Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, J. Ž., V. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

6. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios motinos V. P. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti V. P. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

7. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

9. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo K. P. motina V. P. (el. b. l. 5). Palikėjos ir pareiškėjo vardu nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė lygiomis dalimis registruota į po 1/2 dalį žemės sklypą, 1/2 dalį sodo namelį, 1/2 dalį ūkinio pastato, 1/2 šiltnamio, ½ dalį kitų statinių (inžinerinių), esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11-15).

10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėja V. P. Panevėžio miesto 2-jame notarų biure 2004 m. liepos 27 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį nekilnojamą turtą po savo mirties paliko sūnui K. P. (el. b. l. 4). Pareiškėjas po savo motinos mirties tvarkė, prižiūrėjo ir rūpinosi jos turto dalimi kaip savo – pilnai mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo, be to jis priėmė ir motinos asmeninius daiktus, papuošalus. Pateikti įrodymai patvirtina, kad mokesčiai bendrijai buvo mokami savalaikiai, įsiskolinimų nėra (el. b. l. 8-10). Šios aplinkybės patvirtina, kad K. P. atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, bei aiškiai išreiškė savo valią įgyti šį turtą savo nuosavybėn (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

11. Suinteresuoti asmenys V. T. ir J. Ž., kurios yra palikėjos dukros, nurodė, jog sutinka, kad būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas, jokių pretenzijų jam neturi. Pareiškėjo argumentams, kad jis po motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti kaip savo, neprieštarauja ir kiti suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose į pareiškimą. Priešingų duomenų byloje nenustatyta. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.

12. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po mamos V. P. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po motinos V. P. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 37,07 Eur priteistinos iš pareiškėjo valstybei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 92, 93, 443 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,07 Eur (trisdešimt septynis eurus 7 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.