Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-120/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-30
Bylos Nr.
1-55-120/2010
Teisminio proceso Nr.
1-37-1-00070
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
P. M.
Nukentėjusysis
M. R.
Advokatai
Renas Bradūnas, Lina Svirinavičienė
Baudž.byla Nr.1 – 55 - 120/ 2010
Proceso Nr. 1-37-1-00070/2008
Procesinio sprendimokategorija: 1.2.3.1.;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2010 m. balandžio 30 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam P. M., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nepilnamečiui nukentėjusiam M. R., jo įstatyminiams atstovams R. R. ir advokatams Linai Svirinavičienei, Danui Svirinavičiui, Kauno VTAT atstovėms Daivai Porutienei, S. Padzevičienei, Svetlanai Čiumačenko, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. M., gim. 1988 m. gegužės 12 d. Marijampolėje, a.k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, neteistas, UAB „Swedspan girių bizonas“ surišėjas-pakuotojas, Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 3 kurso studentas, gyv. ( duomenys neskelbtini) , Marijampolės rajone, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Išnagrinėjęs bylą, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M., 2008 m. kovo 29 d. apie 22 val., Kazlų Rūdos m., Valančiaus g. įvykusio žodinio konflikto metu, vieną kartą sudavęs kakta nepilnamečiui M. R. į galvą bei vieną kartą į galvą šiam įspyręs ir, tokiais savo veiksmais padaręs nukentėjusiam M. R. vidutinio laipsnio smegenų sukrėtimą bei vidurinės duobės kaukolės pamato dešinės pusės lūžimą, sunkiai sutrikdė nukentėjusio M. R. sveikatą.

Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. kovo 29 d. apie 22 val., Valančiaus g. prie savivaldybės jam su G. G. sėdint ant suoliuko, pro šalį kartu su dar 3 asmenimis praeidamas nukentėjusysis šūktelėjo „ko žiūrit“ ir, šiek tiek paėjęs, kartu su kitais sustojo. Nenorėdamas, kad jie prie jo ir merginos prieitų, jis pats prie jų priėjo. Jam priėjus, jie apsižodžiavo. Vienas iš jų išsitraukęs iš džemperio stiklo šukę, mostelėjo ja jam priešais veidą. Jis nustūmė arčiausiai buvusį vaikiną ir atsitraukė į pievą. Dviem iš jų pribėgus prie jo, jis, gindamasis, vieną iš jų pastūmė link medžio, o kitam spyrė į galvą. Po spyrio vaikinas nukrito, o jis, juos ir G. G. palikęs, pasišalino. Įvykio metu jam buvo supjaustyta jo striukė.

Nepilnametis nukentėjęs M. R. parodė, kad 2008 m. kovo 29 d. Valančiaus gatve su P. U. ir T. T. eidamas į parduotuvę, pažiūrėjo į prie savivaldybės su mergina sėdėjusį kaltinamąjį. Šis jo paklausė, „ko žiūri?“. Jis lyg tai jam atsakė „kas man neleis?“ Kaltinamajam tuoj pat atsistojus ir einant link jų, jis sustojo. Priėjęs kaltinamasis, jiems besižodžiuojant, kakta trenkė jam į galvą. Daugiau jis nieko neprisimena. Atsigavo ligoninėje. Iš draugų pasakojimo žino, kad kaltinamasis po to jam į galvą dar ir spyrė.

Nukentėjusiojo atstovas R. R. parodė, kad 2008 m. kovo 29 d. kaltinamojo sumuštas buvo jo nepilnametis sūnus. Dėl sūnui sukelto fizinio skausmo, išgąsčio, dvasinio šoko ir iki šiol sūnaus jaučiamų neigiamų padarinių, (galvos skausmų, atminties pablogėjimo, krūpčiojimo miego metu, potencialaus pavojaus jo sveikatai (epilepsijos atsiradimo grėsmė). Dalį padarytos neturtinės žalos kaltinamasis atlygino laisvanoriška, o dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo jie su kaltinamuoju sudarė sutartį, todėl ieškinio šioje dalyje nereiškia.

