Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje I. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., 140 str. 3 d., padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. J. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis bei, mušdama mažametę dukrą, sukėlė jai fizinį skausmą šiomis aplinkybėmis:

nuo 2015 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 27 d., nuomojamuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaltinamoji I. J., turėdama teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, privalėdama rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždė mažametes dukras E. Š. gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š. gim. (duomenys neskelbtini). Sistemingai, kilusių žodinių konfliktų metu, tyčia naudojo prieš jas fizinį smurtą suduodama smūgius diržu, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Taip pat kaltinamoji vaikų atžvilgiu naudojo ir psichologinį smurtą, pasireiškusį grasinimu panaudoti fizinį smurtą, jei apie tai kam nors prasitars, jas užmušti ar pakarti ir pasikarti pati, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str.

Taip pat I. J. 2016 m. balandžio 27 d., 7 val. 30 min., nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu, agresyviai reaguodama į savo mažametės dukros I. Š. gim. (duomenys neskelbtini), atsisakymą vilktis jos nurodytus drabužius, tyčia sudavė jai vieną smūgį delnu į veidą ir sukėlė dukrai I. Š. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 140 str. 3 d.

Kalta padariusi šiuos nusikaltimus I. J. prisipažino ir paaiškino, kad mirus tėvams nuo 18 metų jinai buvo viena. Turėjo nesantuokinę dukrą I. Vėliau susipažino su būsimu savo vyru E. Š.. Su juo susilaukė dukros E. E. Š. įsivaikino ir jos nesantuokinę dukrą. 2010 metais su E. Š. išsituokė. Abi dukros liko gyventi su ja. Buvo sunku. Pradėjo blogai jaustis, kreipėsi į gydytojus. Jai buvo nustatyta depresija, gydėsi. Po to susipažino su V. K.. Gyvenant su juo, gimė trečia dukra. Tuomet prasidėjo nesutarimai su vyresnėmis dukromis. Jos savijauta vėl pablogėjo. Konfliktai su vyresnėmis dukromis gilėjo. Jų atžvilgiu jinai pakeldavo ir balsą, ir ranką, vartodavo ir necenzūrinius žodžius, šaukdavo ant jų. Matė, kad dukros dėl to išgyvena, verkia.

