Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mažųjų įmonių teisininkų agentūros prašymu nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-1494-854/2021 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Mažųjų įmonių teisininkų agentūra 2021 m. spalio 26 d. vykusiame teismo posėdyje paprašė nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-1494-854/2021 pagal ieškovės UAB „Abastas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimo visą Vilniaus apygardos teismą. Atsakovė nurodė, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, o tai reiškia, kad teisėjos byloje išdėstyta nuomonė – tai visų šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nuomonė. Atsakovė nurodė, kad teismas yra šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas, kad byla nesibaigtų operatyviai šalims sudarius taikos sutartį. Teismas neįtraukė į bylą reikšmingų proceso dalyvių (pagrindinių ieškovės kreditorių), nors kitoje panašaus pobūdžio byloje kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra įtraukta ir paliudijo apie dalyvaujančių byloje asmenų pasiektus taikius susitarimus, byla nagrinėjama atsiribojant nuo bendro konteksto, neatsižvelgiant į tai, kad visi kreditoriai pritaria taikos sutarčiai bankroto byloje ir nėra prasmės tęsti bylinėjimosi. Atsakovė nurodė, kad jai yra trukdoma tinkamai vesti bylą, rinkti įrodymus, taikiai išspręsti ginčą, išsiaiškinti bylos esmę, kurią taip pat atskleistų į bylą įtraukti pagrindiniai kreditoriai.

Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje. Vis dėlto šis nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, pagal CPK 66 straipsnį teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais, CPK 65 straipsnyje nenustatytais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Asmuo, formuluodamas prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją ar visą teismą, turi nurodyti tokį savo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, t. y. konkrečiu atveju egzistuojančius teisėjo nušalinimo pagrindus.

5. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje galiojančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

6. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė (jos atstovas) 2021 m. spalio 26 d. vykusio žodinio teismo posėdžio metu pareiškė prašymą nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-1494-854/2021 nagrinėjimo visą Vilniaus apygardos teismą. Įvertinus atsakovės atstovo teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes, matyti, kad atsakovei kilo abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, kadangi, pirma, bylą nagrinėjanti teisėja, atsakovės vertinimu, netinkamai išsprendė byloje pareikštus procesinio pobūdžio prašymus, antra, ši teisėja yra Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, todėl jos pozicija turi būti vertinama kaip viso šio teismo Civilinių bylų skyriaus pozicija. Taigi, atsakovė iš esmės siekia nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo bylos nagrinėjimo vadovaudamasi vien tik tuo, kad, jos vertinimu, jų pozicija byloje keliamais klausimais sutampa su bylą nagrinėjančios teisėjos pozicija. Vis dėlto su tokiais atsakovės argumentais sutikti nėra pagrindo.

7. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir CPK 21 straipsnyje yra nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Šios nuostatos garantuoja teisėjo, nagrinėjančio bylas, nepriklausomumą nuo bet kokių kitų pašalinių asmenų ir reiškia, kad visus byloje iškylančius klausimus teismas sprendžia savarankiškai, vadovaudamasis tik įstatymu. Todėl atsakovės išdėstyti samprotavimai, kad bylą nagrinėjančios teisėjos pozicija, atsižvelgiant į jos, kaip šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės statusą, turėtų būti vertinama kaip visų teisėjų pozicija, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo spręsti, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjai nėra objektyvūs ir negalės nešališkai išnagrinėti atsakovės atžvilgiu inicijuotos civilinės bylos. Be pirmiau aptartų deklaratyvių teiginių, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, bent tikėtinai pagrindžiančių, kad visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai turi išankstinį nusistatymą dėl šios bylos baigties, yra šališki, vertina tendencingai susiklosčiusią situaciją. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės prašymas nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-1494-854/2021 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mažųjų įmonių teisininkų agentūros prašymo nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-1494-854/2021 nagrinėjimo.