Liudytojas T. T. parodė, kad, 2008 m. kovo 29 d. jam su nukentėjusiuoju ir P. U. praeinant pro prie seniūnijos ant suolelio su mergina sėdėjusį kaltinamąjį, šis nukentėjusio paklausė „ko jis žiūri“. Nukentėjusiam praeinant atsakius „noriu ir žiūriu“, kaltinamasis atsistojo ir ėjo link jų. Nukentėjusysis sustojo ir laukė. Pamatęs, kad nukentėjusysis sustojo, sustojo ir jis su P. U.. Prie nukentėjusio priėjęs kaltinamasis, trenkė šiam galva į galvą. Jam su P. U. prišokus ir bandant kaltinamąjį nuo nukentėjusio nustumti, šis nustūmė juos ir spyrė nukentėjusiam į galvą. Nukentėjusysis krito ant nugaros, jo galva trenkėsi į asfaltą. Jokių stiklo šukių nei jis, nei P. U. neturėjo ir jomis negrasino.

Nepilnametis liudytojas P. U. parodė, kad jam su nukentėjusiuoju ir liudytoju T. T. einant pro ant suolelio su mergina sėdėjusį kaltinamąjį, šis į juos pažiūrėjusio nukentėjusiojo paklausė „ko žiūri“. Šiam atsakius „noriu ir žiūriu“ bei praėjus pro suolelį, kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė šiam galva į galvą. Jam su M. T. bandant nukentėjusį užstoti, kaltinamasis juos nustūmė į šonus ir spyrė nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusysis krito aukštielninkas, jo galva buvo ant asfalto. Kaltinamajam nei jis, nei M. T. stiklo šuke negrasino ir jos neturėjo.

Liudytojas T. S. parodė, kad, 2008 m. kovo 29 d. apie 22 val., jam su nukentėjusiuoju bei liudytojais P. U., T. T., praeinant pro ant suoliuko su mergina sėdėjusį P. M., tarp P. M. ir nukentėjusio M. R. įvyko žodinis konfliktas. P. M. M. T. trenkė galva į galvą. M. R. po smūgio nenugriuvo. Išsigandęs, jis pabėgo ir kas vyko po to, nematė.

Liudytoja G. G. parodė, kad, 2008 m. kovo 29 d. apie 22 val., jai su kaltinamuoju ant suolelio sėdint prie savivaldybės, praėjo 3 ar 4 vaikai. Praeinant, vienas iš tų vaikų paklausė ko jie į juos žiūri. Jiems nieko neatsakius, jis dar kartą to paties paklausė. Kaltinamasis atsistojo ir nuėjo prie jų. Ką jis veikė, ji nematė. Po kurio tai laiko išgirdo riksmą. Atsisukusi pamatė vieną iš vaikinų krentant aukštielninką ir link viaduko nueinantį kaltinamąjį. Sužinojo, kad nukentėjusį, spyręs į galvą, sužalojo kaltinamasis.

Liudytoja E. R. parodė, kad, 2008 m. kovo 29 d. buvo sužalotas josios sūnus M. R.. Dėl sužalojimo nukentėjusysis gydomas iki šiol. Jis patyrė išgąstį ir skausmą. Liekamieji reiškiniai yra išlikę. Jis skundžiasi galvos skausmais. Iki šiol yra nejautri galvoje esančio trišakio nervo sritis. Suprastėjo atmintis. Gydytojai jam prognozuoja galimą epilepsijos ligą.

2008 m. kovo 29 d. VŠĮ Kazlų Rūdos Greitosios med. pagalbos ligonio siuntimo į ligoninės priimamąjį skyrių kopijoje nurodyta, kad 2008 m. kovo 29 d. į ligoninę nukentėjusysis pristatytas su hematomomis kaktos dešinėje pusėje ir kairiame skruoste (b.l. 178).

Tų pačių išoriškai matomų sužalojimų buvimą patvirtino ir Kazlų Rūdos ligoninės priėmimo skyriaus gydytojas Šaltis (b.l. 179).

Parodymų atpažinti metu nustatyta, kad nukentėjusysis M. R. ir liudytojai T. T. bei P. U. atpažino kaltinamąjį, kaip R. R. sužalojusį asmenį (b.l. 35-38, 45-47, 57-59).

2009 m. spalio 30 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad nukentėjusiam M. R. sveikata sunkiai sutrikdyta sveikata buvo po vieno stipraus smūgio į galvą sudavimo, dėl M. R. padarytų dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinio, linijomis pereinančio lūžimo į kaukolės vidurinę daubą, o dėl poodinių hematomų kaktoje ir kairiojo žando srityse, nežymiai sveikata sutrikdyta buvo dviem trauminias poveikiais (t. 2, b.l. 20-21).

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas A. Cėpla paaiškino, kad nukentėjusiam galvoje padarytas skeveldrinis lūžimas padarytas buvo tiesioginio smūgio į galvą pasėkoje.

Visi prieš tai aprašyti faktiniai duomenys gauti yra įstatymo nustatyta tvarka ir laikomi įrodymais šioje byloje.

Sunkiu sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų laikomas toks sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas, kurį darydamas kaltininkas visai be dingsties arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, niekina elementarias moralės ir elgesio normas, savo elgesiu rodo atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai bei savo daromais veiksmais siekia pademonstruoti panieką aplinkiniams. Tokie faktiniai duomenys kaltinamojo P. M. veiksmuose nenustatyti.

Faktinės įvykio aplinkybės (kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų T. T., P. U., G. G., T. S. parodymai) rodo, jog įvykis prasidėjo po to, kai, nukentėjusiam ir liudytojams T. T., P. U. ir T. S. praeinant pro ant suolelio su G. G. sėdėjusį kaltinamąjį, kaltinamasis, į juos žiūrėjusio nukentėjusio užklausė „ko žiūri“, o šis jam atsakė, kad „noriu, tai ir žiūriu.“ Paėjęs į priekį, nukentėjusysis su liudytojais T. T., P. U. ir T. S., sustojo, o nuo suoliuko atsistojęs kaltinamasis priėjo prie jo. Jiems besižodžiuojant, kaltinamasis kakta trenkė nukentėjusiam į kaktą. Kad iki smūgio kakta į kaktą sudavimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko žodinis konfliktas, teismo posėdyje, be paties nukentėjusio patvirtino ir liudytojas T. T.. Įrašas Kazlų Rūdos ligoninės M. R. asmens sveikatos istorijoje apie dešinėje ant kaktos esančią hematomą, patvirtina nukentėjusio M. R. bei liudytojo T. T. parodymų smūgio nukentėjusiam į kaktą sudavimo teisingumą bei parodo, kad kaltinamasis, neigdamas smūgio kakta į kaktą sudavimą, akivaizdžiai sako netiesą.

Liudytojų T. T. ir P. U. parodymai taip pat rodo, kad po smūgio kakta į kaktą sudavimo nukentėjusiajam nuo kaltinamojo paėjėjus, jie, užstoję nukentėjusį, bandė jį nuo kaltinamojo apginti, tačiau, nukentėjusiajam pasakius „Tu galvoji man skauda“, kaltinamasis, nustūmęs nuo juos tako ir pribėgęs prie nukentėjusio, į galvą spyrė šiam koja. Po spyrio nukentėjusysis nukrito ir nuo žemės nebepakilo.

Visa šio įvykio eiga paneigia chuliganiškų paskatų kaltinamojo P. M. veiksmuose buvimą ir parodo, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai iššaukti buvo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusio žodinio konflikto, todėl šioje dalyje kaltinamajam inkriminuotos chuliganiškos paskatos inkriminuotos nepagrįstai ir iš kaltinimo šalinamos.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis prieš nukentėjusį vartodamas smurtą, sudavė jam kakta į kaktą bei spyrė į galvą.

2009 m. spalio 30 d. teismo med. ekspertizės metu nustatyta, kad, sudavus nukentėjusiajam kakta į kaktą, nukentėjusio sveikata sutrikdyta buvo nežymiai, o spyrio į galvą metu dėl dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinio lūžio ir vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimo, nukentėjusio M. R. sveikata sutrikdyta buvo sunkiai.

