- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- AS-261-779-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00908-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
- Advokatai
- Rimantas Talačka
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 22-24) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-483; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. sausio 25 d. pareiškimą (skundą).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. sausio 25 d. skundą, o administracinę bylą dalyje, kurioje priimtas pareiškėjos J. M. reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 13 d. raštą Nr. ISS-(7.5)-483, nutraukė (b. l. 58-62).
II.
Pareiškėja J. M. 2012 m. liepos 10 d. pateikė teismui prašymą dėl 900 Lt teismo išlaidų atlyginimo, kurias sudaro: 100 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 800 Lt už advokato konsultacijas, skundo surašymą ir atstovavimą (b. l. 66).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą priteisti teismo išlaidas nurodė, kad pareiškėjos prašoma priteisti teismo išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad advokato suteiktos konsultacijos yra susijusios su šia byla ir neįrodė jai suteiktų konsultacijų ir patirtų išlaidų atlyginimo būtinumo. Prašė atsižvelgti į patenkintų reikalavimų dydį ir prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti (b. l. 79-81).
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjos J. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 375 Lt teismo išlaidų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo J. V., veikiantis pagal Vilniaus m. 32 notarų biuro 2007 m. gegužės 29 d. išduotą įgaliojimą bei Vilniaus r. 3 notarų biuro 2012 m. gegužės 3 d. išduotą įgaliojimą (b. l. 16, 43-46), su advokatu Rimantu Talačka 2012 m. kovo 26 d. sudarė atstovavimo sutartį (b. l. 17). Pagal 2012 m. kovo 26 d. įmokos mokėjimo kvitą žyminį mokestį sumokėjo J. V. (b. l. 18), už advokato suteiktas teisines paslaugas – konsultavimą ir patarimą buvo sumokėta 200 Lt, skundo surašymą – 400 Lt ir už atstovavimą teisme – 200 Lt, iš viso advokatui už suteiktas teisines paslaugas pareiškėjos atstovas J. V. sumokėjo 800 Lt (b. l. 71).
Rėmėsi Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktu ir nustatė, kad maksimali suma už skundo surašymą galėtų būti priteista 2400 Lt (800 x 3). Tuo tarpu pareiškėja prašo priteisti už skundo parengimą 400 Lt, o kadangi ji neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistina.
Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą priteisti 200 Lt už konsultavimą ir patarimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi bei Rekomendacijų 8 punktu, pagal kurį konsultacijos teikimas nėra išskirtas kaip atskira teisinė paslauga, todėl, vadovaudamasis Rekomendacijų 10 punktu, nustarė, kad pareiškėjai priteistino užmokesčio už advokato suteiktą konsultaciją dydis apskaičiuojamas kaip už analogiškas paslaugas, numatytas Rekomendacijose. Teismas vertino, kad užmokestis už konsultacijas priteistinas taikant Rekomendacijų 7, 8.18 ir 9 punktuose numatytas taisykles, reglamentuojančias užmokesčio už atstovavimą teismo posėdyje apskaičiavimą. Pagal šias taisykles pareiškėjai maksimaliai galėtų būti priteista 480 Lt ((800 x 4 val.) x 0.15). Tuo tarpu pareiškėja prašo priteisti už konsultavimą ir patarimą 200 Lt, o kadangi ji neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistina.
Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėją 2012 m. birželio 19 d. teismo posėdyje atstovavo advokatas Rimantas Talačka, o posėdis byloje truko 22 min. (b. l. 54-56). Remdamasis Rekomendacijų 9 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS3-608/2007, Rekomendacijų 8.18 punktu bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjai priteistinos išlaidos, proporcingos Rekomendacijų 8.18 p. nurodytam dydžiui: už advokato atstovavimą 2012 m. birželio 19 d. teismo posėdyje priteistina 50 Lt suma.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, nutarė, jog atitinkamai pareiškėja turi teisę tik į dalies (50 procentų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pareiškėjai priteistina 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 325 Lt ((400+200+50) x 50%) turėtų advokato atstovavimo išlaidų, iš viso pareiškėjai priteisiama 375 Lt teismo išlaidų.
IV.
Pareiškėja J. M., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą (b. l. 93), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį dalyje, kurioje iš atsakovo pareiškėjos naudai priteisiama 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti pareiškėjai 100 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (900 Lt).
Šalies argumentai
Atskirajame skunde nurodo, jog 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo neskundžiama nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas patikslinti pirminio jos skundo reikalavimą – jį formuojant konkrečiai skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. ISS-(7.5)-483 atžvilgiu (prašant jį panaikinti ar pan.) ir kartu prašant įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. sausio 25 d. pareiškimą. Atsižvelgiant į tai pareiškėja patikslino savo skundą, įtraukdama į jį teismo nurodytą reikalavimą. Tokiu būdu teismas priėmė 2012 m. birželio 28 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, o administracinę bylą dalyje, kurioje priimtas pareiškėjos J. M. reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 13 d. raštą Nr. ISS-(7.5)-483, nutraukė, pripažinęs, kad šis aktas nėra skundžiamas administraciniams teismams.
Pareiškėja mano, kad ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas pakankamai aiškiai reglamentuoja pareiškėjo pasirinkimą prašyti teismo panaikinti skundžiamą aktą arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimai nebūtinai turėtų būti siejami su reikalavimu panaikinti skundžiamą aktą, o pareiškėjas pats gali pasirinkti, kaip suformuluoti savo skundo reikalavimą. (Šiuo atveju 2012 m. kovo 13 d. dokumentas Nr. ISS-(7.5)483 pareiškėjos skunde įvardintas raštu ir yra paprastas atsakymas-atsirašinėjimas).
Atsižvelgiant į tai, 2012 m. rugsėjo 27 d. dienos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kurioje pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies (50 procentų), yra neteisėta ir naikintina, nes ji negali skųsti teismo 2012 m. kovo 28 d. dienos nutarties, kurioje teismas privertė pareiškėją neteisėtai patikslinti skundą, įtraukiant reikalavimą panaikinti atitinkamą atsakovo raštą. Tai buvo ta priežastis, dėl kurios 2012 m. birželio 28 d. sprendimu teismas tik iš dalies patenkino pareiškėjos skundą, o skundžiama 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teismas tik iš dalies atlygino pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį.
Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, pareiškėja jo neapskundė, todėl toks sprendimas yra privalomas visiems, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas pareiškėjai turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis būtent šiuo įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimu.
Remdamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai sumažino per pusę pareiškėjai iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, kad, sumažinus išlaidas, jos neatitenka atsakovui, taip nėra ir šiuo atveju – Nacionalinė žemės tarnyba jų negauna, todėl pareiškėjos argumentai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 29 d. atsiliepimas į pareiškimą dėl išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-2750-624/2012 buvo tik Nacionalinės žemės tarnybos nuomonė, bet ne skundas, prašymas ar ieškinys, nepagrįsti ir nėra pagrindas pareiškėjai iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalys). ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.
ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis taip pat įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos atskirojo skundo matyti, jog būtent dėl pirmosios instancijos teismo, kuris sprendė jos skundo priėmimo klausimą, nepagrįstų nurodymų patikslinti skundo reikalavimus, pareiškėjos skundas 2012 birželio 28 d. sprendimu buvo patenkintas iš dalies, t. y. patikslintoje dalyje Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą nutraukė, todėl, pareiškėjos nuomone, jai įvykdžius teismo nurodymą ir įtraukus atitinkamą reikalavimą į patikslintą skundą, dėl kurio vėliau teismas nutraukė administracinę bylą, negalėjo būti atsisakyta tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo visa apimtimi ir ginčija proporcinę priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirųjų skundų instituto (ABTĮ III skyriaus 22 skirsnis) paskirtis – patikrinti tarpinio teismo sprendimo, kuriuo byla nėra išsprendžiama iš esmės, teisėtumą bei pagrįstumą ir užtikrinti proceso šalies teisę į tolesnį efektyvų savo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą. Tačiau tai nėra galutinio teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, revizavimo galimybė, kuri įgyvendinama apskundus teismo sprendimą apeliaciniu skundu (ABTĮ III skyriaus 19, 20, 21 skirsniai). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, kurie nagrinėjami apeliacine tvarka, ir kuria pareiškėja šioje administracinėje byloje nepasinaudojo.
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis expressis verbis numato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ 37 straipsnis, reglamentuojantis skundo (prašymo) priėmimo tvarką, nenumato proceso šalims galimybės skųsti teismo nutartį, kuria nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Be to, pažymėtina, jog tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, ja sprendžiami klausimai priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, byla nėra išnagrinėjama iš esmės, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis, kuria nustatytas terminas pareiškėjai pašalinti skundo trūkumus, nepriskirtina prie teismo procesinių dokumentų, dėl kurių gali būti paduotas atskirasis skundas, todėl ji ir negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Pastebėtina ir tai, jog nustatytu reglamentavimu, būtent ribojimu skųsti teismo procesinius sprendimus, kuriais byla nėra išnagrinėjama iš esmės, yra įgyvendintas proceso operatyvumo principas, nes galimybė skųsti teismo procesinius sprendimus, kuriais byla nėra išnagrinėjama iš esmės, nepagrįstai prailgintų teismo procesą ir sudarytų šalims galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-420/2012).
Taip pat pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. įgyja res judicata galią (ABTĮ 14 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, įgijo res judicata galią, kadangi per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja jo neapskundė apeliacine tvarka, pagal kurią turėjo galimybę kvestionuoti minėto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 14 str. 2 d., 96 str. 1 d., 127 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimu. Tai, kad pareiškėja neturėjo galimybės apskųsti teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus, nepanaikino pareiškėjos teisės skųsti minėtą 2012 m. birželio 28 d. sprendimą apeliacine tvarka, bei neįpareigojo Vilniaus apygardos administracinio teismo nepaisyti šio res judicata galią turinčio sprendimo.
Iš to išplaukia tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2004 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004; 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007; 2008 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008; 2010 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010 ir kt.), pagrįstai sumažino pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingai jos teisme patenkintų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje pateikiamais detaliais skaičiavimais dėl maksimaliai leistinų prisiteisti išlaidų už skundo teismui rengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose, todėl jų detaliai nekartoja.
Remdamasi išdėstytų motyvų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė išlaidų atlyginimo klausimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. M. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.