Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei O. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei turimą mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui, susidariusią dėl teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėtų deklaruotų mokesčių, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. mokėjo darbo užmokestį darbuotojams ir vykdė atsiskaitymus kitiems kreditoriams už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, tuo pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus.

Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu T. K. nusižengimą iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad jeigu nebūtų mokėjęs darbuotojams darbo užmokesčio ir neatsiskaitęs su medžiagų tiekėjais, nebūtų galėjęs vykdyti darbų, užbaigti objektų ir padengti įsiskolinimų VMI bei Sodrai. Pažymi, kad kažkiek mokėjo VMI, o esant sunkiai finansinei situacijai bandė telefonu kreiptis į VMI dėl mokėjimo atidėjimo, skambino į kelis skyrius, tačiau jam pasakė, kad yra statybų įmonė ir neturėtų vilčių dėl mokėjimo atidėjimo. Raštiškai į VMI nesikreipė. Jo įmonėje dirba 8 darbuotojai, tačiau dabar veiklos nevykdo, niekas nedirba, nes negali mokėti. Bendrovei neiškelta bankroto byla, tačiau gautas vieno kreditoriaus įspėjimas dėl bankroto pradėjimo. Būtų atsiskaitę su VMI, nes yra užbaigę darbus, bet reikia pateikti iš draudimo bendrovės garantinį raštą, kurio įmonė negali įsigyti, todėl 10 proc. atsiskaitymų liko įšaldyti 5 metams. Taip yra su keliais objektais. VMI nepriemoką dengdavo įnešdami grynais arba VMI nusirašydavo iš sąskaitų, nes taikė areštą. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, supranta, kad įstatymai yra įstatymai, bet yra ir žmogiškasis faktorius, kad nemokėdamas algų negalės uždirbti pinigų ir sumokėti valstybei. Nepiktybiškai padarė nusižengimą, todėl norėtų, kad piniginės baudos nebūtų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė O. A. pareiškimą palaikė ir nurodė, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog įmonėje yra sunki padėtis, tačiau įstatymas numato atsiskaitymo eiliškumą. Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kreditoriais, o ne su VMI. 2018-02-07 dienai įsiskolinimas sudaro 7773,23 Eur. Įmonė kažkiek dengė, buvo nurašoma iš sąskaitų. Į areštuotą sąskaitą įplaukę pinigai iš karto nuskaičiuojami kreditoriams pagal eiliškumą. Per tikrinimo laikotarpį įmonė sumokėjo 403 eurus, o nurašyta iš banko sąskaitų 4825 eurai. Asmuo pripažino kaltę, gailisi, dengė įsiskolinimą ir jis sumažėjo, kas yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl prašo skirti baudą dėl kurios dydžio palieka spręsti teismui.

T. K. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b.l. 8-20), integruota kliento informacija -apskaita apie įplaukas (b.l. 21), 2017-11-15 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-7752 (b.l. 22-25), kasos knygos išrašai (b.l. 26-36, 67-69), kasos išlaidų orderiai ir pinigų priėmimo kvitai (b. l. 37-66), VMI informacinės sistemos išrašas apie UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovą (b.l. 70-71). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2017-06-30 turėjo 14188,15 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui, o nuo 2017-06-15 iki 2017-09-30 vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką VMI. Iš kasos knygos išrašų seka, kad nuo 2017-06-15 iki 2017-09-30 Bendrovė mokėjo darbuotojams darbo užmokestį (išmokėjo 9991,43 Eur), sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) už prekes (iš viso 3000 Eur) bei vykdė kitus atsiskaitymus. Mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų pradėtas vykdyti nuo 2017-06-22, o sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto priimtas 2017-09-22. Bendrovės įsiskolinimas tikrinamuoju laikotarpiu kito, įmonė sumokėjo 403 Eur įsiskolinimo, nurašyta iš banko sąskaitų 4825,92 Eur, tačiau įsiskolinimas liko nepadengtas. 2018-01-10 Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 8014,03 Eur, o 2018-02-07 - 7723,32 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas T. K., žinodamas apie jo vadovaujamos bendrovės turimą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, tuo pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo reikalavimus, o tuo pačiu ir kreditorės VMI teises.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). T. K., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

T. K. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir kvalifikuoti tinkamai, kadangi vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais jis pažeidė kreditorės VMI interesus.

T. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą T. K. atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta netiesiogine tyčia), į padarymo aplinkybes (atlikdamas mokėjimus siekė užtikrinti įmonės veiklą, kad ji dirbtų ir galėtų padengti įsiskolinimus, taip pat stengiasi dengti nepriemoką, kuri mažėja), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, turi mažametį vaiką (iš jo žodžių), tokį nusižengimą padarė pirmą kartą), todėl teismas sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti T. K. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Šiuo atveju teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-794-256/2015, eAN2-56-468/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

T. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-371-1033/2018. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).