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas A. Cėpla 2009 m. spalio 30 d. ekspertizės akto išvadas patvirtino bei paaiškino, kad dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinis lūžis su lūžio linijomis ir vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimas nukentėjusiajam padaryti galėjo būti tiesioginio smūgio ribotą paviršių turinčiu daiktu (kumštimi, koja, lazda ir t.t.), tačiau, faktiniams duomenims patvirtinus, kad įvykio vietoje buvo koks nors riboto buko paviršiaus daiktas, neatmetama būtų ir galimybė, kad tokie sužalojimai galėjo gautis ir nukentėjusiam po smūgio nukritimo metu atsitrenkus į kokį nors riboto buko paviršiaus daiktą. Liudytojų T. T. ir P. U. parodymai rodo, kad krisdamas po spyrio, nukentėjusysis M. R. galva trenkėsi į asfaltą. Eksperto A. Cėplos teigimu, asfaltas riboto buko paviršiaus daiktams nepriskiriamas ir, atsitrenkus į jį, skeveldrinis smilkinkaulio žvyno skeveldrinis lūžimas su lūžio linijomis padarytas negalėjo būti. Eksperto duoti paaiškinimai taip pat rodo, kad ir šaligatvio bordiūras nėra riboto buko paviršiaus daiktas, tad ir atsitrenkimu į jį toks smilkinkaulio žvyno lūžimas taip pat negalėjo būti padarytas. Duomenys byloje riboto buko paviršiaus daiktų ant asfalto buvimo bei nukentėjusio atsitrenkimo į juos buvimo faktų taip pat nepatvirtina. Vadinasi, nukentėjusiojo sveikata sunkiai sutrikdyta ir buvo tiesioginio spyrio jam metu.

Nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata buvo kaltinamojo spyriu jam į smilkinkaulį. Toks kaltinamojo veiksmas buvo ne tik neteisėtas, bet ir pavojingas nukentėjusio sveikatai. Jo pasėkoje nukentėjusio sveikata sutrikdyta buvo sunkiai. Tarp kaltinamojo veiksmų (spyrio į galvą) ir kilusių žalingų padarinių (sunkus sveikatos sutrikdymas) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad, spirdamas į gyvybiškai svarbų centrą – galvą, kaltinamasis veikė sąmoningai ir suvokė, nukentėjusio sveikatą galįs sunkiai sutrikdyti, tačiau duomenų, kad spyriu į galvą kaltinamasis būtų siekęs nukentėjusį sunkiai sužaloti, nėra. Tai, kad po spyrio į galvą nukentėjusiam nukritus, kaltinamasis smurtą prieš jį nutraukė bei pasišalino, palikdamas sužalotą nukentėjusį gulėti įvykio vietoje, rodo, kad jis padariniams kilti leido sąmoningai. Vadinasi, nukentėjusį M. R. jis sužalojo tyčia netiesioginės neapibrėžtos tyčios forma, todėl atsakingas yra už faktiškai padarytą žalą. Kaltinamojo smurtinių nusikalstamų veiksmų pasėkoje nukentėjusio sveikata sutrikdyta. Atsakomybę už sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą numato BK 135 str. Įvertinus tai, kad kaltinamajam inkriminuotos chuliganiškos paskatos nepasitvirtino, kaltinamojo P. M. veika dėl nukentėjusiam M. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo iš BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į BK 135 str. 1 d.

Kaltinamojo P. M. parodymai, kad nukentėjusį M. R. jis sužalojo gindamasis, faktiniais bylos duomenimis nepatvirtinti. Jokių faktinių duomenų, rodančių grėsmės kaltinamojo gyvybei ar sveikatai buvimą pats kaltinamasis taip pat nepateikė. Įvykio vietoje stiklo šukių buvimas, nekonstatuotas. Liudytojos G. G. parodymai rodo, kad jai joks pavojus negrėsė, kad link nukentėjusio ir su juo buvusių asmenų kaltinamasis nuėjo pats. Stiklo šukių buvimas įvykio vietoje taip pat nekonstatuotas. Nukentėjusysis ir liudytojai T. T., P. U., T. S. stiklo šukės turėjimą bei grasinimų kaltinamajam buvimą taip pat neigia, tad kaltinamojo parodymai apie tai laikomi deklaratyviais.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis, prisipažindamas kaltu iš dalies bei pripažindamas spyrį nukentėjusiam į galvą, smūgio kakta į kaktą nepripažįsta ir tvirtina įspyręs nukentėjusiam į galvą, gynimosi nuo jo bei kitų metu, nors ir nurodydamas kitokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bet faktiškai jis savo kaltės neneigia. Nukentėjusiojo atsiprašymas ir susitaikymas su jo įstatyminiais atstovais, rodo, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis gailisi, tad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstami jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismui pateikto susitarimo-pareiškimo turinys (t.2, b.l. 29), bei nukentėjusiojo atstovų paaiškinimai rodo, kad nukentėjusiajam padarytą 30.000 lt neturtinę žalą kaltinamasis, sumokėdamas 15.000 lt., iš dalies atlygino bei susitarė, 24 mėnesius mokėdamas po 625 lt kas mėnesį atlyginti ir likusią šios žalos dalį. Laisvanoriškas padarytos neturtinės žalos dalies atlyginimas bei susitarimas per sutartą laiką atlyginti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį taip pat pripažįstamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į tai, kad jo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas yra sunkus; į jo kaltės formą ir rūšį; į kaltinamojo asmenybę; į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; į tai, kad jo atsakomybę lengvina – nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis bei laisvanoriškas dalies padarytos neturtinės žalos atlyginimas; į tai, kad teisiamas jis pirmą kartą; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis, sąlygas; į padaryto nusikaltimo pasekmes; į nukentėjusiojo ir kaltinamojo amžių; į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusio įstatyminiais atstovais susitaikė; į kaltinamojo šeimyninę padėtį (turi šeimą, augina mažametį sūnų, gim. 2009 m. spalio 26 d.) ir jo sveikatos būklę; į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei 2 metai ir duomenų, kad per tą laiką kaltinamasis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra.

