliantės turėtą nedarbingumą nesudaro pagrindo pripažinti ieškinio palikimo nenagrinėto LR CPK 246 str. pagrindu nepagrįstu ar neteisėtu, nes liga nepripažintina svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį. Atsakovas K. J. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, juo su skundu sutinka, prašo tenkinti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, juos visiškai palaikydamas.Atsakovė „Swedbank“, AB, pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka. Teigia, kad apeliantė neįrodė, jog ieškovė ir atsakovas K. J. yra solidariai atsakingi apeliantei. Mano, kad aplinkybė, jog apeliantė mokėjo įmokas už minėtus asmenis bankui, nagrinėjamu atveju nėra pakankama solidariai atsakomybei kilti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė trečiasis asmuo, kuris šalių santuokos nutraukimo byloje yra kreditorius ir kurio reikalavimas buvo paliktas nenagrinėtas pagal CPK 246 str. 1 d. Bendrieji šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai ir santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindai ir tvarka, sutuoktinių turtinės ir asmeninės neturtinės teisės, vaikų kilmės nustatymas ir pan. reglamentuojami CK trečiosios knygos normose. Kitų Civilinio kodekso knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams taikomos tiek, kiek jos nereglamentuojamos šios knygos normose (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). Taigi šeimos instituto ypatumai lemia jų teisinio reglamentavimo savitumą. Santuokos sutarties specifika, nepilnamečių vaikų interesų apsauga, sutuoktinių asmeninių, turtinių teisių bei pareigų ypatumai ir kitų teisės institutų svarba suponuoja nuoseklų, detalų, dažnai imperatyvų šeimos teisinių santykių reglamentavimą, todėl civilinės teisės normos, kuriose nustatyti kiti civilinės teisės institutai ar teisės analogija, taikomos išskirtiniais atvejais, kai jie nereglamentuojami CK trečiosios knygos normose. Santuokos nutraukimo bylose CK 3.126 str. yra įtvirtinęs privalomą šalių kreditoriaus informavimą apie iškeltą bylą, o CK 3.118 str., 3.59 str. , CPK 385 str. įpareigoja teismą padalyti visą šalių santuokoje įgytą turtą (aktyvą ir pasyvą) vienoje santuokos nutraukimo byloje. Todėl šioje byloje bendroji įstatymo nuostata, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas dėl trečiojo asmens reikalavimo palikimo nenagrinėto, netaikytina kreditoriui neatvykus į teismo posėdį.

13. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šioje normoje nustatyta tokia sutuoktinio pareiga užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą – įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis ir įgyti tokias pačias procesines teises kaip ieškinį dėl turto padalijimo pareiškęs sutuoktinis, nes sutuoktinių turto padalijimas gali neigiamai paveikti jų turtinius interesus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti kreditorius nustatytas ir CPK normose, reglamentuojančiose procesinio dokumento dėl santuokos nutraukimo turinį (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad turto padalijimo bylose kreditoriai trauktini dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

14. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su trečiojo asmens reikalavimo išsprendimu vienoje santuokos nutraukimo byloje, pažymi, kad įstatymai, reglamentuojantys santuokos nutraukimą, nustato tam tikras procesines teises ir pareigas ne tik siekiantiems nutraukti santuoką sutuoktiniams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pirmosios instancijos teismas paminėtos taisyklės nesilaikė, nes akivaizdu, kad palikdamas trečiojo asmens reikalavimą nenagrinėtą, padalijo ne visą santuokoje įgytą turtą ir nepasisakė dėl trečiojo asmens kreditinio reikalavimo pobūdžio (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). CPK 376 straipsnis suteikia teisę teismui, nagrinėjant šeimos bylas, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, ir viršyti pareikštus reikalavimus. Taigi, šeimos bylose teismas, be kita ko, spręsdamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus, nėra suvaržytas byloje pareikštų reikalavimų, kadangi turi užtikrinti visų bylos dalyvių, šiuo atveju tiek sutuoktinių, tiek jų kreditorių, teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuodamas galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto ir jų prievolių padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti trečiojo asmens savarankišką reikalavimą ir jam neatvykus į teismo posėdį.

15. Šioje byloje trečiasis asmuo prašė solidariai iš šalių priteisti 15287 Eur sumą, tačiau teismas, palikdamas šį reikalavimą nenagrinėtą, pažeidė paminėtas proceso ir materialinės teisės normas, nes palikti nenagrinėtą kreditoriaus reikalavimą santuokos nutraukimo byloje nėra įstatyme nustatyto pagrindo, santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumas – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus. Teismas, šios kategorijos bylose būdamas aktyvus, privalėjo pasisakyti dėl šios kreditorės prievolės pobūdžio, nes tokį prašymą kreditorė buvo pareiškusi santuokos nutraukimo byloje ir nebegalės ateityje pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Kitos civilinės bylos iškėlimas pažeis kreditorės teises ir kasacinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, jog visi sutuoktinių turtiniai klausimai privalo būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Kreditorė savo reikalavimą buvo suformulavusi, pateikusi savo procesinį dokumentą, todėl pirmosios instancijos teismas, būdamas šios kategorijos bylose aktyvus, privalėjo nustatyti šio trečiojo asmens prievolės pobūdį net ir nedalyvaujant trečiajam asmeniui. Tik teismui nustačius, jog trečiojo asmens dalyvavimas būtinas, teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir kviesti šalių kreditorę į teismo posėdį.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai), ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto. Dėl trečiojo asmens prievolės pobūdžio ir santuokoje įgyto turto padalijimo būdo dalyvaujantys byloje asmenys gali paduoti apeliacinius skundus, todėl šios bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų teises į apeliaciją.

17. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė kreditorės turtinius interesus, nes apeliantės reikalavimai turėtų būti sprendžiami atsakovų santuokos nutraukimo byloje, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1d.4p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.