- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1278-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Virginija Volskienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- L.K.
Teisėja Renata Kasimovienė Procesinio sprendimo kategorija 109.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 3 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L.K. ir L.K. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2001-05-17 su atsakove L.K. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu šalių atstovai pateikė teismui tarpusavyje sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-05-05 nutartimi patvirtino teismui pateiktą ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų L.K. bei L.K. taikos sutartį. Patvirtino, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsisako reikalavimų atsakovams L.K. ir L.K. dėl 2001-05-17 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo bei atsakovų iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Civilinę bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad iš sutarties turinio matyti, jog ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų dėl 2001-05-17 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo bei atsakovų iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), be to, šalys susitarė, kad teismo patirtas išlaidas apmoka atsakovai. Šalys taikos sutarties 2 punktu prašė patvirtinti sąlygą, kad, atsakovams nevykdant nuomos sutarties sąlygų, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, o atsakovai įsipareigoja išsikelti iš nuomojamų patalpų. Teismas motyvavo, kad šiuo atveju CPK aiškiai reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalių santykius, teises ir pareigas, kurios yra analogiškos prašomojoje patvirtinti taikos sutartyje, nutraukiant nuomos sutartį bei iškeldinant nuomininkus iš gyvenamųjų patalpų (CK 6.609-6.617 str.), todėl, padarė išvadą, kad tvirtinti minėtų, taikos sutarties 2 punkte nurodytų, sąlygų nėra tikslinga, nes šalys neaptarė kitų, nei įstatyme numatytų, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų (CK 6.189 str.).
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-05 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, patvirtinant 2010-04-16 šalių pasirašytą sutartį su visomis šalių sutartomis sąlygomis. Nurodo, kad byloje sudaroma taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška, šalims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiūra tarpusavio susitarimu išspręsti teisminį ginčą. Šiuo atveju L.K. ir L.K. 2010-04-16 pasirašė taikos sutartį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią - sutiko su sutarties sąlygomis. Savanoriškai sutikę su minėtomis sutarties sąlygomis (tame tarpe ir su nuostatomis įtvirtinančiomis tai, kad atsakovams L.K. ir L.K. nevykdant 2001-05-17 nuomos sutarties sąlygų ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę vienašališkai nutraukti 2001-05-17 nuomos sutartį, o atsakovai L.K. ir L.K. įsipareigoja išsikelti iš užimamų patalpų), L.K. ir L.K. privalo griežtai jų laikytis, kadangi pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo nustatytą galią. Teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti laisva šalių valia sudarytos sutarties sąlygų. Skundžiamoje 2010-05-05 nutartyje teismas nurodė, kad tvirtinti taikos sutarties 2 punkte nurodytų sąlygų nėra tikslinga. Apeliantas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2009-12-02 nutartyje konstatavo, jog sutarties turinio, jos sąlygų sudarymas yra šalių išimtinė teisė ir teismas neturi teisės spręsti šių klausimų. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartyje įtvirtintų sąlygų. Jei teismas manė, kad minėta taikos sutartis ar jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, tokiu atveju turėjo atsisakyti tvirtinti minėta taikos sutartį, tačiau teismas minėta nutartimi netvirtino tik taikos sutartyje 2 punkte nurodytos nuostatos, kuri buvo esminė Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo pasirašyti taikos sutartį sąlyga. Teismas netinkamai aiškina minėtos taikos sutarties sąlygą, kad civilinio kodekso normos reglamentuoja tą patį. Apeliantas pažymi, kad pažeidus CK normas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalių santykius būtų pagrindas iš naujo inicijuoti teisminį ginčą, o ne iš karto iškeldinti atsakovus. Tai būtų neracionalu, o kartu prieštarautų ir ekonomiškumo principui. Taikos sutarties 2 punktas buvo esminė sąlyga sudarant taikos sutartį tarp šalių. Teismui nepagrįstai netvirtinus minėto punkto buvo pažeistas sutarties laisvės bei dispozityvumo principas. Vilniaus miesto savivaldybė kategoriškai nesutinka su 2010-05-05 nutarties patvirtintomis