Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl 2023 m. kovo 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-2050 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis prašo panaikinti 2023 m. kovo 16 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-2050 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Taip pat prašo teismo konstatuoti, kad Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi klaidingomis aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrų faktinių aplinkybių.

Nuteistasis skunde teigia, kad prieštarauja Komisijos protokole pateiktai informacijai, kadangi ji klaidinga. Nuteistojo teigimu, jo brolis yra neteistas ir yra nepriekaištingos reputacijos, taip pat Panevėžio apylinkės teismo nutartyje pripažinta, kad nuteistasis neturi sugyventinės, o tik draugę. Nuteistojo teigimu, abejotinos reputacijos asmenų jis nepažįsta, todėl neįmanomas bendravimas su tokiais asmenimis.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ( toliau-BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

D. B. teistas 2019 m. birželio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. 2019 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta 2019 m. birželio 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu su 2019 m. birželio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. 2020 m. gruodžio 8 d. paleistas pagal Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą 2020 m. lapkričio 26 d. NR. 81/04/1139, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lygtinai 1 metams 11 mėnesių 3 dienoms. 2022 m. balandžio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies - 1 metų 11 mėnesių 3 dienų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 1 mėnuo ir 9 dienos.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis paskatinimų neturi. Būdamas laisvėje, nuteistasis statydavo save į rizikingas situacijas, t. y. girtaudavo su sugyventine, kaimynais bei abejotinos reputacijos draugais. Administracinių nusižengimų kodekso tvarka baustas 14 kartų, todėl darytina prielaida, kad pasirinkdavo situacijas, kurios didina nusikalstamo elgesio riziką. Vieną nusikaltimą įvykdė su broliu. Komisijos teigimu, atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, perdėtai vertina savo sėkmės tikimybę, stokoja impulsų kontrolės, ypač būdamas neblaivus. Vyrauja smurtinio elgesio modulis, pavartojus alkoholį. Kartoja tas pačias klaidas, neieško pagalbos ar sprendimo būdų. Neįvertina anksčiau kilusių pasekmių, tikėdamasis išvengti atsakomybės. Tarp to, ką vertina kaip problemą ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemų atsiradimo, yra prieštaravimų. Vertindamas savo nusikalstamą elgesį, atsakomybę linkęs perkelti aplinkai ir aplinkiniams. Negeba identifikuoti konkrečių savo nusikalstamą elgesį įtakojančių priežasčių. Dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta. 2023 m. kovo 7 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis skolingas 3992,7 eurus. Administraciniai nusižengimai padaryti daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Turėjo draugę, už kurios smurtą du kartus buvo nuteistas. Bausmės atlikimo metu nedirbo. 2022 m. birželio 16 d. atliktas pirminis nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys-1 metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Paskutinis vertinimas atliktas 2023 m. kovo 7 d. pagal OASys-1 metodiką ir nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo vienas iš kriminogeninių veiksnių yra piktnaudžiavimas alkoholiu. Kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo sąlygos; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Anksčiau teistas 5 kartus. Šis teistumas šeštas. Buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau už įpareigojimų nevykdymą panaikintas ir pasiųstas atlikti likusios neatliktos bausmės dalies. Visa tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

Teismas nesutinka su nuteistojo skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, kad Komisijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo skundo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nesunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymą. anksčiau teistas 5 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Šiuo metu atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis buvo lygtinai paleistas, neatlikus 1 metų 11 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau nesilaikė jam skirtų įpareigojimų, dėl ko buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį. Kaip matyti, nuteistasis nepateisino parodyto juo pasitikėjimo, taikant jam lygtinio paleidimo institutą, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis, atlikdamas bausmę, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, neskatintas, nedirba.

Nuteistasis skundu prašo teismo konstatuoti, kad Komisija priimdama nutarimą rėmėsi klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis dėl jo brolio, sugyventinės ir laisvėje jį supančių abejotinos reputacijos asmenų. Teismas konstatuoja, kad Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vadovaujasi Socialinio tyrimo išvada. BPK 36¹ straipsnyje numatyta, kad Socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas. Visi Komisijos nutarime minimi duomenys, kurie charakterizuoja nuteistąjį, yra paimti iš Socialinio tyrimo išvados. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad: „Būdamas laisvėje nuteistasis statydavo save į rizikingas situacijas, t. y. girtaudavo su sugyventine, kaimynais bei abejotinos reputacijos draugais. <...> Nuteistojo teigimu, neturi su alkoholio vartojimu susijusių problemų, struktūrizuotoje aplinkoje. Teigia, kad laisvėje alkoholį vartojo nesaikingai su sugyventine, kaimynais bei draugais. <...> Vieną nusikaltimą įvykdęs su broliu.“ Atsižvelgiant į nurodytą, Komisija, spręsdama nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tinkamai vadovavosi duomenimis, kurie pateikti Socialinio tyrimo išvadoje, konstatuoti fakto, kad Komisija rėmėsi klaidingais duomenimis, teismas neturi pagrindo.

Teismo vertinimu, nuteistasis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikalavimų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad: „atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, perdėtai vertina savo sėkmės tikimybę, stokoja impulsų kontrolės, ypač būdamas neblaivus. Teigia, kad praeityje yra ne kartą teistas už tos pačios aukos sumušimą. Kartoja tas pačias klaidas, neieško pagalbos ar sprendimo būdų. Neįvertina anksčiau kilusių pasekmių, tikėdamasis išvengti atsakomybės. Nuteistojo mąstymas ganėtinai konkretus. Tarp to, ką vertina kaip problemą ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemų atsiradimo, yra prieštaravimų. Vertindamas savo nusikalstamą elgesį, atsakomybę linkęs perkelti aplinkai ir aplinkiniams. Negeba identifikuoti konkrečių savo nusikalstamą elgesį įtakojančių priežasčių. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, stebima impulsų kontrolės stoka. Tikslai migloti, linkęs gyventi šia diena.“ Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir šiuo metu negalima teigti, jog jis pakeitė savo elgesį teigiama linkme ir paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gebės nepažeidinėti įstatymų ir kad probacija jo atžvilgiu bus sėkminga.

Nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti du jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu nustatyta vidutinė rizika. Atsižvelgiant į šiuos duomenimis, negalima konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinti pakartotinio nusikalstam elgesio riziką yra akivaizdi.

Nuteistajam nustatyti 5 kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo sąlygos; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Apsauginių veiksnių nustatyti tik 2. Teismo vertinimu, pagrįstų abejonių probacijos sėkme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, todėl šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas nėra galimas.

Šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo D. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.