2016 m. balandžio 27 d., ryte, padėjo dukrai I. drabužius rengtis į mokyklą, tačiau dukra atsisakė tais drabužiais rengtis ir išsakė jai daug skaudžių žodžių. Jinai, nesusivaldžiusi, trenkė ranka dukrai į veidą. Po to, dėl šio poelgio gailėjosi, pergyveno.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais. Kaltinamajai pripažįstant savo kaltę ir nusikalstamos veikos aplinkybėms esant aiškioms taip pat sutinkant prokurorei ir gynėjai, tolimesnį įrodymų tyrimą byloje teismas atliko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų mažametės nukentėjusios E. Š. parodymų (t. 1, b. l. 66-68) matyti, kad namuose jinai pykdavosi su mama. Pykčiai būdavo beveik kiekvieną dieną. Supykusi mama ją ir vyresnę sesę mušdavo kiekvieną kartą, su rankom ir kojom, kumščiu į veidą, į burnytę. Kartais likdavo žymių, kelis kartus jai bėgo kraujas iš dantukų. Jai skaudėdavo, jinai verkdavo. Mama daug kartų įspirdavo į užpakalį. Kumščiu gavusi daug kartų. Suduodavo į smakrą, rankas. Mušdavo ir delnu per veidą. Mama pradėjo ją mušti nuo 9 m. Mama namuose būna ir rami, ir pikta. Konfliktai su mama kildavo ir ryte, ir vakare. Mama taip pat mušė ir vyresnę sesę, jai suduodavo taip pat kaip ir jai. Mama jas bardavo dėl nesitvarkymo, kad nueidavo toli nuo namų. Kai mama rėkia ji būna pikta, vadina jas kiaulėm. Jai būdavo liūdna ir baisu. Mama joms grasino, kad jas užmuš ir pati pasikars. Mano, kad jai gresia pavojus ir ji bijo savo mamos. Vaikų globos namuose yra ramiau. Nežino ar norėtų grįžti pas mamą. Matė, kad mama mušė sesę dėl to, kad sesė ne tokiais rūbais apsirengė, sudavė į veidą. Niekas nematė, kaip mama jas mušė. Mokykloje klasiokai ir mokytoja matydavo, kad ji apsiverkusi, tačiau atsakydavo, kad nieko nenutiko, nes bijojo mamos, kad ji sužinos ir pasikars. Mama paimdavo diržą ir gąsdindavo, kad pasikars. Joms mažoms mama yra sudavusi diržu per užpakalį. Diržu yra gavusi daug kartų, gaudavo ir sesė. Mama purtydavo, suimdavo už rankų ir kratydavo. Niekam nesiskundė. Mama liepdavo išeiti iš namų, sakydavo, kad gali eiti ir negrįžti. Daug kartų mama neįleisdavo į butą, tada sėdėdavo laiptinėje, jausdavosi nelaiminga. Daug liūdnų ir skaudžių dalykų buvo, niekas jai nepadėdavo. Mokykloje verkdavo, tačiau niekam nesiskundė. Kai nesipykdavo, mama jomis rūpinosi, gamindavo valgyti, pirkdavo drabužius.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų mažametės nukentėjusios I. Š. parodymų (t. 1, b. l. 93-95) matyti, kad gyvendama su mama su ja pykosi. Mama rėkdavo, kartais trenkdavo kumščiu. Ne kartą yra gavusi kumščiu į ranką, į žastą, į pilvą. Kartais mama suduodavo delnu per veidą. Tą savaitę, kaip jas perkėlė į globos namus, mama jai sudavė. Su sese jinai ruošėsi eiti į mokyklą, tačiau nespėjo pasišluoti grindų dėl to kilo konfliktas. Ji atsisakė tai daryti ir jai pačiai kilo noras muštis. Su mama barėsi, o paskui mama jai sudavė kumščiu į ranką du ar kelis kartus. Jai labai skaudėjo. Anksčiau, kai mušdavo, verkdavo. Šį kartą pasakė mokykloje, kad mama mušė. Žymių nebuvo likę, tik paraudimas. Mama kumščiu skaudžiau suduodavo nei delnu. Matė, kad ir E. sudavė. Sesę mušdavo kaip ir ją dažnai. Sesę mušdavo dėl tingėjimo eiti į mokyklą, o ją dėl drabužių. Mama beveik nuolat mušdavo. Būdavo, kad per savaitę du kartus muša, buvo gal kelios savaitės, kad nemušė. Mama suduodavo tik ryte. Mama rėkdavo, keikdavosi, vadindavo jas kiaulėm. Grasino, kad jeigu pasiskųs, tai ją pakars, arba liepdavo nepareiti namo. Anksčiau taip pat grasino pakarti, sakė negrįžti namo. Kartą jinai norėjo negrįžti į namus, nes bijojo, kad mama vėl muš ir rėks. Dėl mamos mušimo niekam nesiskundė. Kumščiais mama pradėjo mušti kai jai buvo 12 m., sesę mušė, kaip jai suėjo 9 m. Du ar tris kartus mama sesei spyrė koja į užpakalį. Kaip pradėjo mušti, nesaugiai jautėsi su mama. Ją mama muša mažiau, nei sesę. Grasina, kad pakars. Gal kelis kartus mama jas stumdė. Su mama nenori gyventi. Vaikų globos namuose geriau.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos L. S. parodymų (t. 1, b. l. 38-39) matyti, kad 2016 m. balandžio 27 d., apie 7 val. 30 min., būnant darbe (duomenys neskelbtini) į jos kabinetą atėjusi matematikos mokytoja L. Ž. pasakė, kad jos mokinė I. Š. dažnai ateina į mokyklą apsiverkusi. Kalbėdama su I. Š. išsiaiškino, kad tą patį rytą susipyko su motina I. J. ir konflikto metu motina jai sudavė vieną smūgį ranka į veidą. Apie 10 val. nuėjo pas I. J. į namus pasikalbėti. Ji pripažino konfliktą su dukra, kad sudavė vieną smūgį į veido sritį, pripažino, kad serga depresija, o dėl minėtos ligos sunku susivaldyti. Minėjo, kad dukterys neklauso, vyksta konfliktai. Po kelių dienų atėjusi I. ir E. Š. prosenelė pasakė, kad po minėtų proanūkių apsilankymo savaitgalį dingo 600 Eur. E. Š. prisipažino paėmusi pinigus, dalį pinigų praleido savo tikslams, o kitą dalį atidavė motinai. Kviečiama į mokyklą I. J. šaukė, kad pakenks sau pasikardama, pakenks savo dukroms ir išjungė telefoną. Po pokalbio mergaitės pasakė, kad motina dažnai grasina fiziškai susidoroti bei naudoja fizinį smurtą mušdama jas.