taikos sutarties sąlygomis (t.y. be 2 šalių pateiktos sutarties punkto). Nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog šalių pateiktos sutarties 2 punkto tvirtinti nėra teisinio pagrindo, Vilniaus miesto savivaldybė prašo nagrinėti bylą iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovai L.K. ir L.K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-05 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio faktiniam pagrindui išnykus, siekdami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo bei remdamiesi CPK 140 str. 3 d., atsakovai inicijavo taikos sutarties pasirašymą, nes visi pažeidimai pagal 2001-05-17 pasirašytos Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas buvo pašalinti bylos pasirengimo stadijoje, t.y. įsiskolinimai UAB „Vilniaus energijai“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ apmokėti. Ieškovas parengė taikos sutarties sąlygas, prie kurių atsakovai prisijungė. Skundžiama nutartis, kuria nebuvo patvirtinta antroji taikos sutarties sąlyga, nepažeidžia ieškovo interesų, nes ar šios įstatymo nuostatos bus perrašytos į teismo nutartį, ar ne, atsakovai privalės jų laikytis. Todėl atskirajame skunde išsakyti argumentai, kad ieškovas kategoriškai nesutinka su 2010-05-05 nutartimi patvirtintomis taikos sutarties sąlygomis ir prašo nagrinėti bylą iš esmės yra visiškai nepagrįsti bei nukrypsta nuo LAT praktikoje (LAT 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010) suformuotos taikos sutarties sampratos. Taikos sutarties esmė - tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Ieškovas teigia, kad nepatvirtinus Sutarties 2 p. sąlygų, atsakovams vėl pažeidus sutartį, jis negalės iš karto iškeldinti atsakovų, t.y. kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Minėtoje LAT 2010-03-15 nutartyje Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę (kurios, atsakovų atveju, nustatytos įstatymu). Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, atitinkamai naujai paaiškėsiančios faktinės aplinkybės.
Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pilnai palaiko Vilniaus miesto savivaldybės nuomonę ir sutinka su pateiktu skundu. Teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, patvirtinant 2010-04-16 šalių pasirašytą sutartį su visomis šalių sutartomis sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Remiantis CPK 140 str. 3 d., šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Taikos sutartis faktiškai išsprendžia kilusį ginčą ir užkerta jam kelią ateityje (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Taikos sutartį teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80 str., 1.81 str., 1.84 str., 1.86 str., 6.984 str., 6.986 str., CPK 42 str. 2 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str.). Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80 – 1.81 str., 1.86 – 1. 87 str., 6.984 str., 6.986 str. 2-5 d., CPK 42 str. 2 d.).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti laisva šalių valia sudarytos sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartyje įtvirtintų sąlygų. Jei teismas manė, kad minėta taikos sutartis ar jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, tokiu atveju turėjo atsisakyti tvirtinti minėta taikos sutartį, tačiau teismas minėta nutartimi netvirtino tik taikos sutartyje 2 punkte nurodytos nuostatos, kuri buvo esminė Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo pasirašyti taikos sutartį sąlyga.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, pažymi, kad taikos sutarties esmė yra šalių valios sutapimas, t.y. kai abi šalys sutaria ginčą išspręsti taikiai ir tokiu būdu tarp šalių atkuriama teisinė taika. Tačiau šiuo atveju iš ieškovo pateikto atskirojo skundo matyti, kad teismui patvirtinus tik dalį tarp šalių sudarytos taikos sutarties ir nepatvirtinus taikos sutartyje 2 punkte nurodytos nuostatos, šalių valia nebesutampa, teisinė taika nėra tarp jų pasiekta, ieškovas nesutinka su teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygomis, nepatvirtinus 2 punkte nurodytos nuostatos, kurią ieškovas laikė esmine sutikimo pasirašyti taikos sutartį sąlyga.
Šiuo atveju nėra šalių valios bylą užbaigti taikiai, atitinkamai nėra realizuojamas ir šalių dispozityvumo principas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad procesas dar nėra pasibaigęs, skundžiama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-05 nutartis neįsiteisėjusi, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti tarp šalių pasirašytą ir teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo nuo bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo nuo bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos.