Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2009-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-592-287/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-23
Bylos Nr.
2-592-287/2009
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00222-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Atsakovas
G. K., G.
Ieškovas
UAB „Pakruojo šiluma“
Civilinė byla Nr.2-592-287/2009m.(Proceso Nr.2-31-3-00222-2009-6)Procesinio sprendimo kategorija 35; 35.1; 35.2; 35.3.6; 35.4; 45; 45.2; 99; 99.1; 99.3; 99.5; 99.7; 113; 113.1; 116; 116.4. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 23 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovui J. B., atsakovei G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pakruojo šiluma“ ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos už šiluminę energiją, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas J. B. UAB „Pakruojo šiluma“ teismui pateiktą ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovė gyvena daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), kuriam yra centralizuotai tiekiama šiluminė energija. Šiluma name apskaitoma pagal įvadinį skaitiklį, kuris yra namo šiluminiame mazge. Po to bendrai sunaudota šiluma padalinama butams pagal kvadratūrą, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu patvirtintą metodą Nr. 4. Atsakovė nuo 2008 metų šildymo sezono pradžios atsisakė mokėti už suteiktas paslaugas butui šildyti motyvuodama tuo, kad neteisingai skaičiuojama jos butui šiluminė energija. Ji turi susigalvojusi savo metodą, bet tą metodą reikėtų patvirtinti kainų komisijoje, o po to namo bendrijos susirinkimas turėtų nutarti, kad jis namui yra tinkamas ir būtų galima jį naudoti. Atsakovė iš esmės su ieškiniu sutinka, tik nesutinka su skaičiavimo metodu, tačiau atsakovės paskaičiavimai yra be jokio pagrindo ir nepagrįsti jokiais teisiniais dokumentais. Kol namas neturi projekto, kitaip šilumos apskaičiuoti butams negalima. Visi kiti namo gyventojai už šilumą moka ir sutinka su šilumos skirstymo metodu Nr. 4. Atsižvelgiant į atsakovės nusiskundimus, 2008-11-10 buvo suorganizuotas namo gyventojų susirinkimas, kurio metu buvo svarstomos namo šildymo sistemos problemos. Bendru namo gyventojų sutarimu buvo nuspręsta šildymo sistemos projekto nerengti, radiatorių sekcijų butuose nenuimti. Visi namo gyventojai sutiko su šilumos paskirstymo metodu Nr.4. Ieškovas užsakė namo projektą ir sudarė projektavimo sutartį, tačiau šiuo metu sutartis yra sustabdyta, kadangi namo gyventojai skundžiasi ir nesutinka, kad surinkti administravimo pinigai būtų panaudoti apmokėjimui už namo projektą. Tik viena atsakovė nori šio projekto. Jeigu namui projektas privalomas, tai reikia nuspręsti, kas už jį mokės ir tada bus galima jį daryti. Kol nėra projekto, negalima teigti, kad kai kuriuose butuose radiatorių sekcijų skaičius neatitinka reikalavimų, tuo labiau, kad šioje byloje ginčas dėl to nekyla. Mano, kad jų ieškinys yra pagrįstas ir teisingas, todėl prašo jį tenkinti, kadangi atsakovės butui šiluminė energija buvo tiekiama, bute temperatūra buvo 18 laipsnių, tokia, kokia priklauso pagal įstatymą.

Atsiliepimas

Atsakovė G. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir paaiškino, kad skolos ji sutinka mokėti tiek, kiek ji sunaudojo šilumos, o už kitų šio namo nesąžiningų vartotojų išgrobstytą ir suvartotą šilumos energiją nemokės. Jos paskaičiavimu pagal tai, kiek kai kurie butai yra prisidėję daugiau radiatorių sekcijų ir išbalansavę visą namo šildymo sistemą, jai priklauso mokėti už savo buto šildymą po 10 litų už vieną radiatoriaus sekciją per mėnesį. Ji sutinka, kad šiluma būtų skirstoma ir skaičiuojama pagal metodą Nr.4, bet mano, kad tie, kurie turi prisidėję daugiau sekcijų, turi mokėti daugiau, nes jie gauna didesnį šilumos kiekį. Kol nebus namo projekto, tol ji nesutiks mokėti ir nemokės už buto šildymą. Ieškovas, būdamas kartu ir šilumos tiekėju ir administratoriumi nesilaiko šilumos vartojimo ir pirkimo sutartyje šalių sutarties sąlygų ir savo įsipareigojimų. Tiekėjui padidėja suvartota šiluma ir tai jam yra naudinga. Šilumos tiekėjas leidžia nesąžiningiems vartotojams savavališkai pasididinti šildymo prietaisų kiekį ir galią, nesilaikyti privalomųjų reikalavimų. Ieškovas tik po jos kreipimosi surengė namo gyventojų susirinkimą. Jos nuomone blogiausia yra tai, kad ieškovas – šilumos tiekėjas (pelno siekianti įmonė) kartu yra ir administratorius, dėl ko nukenčia vartotojai. Namo gyventojams visiškai tas pats, kokiu metodu skaičiuojama šiluma, kadangi dauguma jų gauna kompensacijas už šildymą. Reikia vadovautis teisės aktais ir juos vykdyti, todėl namo projektą turi tvarkyti ir užsakyti administratorius ir tam nereikia jokio namo gyventojų sutikimo. Šis reikalavimas - dėl projekto yra privalomas, todėl ir nereikia gyventojų sutikimo. Ji pati tame bute gyvena nuo 2004 m. balandžio mėnesio ir visą laiką už šildymą mokėjo sąžiningai pagal pasirašytą šilumos tiekimo sutartį ir pateikiamas sąskaitas. Tačiau gyvendama palaipsniui išsiaiškino padėtį name ir pradėjo ieškoti teisybės. Ji pripažįsta, kad šilumą gauna, tačiau kokiomis sąnaudomis - šilumos sąnaudos pakyla kai sistema yra išbalansuojama. Ji mano, kad neprivalo mokėti už tuos, kurie turi prisidėję daugiau radiatorių sekcijų, nes būtent jie išbalansuoja namo šilumos sistemą. Ji pripažįsta, kad šiai dienai nėra pagrindo priversti kaimynus nuimti radiatorių sekcijas ar juos nubausti, kadangi namas neturi projekto.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis dirba Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyresniuoju inžinieriumi-inspektoriumi. Valstybinė energetikos inspekcija buvo gavusi atsakovės G. K. skundą dėl neatitinkančios projekto namo šildymo sistemos, kad kai kurie gyventojai yra prisidėję daugiau radiatorių sekcijų. Išnagrinėjus namo šildymo sistemos stovį, galima daryti prielaidą, kad skirtingas šildymo prietaisų kiekis butuose išderina sistemą. Jis buvo rekomendavęs UAB „Pakruojo šiluma“, namo administratoriui inicijuoti namo šildymo sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams procedūrą, kurios tvarka yra nustatyta 2003-07-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 982. Tai turi inicijuoti namo gyventojai- butų savininkai, arba privalomai priimti šilumos administratorius ar savivaldybė. Savivaldybė turi remti šių darbų vykdymą (administravimo darbą). Taip yra parašyta Šilumos ūkio įstatyme. Jis iš patirties gali pasakyti, kad senų statybų namams ir jų šildymo būdams projektai nebuvo daromi, o jeigu ir buvo - tai labai supaprastinti, todėl šis namas ir neturi projekto. Tačiau senos statybos namams, neturintiems projektų, yra numatyti papildomi privalomi reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti. Šiai dienai atsakovė privalo atsiskaityti už tiektą šilumą, nes visumoje atsiskaitymas už šilumą gyventojams yra privalomas pagal šilumos ūkio įstatymą. Šilumos paskirstymas nustatomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintais metodais. Gyventojai pasirenka vieną iš patvirtintų metodų, arba gali pasirinkti kitą metodą, bet jį reikia suderinti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Namui, kuriame gyvena atsakovė, ieškovas šilumos tiekimą skaičiavo pagal metodą Nr. 4. Šilumos tiekėjas vadovaujasi teisės aktais, negali savo nuožiūra kitaip išdalinti šilumos kiekio, perskirstyti šilumos, negu reglamentuoja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta metodika. Kad atsakovė negavo tokio šilumos kiekio ir apmoka už kaimynus, nustatyti ir įvertinti šiai dienai negalima, tačiau ateityje reikėtų reguliuoti ir tvarkyti namo šildymo sistemos situaciją ir taisyti klaidas.

