Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. D. J. atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą su 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio užstatu. Baudžiamoji byla nutraukta.

D. J. išaiškinta, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinta laiduotojai A. D. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. D. J. įpareigota per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Kauno apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sumokėti 800 (aštuonių šimtų) Eur užstatą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. J. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2021 m. gruodžio 11 d. apie 20.15 val., vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), likus 300 m iki sankirtos su (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių 119, 127, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, susidūrė su priešpriešais važiavusiu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. V., tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu vairuotojas S. V. patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, o jo nepilnamečiai keleiviai T. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., – nesunkų sveikatos sutrikdymą, N. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., – nežymų sveikatos sutrikdymą, keleiviui S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., sukeltas fizinis skausmas.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. D. J. apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl skunde išdėstytų prieštaravimų jo teisėtumui bei skundo argumentus, konstatuoja, kad pagal padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pirmosios instancijos teismas D. J. pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones vieniems metams.

7. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, savo tokį elgesį vertina kritiškai ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, žalos atlygintos, su nukentėjusiaisiais susitaikė, kad jis ir pats nukentėjo ir yra neįgalus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, į šias aplinkybes teismas atsižvelgė ir jas įvertino, priimant sprendimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nurodė, kad D. J. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nei karto teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, su nukentėjusiaisiais bendravo, siekė susitaikyti, byloje buvo pateikti nepilnamečių nukentėjusiųjų bei jų atstovių raštai, kuriuose nurodyta, kad pretenzijų kaltinamajam neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė esant pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir todėl D. J. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl D. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertino ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotoje Darbingumo lygio pažymoje nurodytą informaciją, t. y. kad D. J. nustatytas 55 % darbingumo lygis nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d. (2 t., b. l. 64). D. J. skunde prašo atsižvelgti į jo neįgalumą, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad pasibaigus minėtoje pažymoje nurodytam terminui dėl netekto darbingumo, D. J. būtų atliktas papildomas tyrimas ir netekto darbingumo lygio terminas pratęstas. Tai, kad apeliantas darbingas, patvirtina skundžiamo nuosprendžio duomenys bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis buvo ir yra dirbantis.

8. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, teismo skiriama tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas proporcingumo principo laikėsi.

10. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad D. J. veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, ją padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau įvertino ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimus traukiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas tris kartus už nusižengimus, kurie savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį ir turėdamas nemažą vairavimo patirtį (apie 15 metų), privalėjo būti atidus ir dėmesingas naudodamasis jam suteikta specialia teise. Apeliantas skunde teigia, kad jis važiavo leistinu greičiu, o eismo įvykis įvyko dėl blogų oro sąlygų – buvo slidu, tirštas rūkas, lijundra, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo S. V., įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų K. K. – G., I. K., E. L. parodymų, visi jie akcentavo, kad apelianto vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu. Tai patvirtina ir anonimo pateiktas vaizdo įrašas, užfiksuotas automobilio vaizdo registratoriumi nuo priekinio ir galinio stiklo, iš kurio matyti, kad „BMW“ modelio automobilis (kurį ir vairavo D. J.), važiavo ženkliai didesniu greičiu nei kiti automobiliai, kad netrukus minėtas „BMW“ išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su kitu lengvuoju automobiliu (1 t., b l. 110-112). Šios aplinkybės patvirtina, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo ne nepalankios oro sąlygos, o paties apelianto netinkamas elgesys. D. J., esant nepalankioms vairavimui oro sąlygoms – slidžiai kelio dangai ir tirštam rūkui, ir tamsiu paros metu, nepasirinkto saugaus greičio, tokiu savo elgesiu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir atsitrenkė į kitą automobilį, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis – D. J. vairuojamas automobilis susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu, kurio metu sužalojimus ir fizinį skausmą patyrė ne tik pats kaltininkas, bet ir kitoje mašinoje važiavę net 4 asmenys.

11. Apelianto elgesio nepateisina ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. J. vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, atitiko visus keliamus reikalavimus, nes tai nėra teigiamai transporto priemonę vairuojantį asmenį apibūdinančios aplinkybės. Tokie reikalavimai yra elementarūs ir būtini, todėl yra keliami kiekvienai eisme dalyvaujančiai transporto priemonei. Apelianto skundo argumentai, jog atliekant darbines funkcijas jam yra reikalingas automobilis, kad teisė vairuoti reikalinga ir važiuojant į mokymosi įstaigą, taip pat nelaikytini pagrindu atsisakyti skirti D. J. šią baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltininko siekis išvengti neigiamų pasekmių dėl padarytos nusikalstamos veikos konkuruoja su valstybės ir visuomenės interesais, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Akivaizdu, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti apeliantą, nusveria jo patiriamus nepatogumus. Tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, dar nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Neigiami padariniai, teisių ir laisvių apribojimas – yra natūralus neteisėto nusikalstamo elgesio rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

12. Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas D. J. atžvilgiu BK 68 straipsnio nuostatas, teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo ir teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ­– uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.