Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jolantos Dedelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. neteisėtai įgijo ir laikė nešaunamąjį ginklą, t. y. ne anksčiau kaip 2012 m. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, (duomenys neskelbtini), neturėdamas policijos išduoto leidimo, neteisėtai įgijo nešaunamąjį templinį ginklą – arbaletą su strėle, kurį norint užtaisyti (įtempti templę) reikalinga 700 N (Niutonų) jėga, o nuspausti nuleistuką (atlikti šūvį) reikalinga 22.5 N jėga, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705, aktuali redakcija 2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2273, priskiriamas B kategorijos ginklams, kuriam reikalingas policijos išduodamas leidimas, ir jį laikė (duomenys neskelbtini) pagalbinėse patalpose, iki kol 2021 m. lapkričio 10 d. 18.00 val. rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai.

Kaltinamasis M. M., pareiškus jam įtarimą dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo ir apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad arbaletą prieš 15 m. į jo tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvežė M., kurio pavardės neatsimena, su juo nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Arbaletą galvojo panaudoti kaip atrakciją, rengiant taiklumo varžybas per M. draugo bernvakarį, tačiau jo nepanaudojo ir paliko sodyboje ūkinio pastato antrame aukšte. Dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo nuoširdžiai gailisi (e. b. l. 20-21, 88-90).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę neteisėtais disponavus nešaunamuoju ginklu patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Liudytojas T. Ž. parodė, kad 2021 m. lapkričio 10 d. gavo užduotį atlikti kratą pas M. M. adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kaltinamojo mama. Atvykus į sodybą juos pasitiko kaltinamojo mamos gyvenimo draugas A., kuris paprašė kaltinamojo mamos I. grįžti namo. Praėjus 15-20 min. į sodybą atvyko kaltinamojo mama, kuri su draugu dalyvavo atliekant kratą. Kratą pradėjo vykdyti gyvenamajame name, kurį apžiūrėjęs nieko nerado. Išėjus į lauką, apžiūrėjo kiemą bei nuėjo prie ūkinio pastato, pastato pirmame aukšte buvo užrakintas garažas. A. atrakinus duris apžiūrėjo garažą. Paklausus, kas naudojasi šiuo garažu, kaltinamojo mama pasakė, kad garažu naudojasi sūnus, kai atvyksta į sodybą. Į šį pastatą buvo dar vienos durys, kurias sodybos šeimininkams atrakinus, įėjo į vidų. Pirmame aukšte įrengta poilsio zona, kuria kaltinamojo mamos teigimu naudojasi jos vaikai, kai atvyksta paviešėti į sodybą. Iš šios patalpos laiptais pateko į antrą aukštą, kuriame ant grindų rado padėtą arbaletą su strėle. Sodybos šeimininkų paklausus, kas naudojasi šiuo daiktu, jie atsakė, kad šioje patalpoje nebūna, o patalpomis naudojasi M. M. (e. b. l. 105-107).

Liudytoja I. G. parodė, kad sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), įgijo apie 2000 m. ir pati ja rūpinosi. Prieš 15 m. ūkiniuose pastatuose buvo laikomi gyvuliai, vėliau dėl pablogėjusios sveikatos laikyti gyvulius atsisakė. Apie 2008 m. kartu su sūnumis A. bei M. ir vyru pradėjo remontuoti sodyboje esančius ūkinius pastatus. Patalpoje, kurioje buvo rastas arbaletas, remontas buvo daromas palaipsniui, esant laisvam laikui ir kada buvo užbaigtas, nurodyti negali. Apie rastą arbaletą nieko pasakyti negali, nes jo anksčiau nebuvo mačiusi, šiomis patalpomis naudojosi jos sūnus M. M. (e. b. l. 51-53, 55).

Liudytoja E. M. parodė, kad su buvusiu sutuoktiniu M. M. gyveno Druskininkuose nuomojamame bute, tačiau namuose jokio arbaleto nėra mačiusi, buvęs vyras jokia šaudyba neužsiminėjo. Buvusio vyro M. M. tėvų sodyboje buvo gal porą kartų, pamena, kad sodyboje buvo ūkiniai pastatai, tačiau kuo šeima vertėsi, nežino. Ar buvusio vyro tėvų sodyboje buvo organizuojamas bernvakaris, nežino, tokiame renginyje nedalyvavo. Po skyrybų su kaltinamuoju jokių santykių nepalaiko (e. b. l. 67-68).

Kratos protokolas patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 10 d. atlikus kratą kaltinamojo motinos I. G. gyvenamojoje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, antrame aukšte ant grindų rastas ir paimtas arbaletas su strėle (e. b. l. 138-141), kuris perduotas tyrimui atlikti ir po tyrimo perduotas saugoti VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinei (e. b. l. 112-114).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2701 (21) matyti, kad tirti pateiktas arbaletas nėra šaunamasis ginklas, jis yra templinis nešaunamasis ginklas, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie B kategorijos ginklų. Arbaletas yra fabrikinės gamybos ir tikėtina, kad yra tinkamas šaudyti. Norint užtaisyti arbaletą (įtempti templę) reikalinga apie 700 N (Niutonų) jėga, nuspausti nuleistuką (atlikti šūvį) reikalinga apie 22,5 N jėga (e. b. l. 117-121).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 21 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas kratos metu rastam ir paimtam arbaletui įsigyti ir laikyti reikalingas policijos išduotas leidimas. M. M. Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui yra pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai, tačiau leidimas kol kas neišduotas (e. b. l. 116).

Pažyma iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos patvirtina, kad kaltinamajam M. M. galiojančių leidimų nėra išduota, apie jo turimus ginklus duomenų nėra (e. b. l. 111).

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos dvi alternatyvios veikos, t. y. neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas bei neteisėtas nešaunamojo ginklo nešiojimas, kurios abi kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis M. M. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nešaunamąjį templinį ginklą – arbaletą su strėle, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas B kategorijos ginklams, kuriam reikalingas policijos išduodamas leidimas, ir jį laikė pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iki kol kratos metu rado ir paėmė pasienio pareigūnai. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 258 straipsnio 2 dalis), neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (e. b. l. 48-50), yra baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinė nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (e. b. l. 35-39), duomenų, jog būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro ar priklausomybės ligų kabineto įskaitas, nėra, dirba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – bauda, kurios dydis, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytą lengvinančią aplinkybę, nustatytinas minimalus (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 14-15).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – arbaletas su strėle, saugomas VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinėje, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, konfiskuotinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 15 MGL dydžio, t. y. 750 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – arbaletą su strėle, saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinėje, konfiskuoti.

Išaiškinti M. M., kad jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801. Įspėti M. M., kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti bauda jo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti M. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nepasinaudojama, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.