Liudytojas S. K. parodė, kad jis dirba UAB „Pakruojo šiluma“ vyresniuoju inžinieriumi ir iki 2008 metų jam yra tekę būti atsakovės namo administratoriumi. Pernai metais direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri atsakovės name suskaičiavo kiekviename bute esančias radiatorių sekcijas, matavo kambariuose temperatūrą, po to sukvietė namo gyventojų susirinkimą ir supažindino su patikrinimo rezultatais. Temperatūra butuose skyrėsi tik vieno – dviejų laipsnių skirtumu. Nebuvo nustatyta, kad viename bute šiluma būtų žymiai didesnė, o kitame žymiai žemesnė. Buvo nustatyta, kad atsakovė gauna pakankamą šilumą, tai yra, 18 laipsnių. Įvertinti, ar butuose yra pridėta per daug radiatorių negalėjo, nes nėra namo projekto. Atsakovė K. yra išrinkta atsakinga už namo šilumos reguliavimą, bet per tą laiką jis nė karto iš jos negavo jokių nusiskundimų. Namo projekto darymas yra sustabdytas, kadangi niekas jo neapmoka, namo gyventojai nesutinka apmokėti iš surinktų administravimo lėšų, kadangi jas nori panaudoti kitam tikslui.

Iš šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.01-34 (b.l. 6) matyti, kad ieškovas su atsakove 2004-04-05 sudarė sutartį, kuria įsipareigojo tiekti šiluminę energiją į namą, kuriame yra atsakovės butas, o atsakovė įsipareigojo už suvartotą šiluminę energiją mokėti ieškovui nustatytais galiojančiais tarifais, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.

Iš pažymų apie atsiskaitymą už paslaugas (b.l. 5,29,30,36) matyti, kad atsakovė skolinga ieškovui už 2008-2009 metų šildymo sezono metu tiektą šiluminę energiją 2012,69 Lt, už administravimą 48,42 Lt, delspinigių 43,48 Lt.

Iš įspėjimo (b.l. 4) matyti, kad atsakovė buvo įspėta ieškovo, jog nesumokėjus susidariusios skolos už šiluminę energiją ir administravimą iki šių metų gegužės 5 d., ieškovas dėl skolos išieškojimo kreipsis į teismą.

Iš 2008-11-10 namo gyventojų susirinkimo protokolo ir balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo (b.l. 31,32,34) matyti, kad namo, kuriame gyvena atsakovė, gyventojai nepritarė namo šilumos dalies projekto rengimui ir sukauptų administravimo lėšų šiam projektui parengti naudojimo bei nepritarė radiatorių sekcijų butuose nuėmimui ar jų kiekio keitimui.

Iš patalpų apžiūros akto (b.l. 33) matyti, kad namo, kuriame yra atsakovės butas, visuose butuose vidutinė temperatūra yra nuo 18 iki 19 laipsnių, nepriklausomai nuo juose esančių radiatorių sekcijų kiekio, išskyrus du butus, iš kurių viename nustatyta 16 laipsnių, o kitame 20 laipsnių. Atsakovės bute temperatūra nustatyta 18 laipsnių.