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos O. A. R. parodymų (t. 1, b. l. 41-42) matyti, kad anūkas E. Š. buvo vedęs I. J.. Su ja susilaukė dukros E. ir savo pavardę davė I. nesantuokinei dukrai I. Maždaug prieš 10 m. jis išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Jam išvykus dukros liko gyventi su motina. Jos žiniomis I. nuo mažų dienų abi dukras skriaudė, mušė, piktai rėkė ant jų. Mergaitės išsigandę tylėdavo ir drebėdavo, buvo įbaugintos. Ji labai žiauri savo dukrom, tačiau jos nutyli, nes yra prigrasintos. I. labai konfliktiška, nervuota, agresyvi, neturi jokio švelnumo su vaikais. Daugiau kaip prieš 5 m. I. ir jai supykusi sudavė du stiprius smūgius į galvą, tačiau pretenzijų jai neturėjo. Mergaitės labai kenčia, dažnai ateina apsiverkę, nusiminę, išsigandę, pasimetę, o būdama gal trečioje klasėje I. prasitarė, kad ją mama nervuoja ir ji norėjo nusižudyti. 2016-05-02 buvo pakviesta pokalbiui į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kur mokosi abi mergaitės. Pokalbio metu su socialine pedagoge ir E. ši prisipažino, kad ją mama muša kiekvieną dieną ir vis per galvą. Vaikas dėl to išgyvena sakė nenorinti gyventi, nori mirti. Apie tai, kad prieš I. ar ir abi mergaites smurtavo motina 2016-04-27 sužinojo apklausos metu. Mergaitės to nesakė. Jos slepia, kaip su jomis elgiasi mama, nes bijo. I. prieš savo dukras smurtauja pastoviai ir fiziškai, ir psichologiškai, kartais mergaitėms paskelbia "namų areštą" ir niekur neleidžia eiti, užrakina namuose, grasina, kad gaus lupti daugiau, jei kam nors pasakys, kad ji jas muša. Mergaitėms yra labai sunku gyventi ir augti su mama, kuri jų nemyli ir nekenčia.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos J. Š. parodymų (t. 1, b. l. 44-45) matyti, kad nuo 2014 m. kovo 21 d., I. J. šeima įrašyta į Alytaus m. savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiai šeimai ji teikė socialines paslaugas: socialinių įgūdžių ugdymą ir palaikymą. I. J. augino 2 dukras I. ir E., gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Bendraujant su I. J. paaiškėjo ir ji tai pripažino, kad sunkiai sekasi auklėti ir prižiūrėti dukras, jos nepaklusnios, nepadeda buityje, negrįžta laiku iš kiemo. Pripažino, kad konflikto metu netekusi kantrybės ant dukrų šaukia, bara jas. Apie smurtą neprasitarė. Mergaitės nesiskundė, kad prieš jas smurtavo motina, tačiau psichologinį smurtą naudojo. Vieno konflikto metu E. buvo sakiusi susikrauti savo daiktus ir išeiti iš namų. Maždaug prieš metus keletą kartų atvykusi pastebėjo E. apsiverkusią. Ši ir I. J. paaiškino, kad verkė dėl konflikto su draugėmis, o kitą- dėl to, kad mama liepė jai išsikraustyti. I. J. pripažino, kad mergaičių verkimas ją išveda iš kantrybės. Nepastebėjo sužalojimų ant mergaičių kūno. I. yra uždaro būdo, tačiau E. yra linkusi bendrauti. Mergaitės nepasakojo apie konfliktus namuose. Sužinojo, kad I. J. serga depresija, vartoja vaistus ir lankosi pas psichologę. Pasakodama apie konfliktus I. J. greitai susijaudindavo, verkė, nervingai vaikščiojo po namus, nesivaldydavo. Gimus trečiajai dukrai, I. J. šeimą lankydavo 2 kartus per savaitę, po metų- kartą per savaitę, o pastaruoju metu 2-3 kartus per mėnesį arba pagal poreikį. Retkarčiais pas I. J. sutiktas jos draugas sakydavo, kad tarp jos ir mergaičių yra labai didelė įtampa, joms visoms kyla grėsmė ir minėjo, kad I. nemoka su mergaitėmis elgtis, nemoko jų pareigų, tik baudžia mergaites neadekvačiomis situacijai bausmėmis. Apie fizinio smurto naudojimą šeimoje nesakė, tačiau jo nuomone geriausia bausmė joms būtų- fizinis smurtas, kad mergaitės suprastų.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. K. parodymų (t. 1, b. l. 50-51) matyti, kad su I. J. jis turi bendrą vaiką - dukrą A. K., tačiau su ja kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jokių ateities planų neturi, bet retkarčiais pas ją apsilanko, retkarčiais jinai atvyksta pas jį į Kauną. Nuo 2014 m., jam paprašius, pažįstami leido I. J. ir jos vaikams gyventi (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Kiek jam teko lankytis šiame bute ir būti su I. J. šeima, niekuomet nematė, kad I. J. naudotų fizinį smurtą prieš dukras ar ant jų šauktų. Ji su dukromis elgėsi gražiai, konfliktinių situacijų nekildavo. Apsilankius vaiko teisių specialistei ar socialinei darbuotojai, prašė padėti I. J. ir jos dukroms, kad būtų darni šeima, nes jos santykiai yra įtempti su dukromis, ypač su E. Apie tai, kad 2016-04-27 I. J. galimai smurtavo prieš dukrą I. sužinojo iš policijos pareigūnų. I. J. lankosi pas psichologą. Jam I. J. psichinė būsena nekėlė problemų ir nepastebėjo, kad jai reikėtų pagalbos. Jo manymu I. J. užtenka socialinių įgūdžių ir ji tinkamai rūpinasi savo dukromis. Jis pats jų neauklėja.

Nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai surinkti byloje.

Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akto (t. 1, b. l. 4) matyti, kad kaltinamosios šeimoje įtempti santykiai tarp kaltinamosios ir dviejų vyresniųjų dukrų.

Iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 9) matyti, kad policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas I. J. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d. Atliekant šį tyrimą, nustatyti ir požymiai nusikalstamos veikos numatytos to paties kodekso 163 str.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų prie jo (t. 1, b. l. 12-18) matyti, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini).

Iš teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto (t. 1, b. l. 80-86) matyti, kad E. Š., duodama parodymus, naudoja asmeninį žodyną, jos amžių ir gyvenimo patirtį atitinkančius išsireiškimus, įvykius pasakoja realistiškai, o jos emocinė būsena, atgaminant įvykius, atitinka pasakojamą turinį. Tokiu būdu konstatuojama, jog E. Š. galėjo ir gali duoti parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius; E. Š., atsižvelgiant į jos amžių, protinio išsivystymo lygį, turimas žinias, galėjo suprasti motinos jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negali suprasti tų veiksmų reikšmės (nepilnas esmės suvokimas). Šiuo metu E. Š. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais - ilgą laiką patirtas fizinis ir emocinis smurtas, gyvenamosios vietos bei mokyklos pasikeitimas. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą E. Š. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. E. Š. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų apie bylos įvykius. Taip pat nenustatytas galimai kitų asmenų daromas poveikis E. Š. duodamiems parodymams (jų turiniui), tačiau yra matoma, jog I. J. darytas poveikis E. Š. atžvilgiu turėjo įtakos byloje nagrinėjamų įvykių atskleidimo laikui. E. Š. lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/AI-86 patvirtintas "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" E. Š. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo taisyklių 7.1 punktą, nes po byloje nagrinėjamo įvykio E. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų t.y. ambulatorinės ekspertizės, atliktos 2016-08-16 metu konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais - ilgą laiką patirtas fizinis ir emocinis smurtas, gyvenamosios vietos bei mokyklos pasikeitimas.

Iš kito teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktu (t. 1, b. l. 113-119) matyti, kad I. Š., duodama parodymus, naudoja asmeninį žodyną, jos amžių ir gyvenimo patirtį atitinkančius išsireiškimus, įvykius pasakoja realistiškai, o jos emocinė būsena, atgaminant įvykius, atitinka pasakojamą turinį. Tokiu būdu konstatuojama, jog I. Š. galėjo ir gali duoti parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius, nurodant konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes. I. Š., atsižvelgiant į jos amžių, protinio išsivystymo lygį, turimas žinias, galėjo suprasti motinos jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negali suprasti tų veiksmų reikšmės (nepilnas esmės suvokimas). Šiuo metu I. Š. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais - ­ilgą laiką patirtas fizinis ir emocinis smurtas, gyvenamosios vietos bei mokyklos pasikeitimas. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą I. Š. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. I. Š. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų apie bylos įvykius. Taip pat nenustatytas galimai kitų asmenų daromas poveikis I. Š. duodamiems parodymams jų turiniui). Tuo pačiu yra matoma, jog I. J. elgesys (psichinis smurtas) I. Š. atžvilgiu turėjo įtakos byloje nagrinėjamų įvykių atskleidimo laikui; I. Š. lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/AI-86 patvirtintas "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" I. Š. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo 7.1 punktą, nes po byloje nagrinėjamo įvykio I. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Ambulatorinės ekspertizės, atliktos 2016-08-16 metu konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais - ilgą laiką patirtas fizinis ir emocinis smurtas, gyvenamosios vietos bei mokyklos pasikeitimas.

Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo (t. 1, b. l. 22) matyti, kad I. Š. ir E. Š. nuo 2016-05-12 apgyvendintos (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais konstatuoja, kad kaltinamoji I. J. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis bei, mušdama mažametę dukrą I. Š., sukėlė jai fizinį skausmą ir šie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., ir 140 str. 3 d.

Skirdamas bausmes kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Kaltinamoji padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių, tai yra veika numatyta BK 140 str. 3 d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, o veika numatyta BK 163 str., priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka. Į priklausomybės stebimų pacientų tarpą jinai neįrašyta, tačiau gydosi psichikos sveikatos centre su nustatyta diagnoze: vidutinio sunkumo depresijos pasikartojantis epizodas (t. 1, b. l. 127 ir 155-158). Kaltinamoji dirba, turi mažametį vaiką gimusį 2014-06-25. Priimant visa tai dėmesin, kaltinamajai skirtinos įstatymų sankcijose numatytos bausmės: pagal BK 163 str., laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 140 str. 3 d., baudos bausmė.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti tai yra DVD plokštelė su mažamečių I. ir E. Š. parodymų vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti kartu su byla.

Byloje pareikštas Alytaus vaikų globos namų civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 100-101) kuriuo vaikų globos namai prašo priteisti iš kaltinamosios po 150 eurų kiekvienai nepilnametei mergaitei, tai yra I. Š. ir E. Š. neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl motinos netinkamo elgesio (fizinio ir psichinio smurto) mergaitės patyrė fizinį skausmą, didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, neigiamus emocinius išgyvenimus. Motina nepateisino nepilnamečių dukrų lūkesčių, neužtikrino jų saugumo namuose ir kitur.

Kaltinamoji su ieškiniu sutinka dalinai nurodydama, kad mergaitėms gali sumokėti po 50 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Ieškinys tenkintinas. Teismas sutinka su globos namų ieškinyje nurodytais motyvais dėl smurto poveikio mergaitėms, kurį pilnai patvirtina ir teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizių aktuose (t. 1, b. l. 80-86 ir 113-119) mergaitėms konstatuoti kiti emocijų sutrikimai, vaikystėje tiesioginiame priežastiniame ryšyje atsiradę dėl visų psichotraumuojančių faktorių, tai yra dėl ilgą laiką patirto fizinio ir emocinio smurto, gyvenamųjų vietų, mokyklų keitimo. Visi mergaičių išgyvenimai, patirti dėl motinos netinkamo elgesio, padarė žalą jų psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. Atsižvelgiant į tai, prašomas priteisti sumas mergaitėms, neturtinei žalai atlyginti, teismas pripažįsta pernelyg mažomis ir, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., didina jas iki 300 eurų kiekvienai mergaitei (CK 6.250 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., 140 str. 3 d., ir nubausti:

pagal LR BK 163 str., laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 140 str. 3 d., 12 (dvylikos) MGL dydžio, tai yra 451 (keturių šimtų penkiasdešimt vieno) euro 92 centų bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d., paskirtas bausmes subendrinti sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams su 12 (dvylikos) MGL dydžio, tai yra 451 (keturių šimtų penkiasdešimt vieno) euro 92 centų bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams su 8 (aštuonių) MGL dydžio, tai yra 301 (trijų šimtų vieno) euro 28 centų bauda.

Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., įpareigoti nuteistąją visą bausmės laiką dirbti (tęsti darbą) ir, vadovaujantis BK 67 str. 3 d., skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šios priemonės įvykdymo terminą nustatyti keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Alytaus vaikų globos namų civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš nuteistosios I. J. po 300 (po tris šimtus) eurų nukentėjusioms I. Š. ir E. Š. neturtinei žalai atlyginti. Mažametėms nukentėjusioms priteistų pinigų tvarkytoju paskirti Alytaus vaikų globos namus.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra DVD plokštelę su mažamečių I. ir E. Š. parodymų garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.