Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, panaikinant jos vykdymo atidėjimą, ir T. A. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. A. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė L. T. į veidą, dėl ko šis aukštielninkas parkrito ant gatvės grindinio, taip padarė pastarajam kraujosruvas nosies nugarėlėje ir abiejų akių vokuose, linijinį dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į pamatą lydimą kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo virš dešinio pusrutulio, galvos smegenų sumušimą, tai yra sunkiai sutrikdė L. T. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama T. A. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

7. T. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). O jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir toks nukentėjusiojo elgesys iššaukė didelį kaltininko susijaudinimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šios aplinkybės sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. A. anksčiau teistas net šešis kartus už smurtinių ir turtinių nusikaltimų darymą (BK 178, 180 ir 138 straipsniai). Paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu T. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsni 1 dalį, teistumas nebuvo išnykęs, šį nagrinėjamą nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad T. A. net dvylika kartų baustas administracine tvarka (2 t. 33-41 b.l.), nuobaudos galioja. Nors nuteistasis T. A. jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba ir nesimoko. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad T. A. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

8. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis T. A., nėra pagrindo spręsti klausimo dėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo, kadangi ankstesniais teismo nuosprendžiais už smurtinio pobūdžio nusikaltimus skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, jokios įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis vėl nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė bus adekvati, ir pakankama sulaikyti T. A. nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti. Kolegijos nuomone, Kauno apylinkės teismo paskirta bausmė turėtų paveikti T. A., jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, tai užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijos vidurkiui. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę T. A. pagrindo mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.