Remiantis BK 61 str. nuostatomis, įvertinus visas nustatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį skaičiuojant nuo BK 135 str. 1 d. nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina žymiai mažesnė, nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, padaryta neturtinė žala yra iš dalies atlyginta bei nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nėra nei vienos iš BK 62 str. 2 d. numatytų papildomų sąlygų, todėl BK 62 str 1 ar 2 d. nuostatų taikymui pagrindo nėra.

Nei viena iš bausmės skyrimą lemiančių aplinkybių kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nepaneigia. Nors kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę lengvina dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet apelianto padaryta nusikalstama veika priskirta yra sunkių nusikaltimų kategorijai. Ji padaryta nekonkretizuota tyčia. Ja sukeltos pasekmės yra sunkios. Įstatymas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato vien tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmę. Išskirtinių aplinkybių, iš esmės mažinančių kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą, nenustatyta ir įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai teisingumo principui neprieštarauja, tad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ir kaltinamajam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Kaltinamojo P. M. nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdžius nukentėjusio M. R. sveikatą, šiam 2008 m. kovo 29 d. VŠĮ Kazlų Rūdos ligoninės priėmimo skyriuje suteikta buvo ambulatorinė pagalba už kurią Valstybinė ligonių kasa ligoninei sumokėjo 35,40 lt. Nuo 2008 m. kovo 30 d. iki 2008 m. balandžio 7 d. nukentėjusysis gydomas buvoVŠĮ Kauno medicinos universiteto Klinikoms sumokėjo1842 lt. Nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. nukentėjusysis buvo gydomas VŠĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje ir už jo gydymą Valstybinė ligonių kasa sanatorijai sumokėjo 1454 lt. 2008 m. gegužės 12 d. nukentėjusysis konsultuotas buvo už VŠĮ Kauno medicinos universiteto gydytojo specialisto ir už jo konsultavimą Valstybinė ligonių kasa klinikoms sumokėjo 95,10 lt. Sumokėjusi už kaltinamojo P. M. sužaloto nukentėjusio M. R. gydymą 3426,50 lt, Valstybinė ligonių kasa įgijo teisę į jai padarytos žalos atlyginimą (Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d., 4 d., 6 d., 15 str. 1 d. 8 p., 25 str. 2 d., 30 str. 1 p., 31 str. 1 p.), tad Valstybinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas, tenkinamas pilnai ir Valstybinei ligonių kasai iš P. M. padarytai žalai gydant M. R. atlyginti priteistina 3.426,50 lt.

Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos policijos komisariate saugomą kaltinamojo P. M. striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina kaltinamajam ar jo nurodytam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 297, 299 str., 303 str. 2 d.,

nusprendė:

P. M., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1d. ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, dvejiems mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo atlikti bausmę dienos.

Paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

Pilnai tenkinti civilinį ieškinį ir padarytai žalai gydant P. M. sužalotą M. R. atlyginti Valstybinei ligonių kasai iš P. M. priteisti 3.426,50 lt (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis litus 50 ct).

Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos policijos komisariate saugomą kaltinamojo P. M. striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam ar jo nurodytam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

Teisėja R. Majauskienė