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Kaip reglamentuoja LR CK 6.383 str. 1 d., pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Taigi, tiekiant šilumos energiją, sutartiniai santykiai susiklosto tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo. Energijos tiekimo tikslas – užtikrinti atitinkamą vartotojo gyvenamojo namo (buto) kambarių temperatūrą. Tokia išvada seka iš sutarties esmės ir teikiamų paslaugų specifikos. Pagal tarp šalių (tiekėjo ir vartotojo) susiklosčiusius sutartinius santykius, vartotojas privalo mokėti mokesčius už patiektą šilumą šilumos tiekėjui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o tiekėjas turi pareigą perduoti vartotojui sutartyje numatytą šilumos energijos kiekį, atitinkantį sutarties nustatytus reikalavimus.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovas UAB „Pakruojo šiluma“ 2008-2009 metų šildymo sezono metu tiekė šiluminę energiją į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovė G. K., šiluminį mazgą reguliariai ir tinkamai. Vadinasi, ieškovas savo prievolę atsakovei vykdė, o atsakovė už ją neatsiskaitė, kaip tai numato LR CK 6.385 str. 1 d ir 4 d., 6.388 str. 1 d. bei atsakovės su ieškovu pasirašytos sutarties 2.3.5 punktas. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų netinkamai vykdęs savo įsipareigojimus, tai yra, kad būtų patiekęs netinkamos kokybės šilumos energiją ar ji būtų nepakankamo kiekio, nes byloje esantis patalpų apžiūros aktas patvirtina, kad šilumos energijos tiekimo paslauga atsakovei buvo kokybiška. Be to, atsakovė pati neginčijo šios aplinkybės, kad ieškovas šiluminę energiją jai tiekė reguliariai ir tinkamai, tik nesutiko su jos butui paskaičiuotos šiluminės energijos sunaudotu kiekiu, teigdama, kad kitų butų savininkai yra prisidėję per daug radiatorių sekcijų, ko pasekmėje jie sunaudoja daugiau šiluminės energijos, o mokestis už šiluminę energiją visiems butams yra skaičiuojamas vienodai - pagal butų kvadratūrą. Šis atsakovės teiginys yra visiškai nepagrįstas, kadangi šalių ir liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad nesant namo šildymo dalies projekto, negalima tokių pasekmių įvertinti bei nustatyti. To neginčijo ir pati atsakovė, o priešingai pripažino, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo reikalauti iš kaimynų nuimti butuose radiatorių sekcijas ar kaimynus nubausti, kol namas neturi šildymo dalies projekto, bei pripažino, kad pati gyvendama to namo (duomenys neskelbtini) bute nuo 2004 m. balandžio mėnesio visą laiką, esant tokioms pačioms sąlygoms, už buto šildymą mokėjo. Taip pat atsakovė, teigdama, kad namo šildymo dalies projektu privalo pasirūpinti namo administratorius (ieškovas), net neklausdamas namo gyventojų sutikimo, nepagrindė šio savo teiginio, pateikdama teismui įrodymus, kad ieškovas yra nubaustas už tokių savo pareigų nevykdymą drausmine ar administracine tvarka, tai yra, kad yra pagrindas ginčyti ieškinį dėl kažkokių ieškovo kaltų veiksmų. Kaip nustatyta pagal visumą byloje ištirtų įrodymų, namo, kuriame gyvena atsakovė, tiekiamos šiluminės energijos paskirstymas butams apmokėjimui apskaičiuojamas, vadovaujantis 2005-05-05 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-19 patvirtintu metodu Nr.4. Atsakovė šio skaičiavimo metodo neginčijo, tačiau pateikė teismui niekuo nepagrįstą savo žodinį apskaičiavimo metodą, pagal kurį nurodė ieškinio dalį, kurią sutinka sumokėti ieškovui už šiluminę energiją.

LR CK 1.5 str. 1 d. yra nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taigi, atsakovės naudojimasis tam tikromis ieškovo paslaugomis – tiekiama šilumine energija jos butui ir nemokėjimas už šią paslaugą, negali būti pripažintas teisingu, protingu ir sąžiningu tarp šalių susiklosčiusių santykių įgyvendinimu.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, atsakovės argumentas, kad ji teisėtai nemokėjo už ieškovo patiektą šilumos energiją, nes neteisingai ieškovas skaičiuoja mokesčius už šiluminę energiją pagal buto kvadratūrą, neatsižvelgdamas į tai, kad namo šildymo sistema išbalansuota ir ieškovas nesiima jokių veiksmų šiai priežasčiai pašalinti, o ji gali apmokėti jos pačios paskaičiavimu susidariusią sumą, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės kreipimasis į ieškovą, į rajono savivaldybę, į Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių ir kitas institucijas dėl jos manymu neteisingai skaičiuojamų mokesčių už šilumos energiją, namo šilumos sistemos netinkamo stovio, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ji teisėtai ir pagrįstai nemokėjo už ieškovo patiektą kokybišką šilumos energiją.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 6.37, 6.38, 6.71, 6.210, 6.383, 6.385 str., ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės G. K. ieškovui UAB „Pakruojo šiluma“ priteistina 2012,69 Lt skolos už šiluminę energiją, 48,42 Lt administravimo mokesčio, 43,48 Lt delspinigių ir 5 procentai metinių įstatyminių palūkanų nuo visos priteistos sumos (2104,59 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str., iš atsakovės G. K. ieškovui UAB „Pakruojo šiluma“ yra priteistinas 63,74 Lt žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas paduodant ieškinį, bei, vadovaujantis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. ir 96 str., į valstybės pajamas yra priteistinos 22,73 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Pakruojo šiluma“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 2104,59 (du tūkstančius vieną šimtą keturis litus ir 59 centus) Lt skolos ir delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos – 2104,59 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto keturių litų 59 centų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 63,74 (šešiasdešimt tris litus 74 centus) Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 22,73 Lt (dvidešimt du litus ir 73 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė