- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-274-209/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52084-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1dalyje numatytą nusikaltimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamoji byla nutraukta, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių įmokos sumokėjimo terminą. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. S. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2017-10-08 apie 5 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Konstitucijos pr. 23, Vilniuje, sudavė nukentėjusiajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis, tačiau nemažiau kaip keturis smūgius į veido ir galvos sritis, kas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose bei dešiniame žande, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, žaizda apatinės lūpos gleivinėje, abiejų viršutinių žandikaulių lūžiais, nosikaulių lūžiais, dešinio skruostikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. V. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu R. S. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį bei neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės. Skunde nurodo, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę būtina atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad realiai nebuvo sukelta jokių ilgalaikių padarinių, apelianto asmenybė apibūdinama teigiamai, jis neteistas, yra susituokęs, jo žmona laukiasi vaiko. Pažymi, jog yra padengęs nukentėjusiojo gydymosi išlaidas, patyrė išlaidų ir dėl teisminio bylos nagrinėjimo, todėl jo patirti finansiniai nuostoliai iš esmės atitinka prevencinę baudžiamojo poveikio priemonės funkciją. Apeliantas taip pat akcentuoja sunkią savo finansinę padėtį. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai apskaičiavo MGL dydį, nes nusikalstamos veikos padarymo metu įstatymu buvo nustatytas 37,66 Eur MGL dydis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą prokuratūra prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, paliekant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau MGL dydį skaičiuojant 37,66 Eur. Prokuratūra nesutinka, kad civilinio ieškinio atlyginimas yra pagrindas teigti, kad apelianto atžvilgiu yra įgyvendinta prevencinė bausmės funkcija. Dėl MGL dydžio prokuratūra pritaria skundo pozicijai, kad teismas šį dydį nustatė netinkamai pritaikęs įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šioje baudžiamojoje byloje apeliantas ginčija tik nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl apygardos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pasisako tik dėl šio nuosprendžio aspekto.
5. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės, pagal to paties straipsnio 1 dalį, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šioje byloje baudžiamoji byla buvo nutraukta R. S. susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Baudžiamosios bylos nutraukimas šiuo pagrindu neužkerta kelio baudžiamojo poveikio priemonės taikymui ir šis klausimas yra paliekamas teismo diskrecijai.
6. Esminiai apelianto argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo netikslingumo grindžiami tuo, kad jo asmenybė apibūdinama teigiamai, nusikalstama veika nesukėlė ilgalaikių padarinių bei tuo, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Apygardos teismas sutinka su aukščiau išdėstytais argumentais, nes bylos medžiaga iš tiesų patvirtina nurodomas aplinkybes, tačiau tai nepaneigia baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo. Apylinkės teismas, parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į teigiamą R. S. charakteristiką. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad R. S. atlygino padarytą žalą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog padarytos žalos atlyginimas, pagal BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra viena iš būtinų sąlygų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Apelianto patirtos išlaidos teisminio bylos nagrinėjimo (ir ikiteisminio tyrimo apskritai) metu yra natūralus procesas, dėl ko jo padėtis taip pat neturi būti išimtinai lengvinama. Apelianto finansinė padėtis taip pat yra svarbus rodiklis, nes asmuo neturi būti nubaudžiamas, paveikiamas taip, kad tai būtų itin neproporcinga ir neadekvatu. Parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonės dydį apylinkės teismas atsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes ir paskyrė 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šis dydis, remiantis BK 71 straipsniu, yra gerokai mažesnis už šioje teisės normoje nustatytą priemonės vidutinį dydį, nes pagal BK 71 straipsnį teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Sunki materialinė apelianto padėtis buvo įvertinta tuo aspektu, kad jam nustatytas 6 mėnesių terminas sumokėti šią įmoką.
7. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Teisingumo principas suponuoja, kad asmuo turi atsakyti už savo padarytą nusikalstamą veiką ir jam taikomos priemonės negali būti formalaus pobūdžio, tačiau turi realiai paveikti kaltininką. Nepaskyrus aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės R. S. iš esmės būtų tik atlyginęs savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kas, kaip minėta, yra būtina sąlyga atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Atsižvelgus į nusikaltimo pasekmes – abiejų viršutinių žandikaulių lūžiai, nosikaulių lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra aiškiai per didelė ar per griežta priemonė.
8. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas netinkamai apskaičiavo R. S. turimos sumokėti įmokos dydį. Apylinkės teismas 1 MGL dydį skaičiavo esant 50 Eur, kai, tuo tarpu, šis dydis turėjo būti 37,66 Eur. 2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. redakcija, įsigaliojusi 2018 m. sausio 1 d.) buvo nustatytas 50 Eur Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Nusikalstama veika šioje byloje padaryta 2017 m. spalio 8 d., t.y. galiojant senesnei aptariamo nutarimo redakcijai. Pagal iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusią nutarimo redakciją, Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Taigi, R. S. turi sumokėti 25 MGL dydžio įmoką, kuri yra lygi 941,50 Eur.
9. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę R. S., tačiau netinkamai apskaičiavo jos galutinį dydį, todėl dalyje dėl galutinio įmokos dydžio nuosprendis yra keistinas, nes netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – galutinio dydžio nustatymo ir nustatyti, kad R. S. turi sumokėti 25 MGL, t.y. 941,50 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno Eur 50 ct.) dydžio įmoką.
Kitoje dalyje skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.