Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos atstovui Lechui Cimošui (Lech Cimoš),

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jo atstovui advokatui Mariui Švanui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo panaikintas institucijos 2024 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 0045-ANR-N-715-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją R. V., taip pat papildomai apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį R. B..

7. Liudytoju apklaustas R. V. parodė, jog yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistas. R. B. nėra jam šeimos narys ar giminaitis. Vykdydami tarnybą iš operatoriaus gavo signalą patikrinti suveikimą. Jie vyko ties Lobo kaimu, trumpam sustojo apsižiūrėti keliuko sankryžą, pėdsakus. Jo kolega tuo metu vairavo, jis sėdėjo šalia. Išlipo į lauką iš tarnybinio visureigio apžiūrėti pėdsakų, buvo prieblanda, bet jau pakankamai šviesu, apsižiūrėjo pėdsakus, pastebėjo, kad eina du asmenys. Kai jie pastebėjo jį (R. V.), apsisuko, pradėjo judėti priešinga kryptimi. Sušuko: „Stok, Valstybės sienos apsaugos tarnyba!“. Tie asmenys iš karto leidosi bėgti priešinga kryptimi, kadangi šalia buvo miškas, jie leidosi bėgti į mišką. Iš karto pradėjo persekioti, jie kažkiek bėgo kartu, vėliau išsiskyrė. Persekiojant apie 100 metrų, sulaikė R. B.. Asmuo buvo palydėtas iki tarnybinio visureigio, apžiūrėjus tą vietovę, po kelių valandų buvo pristatytas į užkardą protokolo surašymui. Nuotraukoje su automobiliu (b. l. 4) ir yra maždaug ta vieta, apie kurią kalba. Jų tarnybinis automobilis buvo kairiau. Šitoj nuotraukoj to tarnybinio visureigio greičiausiai net nesimatytų. Kai pamatė asmenis, jis (R. V.) buvo kur baltas automobilis nuotraukoje, arba net kažkiek kairiau. Jis asmenis pamatė ten, kur nuotraukoje žmogus stovi, ten yra medis, yra miškelis, ir pagrindinis žvyrkelis link to asmens. Jis (R. V.) buvo maždaug ten, kur nuotraukoje balto automobilio veidrodėlis, bet prie tarnybinio visureigio, o tie asmenys ėjo, kur nuotraukoje žmogus stovi, gal kokiais dviem žingsniais dešiniau. Kai jis juos pastebėjo, atstumas nuo jo iki jų buvo apie 15 - 20 metrų. Jie ėjo šituo pagrindiniu keliu, kuris matosi nuotraukoje. Jie ėjo į juos (pareigūnus). Eidami jie kažką kalbėjo, todėl atsisukęs iš karto juos pastebėjo. Jie ne bėgo, o ėjo.

8. Teismui parodžius nuotrauką (b. l. 5), R. V. parodė, kad tai ta pati vieta, nuotrauka daryta iš toli. Po dešine yra artimiausias stambus medis, tie žmonės buvo ties tuo medžiu. Šitoje nuotraukoje jis (R. V.) nesimatytų. Jis buvo apsirengęs tarnybine uniforma. Uniforma žalios spalvos, yra skiriamieji ženklai: vėliava, kepurė, tarnybinis ženklas, ekipuotė, ginkluotė, liemenė, ant kurios tarnybinis ženklas ir kt. Liemenė žalios spalvos, kaip ir uniforma, yra užrašas „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, vėliava, herbas ant kepurės. Tie žmonės tikrai turėjo matyti, kad jis yra uniformuotas. Vieni kitus pamatė tuo pačiu metu, gal jie tikėjosi, kad jis jų nepastebėjo. Iš karto jie nebėgo, o apsisuko, staigiai pradėjo judėti priešinga kryptimi. Sušukus „Stok!“ iš karto leidosi bėgti. Kai jie nusileido žemiau, suprato, kad tuo metu jau jų nemato, iš karto leidosi bėgti. Jis sušuko: „Stok! Valstybės sienos apsaugos tarnyba!“. Tuo metu tie žmonės buvo apie 20 metrų atstumu. Kai sušuko, jie ir pradėjo bėgti į mišką, jis juos persekiojo. Persekiodamas kartojo tą patį, kad sustotų. Persekiojant tas atstumas buvo apie 20 metrų. Vienu metu, kai leidosi bėgti mišku, ten vienoje vietoje buvo kalnas, R. B. buvo atsisukęs į jį ir toliau leidosi bėgti. Dar kažkur apie 50 metrų bėgo mišku, kol įsirėmė į kalną, matomai pavargo, liudytojas jį pasivijo. Kol persekiojo, R. B. sustojęs nebuvo, mišku judėjo visą laiką, tik vienu metu buvo bėgdamas atsisukęs, bet tada atstumas jau buvo gal 10 metrų, vis tiek bėgo. Kai jau jį sulaikė, pastebėjo, kad jis rankoje turi raciją. Racija tuo metu buvo įjungta. Girdėjo tos racijos pokalbį, ten su keiksmažodžiais. Pokalbio turinys buvo toks, kad vienas žmogus sulaikytas, išjunginėjam racijas. R. B. anksčiau nebuvo sulaikinėjęs, bet periodiškai matė, kad vietinis gyventojas. Dieveniškių miestelyje jie nuolat vykdo tarnybą. Su R. B. anksčiau konfliktų nėra turėjęs, nebent kiti pareigūnai. Važiuojant link Lobo kaimo nuo Dieveniškių būtų kilometras ar pusantro, bet jeigu tiesiai per laukus – gal kilometras. Kūno kamerą su savimi turėjo, bet ji liko tarnybiniame visureigyje. Tas įvykis įvyko labai netikėtai. Tiesiog išlipo iš tarnybinio visureigio pasižiūrėti pėdsakų, nes ten buvo sankryža, kažkokių mašinų važiuota, nuo džipo nebuvo nutolęs net per du žingsnius ir taip atsitiko, kamera liko tarnybiniame automobilyje. Kamerą kartais nusiima, būna, kad pietauji, dar kažkokių tų dalykų būna, kad tiesiog nusikabini ir ji būna šalia tavęs. Dėl tarnybinio pranešimo patikslinimo, iš karto jam net nekilo minčių, kad šita byla gali nukeliauti į teismą, paprastas sulaikymas. Vėliau nusprendė, kad reikėtų patikslinti duomenis, jog atėjus į teismą arba jei būtų kažkoks apskundimas, būtų aiškesnė byla. Tą dieną tarnybą pradėjo vakare, apie 19 val., naktinė pamaina. Kadangi tai yra pasienio ruožas, ten galioja pasienio teisinis režimas, situacija yra ir su nelegalia migracija, ir su kitais dalykais, piliečių dokumentus pasitikrina pakankamai dažnai, ar nėra pažeidėjas, ar čia nėra nelegalas. Ten nėra didelis atstumas iki valstybės sienos. Tikrindami tą signalizacijos suveikimą, tikrina tą aplinką, kas vyksta, kokie žmonės ten būna toje vietoje, ar jie negabena, pavyzdžiui, draudžiamų daiktų, ar nesusiję su kažkokia nusikalstama veika. Pasakė „Stok! Valstybės sienos apsaugos tarnyba!“, kažkokių kitokių žodžių nebuvo. Kovinių veiksmų nenaudojo. R. B. tiesiog pasivijo, sugriebė už striukės, už rankos, kad jis nesileistų bėgti, bet kai jis jau suprato, kad niekur nepabėgs, jis ėjo kartu link tarnybinio visureigio. Antrankiai naudoti nebuvo. Kai buvo sulaikytas, iš karto buvo paimtas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, pasas. R. B. suprato, kad nėra prasmės priešintis, bėgti. Jie kartu nuėjo link tarnybinio visureigio. R. B. buvo sulaikytas maždaug valandą, pusantros, kol tęsėsi tos vietovės patikrinimas, tiksliai laiko nežino, kada buvo pristatytas į užkardą. Tikrinant vietovę nebuvo rasta ko nors, kas leistų pradėti tyrimą ir taikyti kažkokią atsakomybę. Raciją pats galėjo įjungti nebent netyčia, nes jis buvo paėmęs į ranką tą raciją. Rusų kalbą nuo anglų kalbos tikrai skiria ir per tą raciją tikrai buvo kalbama rusų kalba.

9. Papildomai apklaustas R. B. paaiškino, jog jam yra žinoma kaip atrodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos uniforma. Gal dėl prieblandos nesuprato, kad tai pareigūnas su uniforma. Kai pamatė kepurę, suprato, kad čia pareigūnas, į jį atsisuko veidu, padarė porą žingsnių, tada pareigūnas pribėgo ir pasiėmė jį už rankos. R. B. pasakė, kad niekur nebėgo ir jie nuėjo link visureigio. Iš pareigūno parodymų galima suprasti, kad iš to keliuko galėjo nesimatyti tarnybinio visureigio ir pareigūno. Dėl racijos, kai raciją įjungi, ji kažką šneka angliškai, kaip „hello“. Racija tuo metu nebuvo įjungta. Angliški žodžiai galėjo girdėtis tik tuo atveju jei pareigūnas ją pats įjungė, bet kai jį sulaikė, ji tikrai buvo išjungta.

10. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad institucija nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl R. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nekyla ginčo, jog institucijos pareigūnas R. V. turėjo teisę R. B. reikalauti, kad pastarasis sustotų. Nėra ginčijama ir aplinkybė, jog tokio reikalavimo tyčinis nevykdymas asmenims užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Šios aplinkybės išsamiai ir detaliai aptartos skundžiamame teismo nutarime, todėl aukštesnysis teismas joms pritaria ir nekartoja.

12. Skundžiamame nutarime teismas padarė išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių R. B. kaltę, t. y. kad jis ankstyvą rytą būdamas miško prieigose, pakankamu atstumu nutolęs nuo pareigūno, galėjo pareigūną aiškiai matyti (identifikuoti) bei išgirsti (suprasti) reikalavimą sustoti ir šį reikalavimą įvykdyti iš karto. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nutarimo motyvų, teismas nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, o konkrečiai – nustatydamas R. B. galimybę atpažinti VSAT pareigūną, išgirsti (suprasti) reikalavimą sustoti, iš esmės rėmėsi tik R. B. pateiktais paaiškinimais, jo pateiktomis nuotraukomis, kurios buvo darytos ne aptariamo įvykio metu. Taip pat akcentavo faktą, kad pažeidimas nebuvo užfiksuotas pareigūno nešiojama kūno kamera.

13. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų daryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

14. Pažymėtina, jog Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams) (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022). Taigi, prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti. O vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis įstatymuose nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-976/2024). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios savo pareigos tinkamai neįgyvendino.

15. Aukštesniajam teismui apklausus R. B. sulaikiusį VSAT pareigūną R. V., šis paaiškino, jog aptariamoje vietoje ir aptariamu laiku jis apie 15-20 metrų atstumu pastebėjo miško keliu einančius du asmenis, šie pastebėję pareigūną apsisuko ir pradėjo judėti priešinga kryptimi. Pareigūnui sušukus „Stok, Valstybės sienos apsaugos tarnyba!“, asmenys iš karto pradėjo bėgti priešinga kryptimi į mišką. Jis asmenis pradėjo persekioti, ir po maždaug 100 metrų sulaikė R. B.. Taip pat paaiškino, jog kai pamatė asmenis, tarp jų buvo 15-20 metrų atstumas. Vertindamas atsakomybėn patraukto asmens pateiktas įvykio vietos nuotraukas, jis nurodė, kad buvo ten, kur nuotraukoje (b. l. 4) yra baltas automobilis, gal kažkiek kairiau, o tie asmenys ėjo, kur minėtoje nuotraukoje yra žmogus, gal kokiais dviem žingsniais dešiniau. Gretinant šiuos R. V. parodymus su byloje pateiktomis nuotraukomis (b. l. 4, 5), matyti, kad tiek pareigūnas keliu einančius asmenis, tiek ir jie pareigūną turėjo pastebėti ne didesniu, nei pareigūno nurodytu 15-20 metrų atstumu. Liudytojas taip pat parodė, kad buvo apsirengęs tarnybine uniforma, tie žmonės tikrai turėjo matyti, kad jis yra uniformuotas, turėjo girdėti jo ištartą reikalavimą sustoti. Buvo prieblanda, bet jau pakankamai šviesu. Bėgdamas nuo pareigūno R. B. buvo atsisukęs, matė pareigūną, tačiau nesustojo.

16. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno R. V. parodymais. Pažymėtina, jog papildomai apklaustas R. B. iš esmės nepaneigė pareigūno parodymų – teismui uždavus klausimą, ar pareigūno parodymai yra teisingi (teismo posėdžio garso įraše nuo 27:18 min.) R. B. paaiškino, jog neteisinga aplinkybė dėl to, jog pareigūnas jį sulaikė, ir patvirtino, jog kiti pareigūno parodymai iš esmės yra teisingi (garso įraše nuo 28:28 min.). Pats pareigūnas paaiškino, kad R. B. nepažįsta, tačiau yra jį matęs, žino kaip vietinį gyventoją, jokių konfliktų su R. B. nėra turėjęs, prieš apklausą teisme R. V. buvo įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir prisiekė duoti teisingus parodymus. Pareigūno teisme duoti parodymai atitinka jo tarnybiniuose pranešimuose nurodomas aplinkybes. Nors pirminiame 2024 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime R. V. nenurodė, jog pastebėjo keliu einančius du asmenis, tačiau matyti, kad pranešime pažymima, jog pareigūnas sulaikė R. B., o aplinkybė apie tai, kiek asmenų buvo pastebėta, nebuvo akcentuojama, kaip neesminė, įtakos R. B. sulaikymui neturėjusi. Todėl aukštesnysis teismas neįžvelgia prieštaravimų tarp R. V. duotų parodymų ir jo pateiktų tarnybinių pranešimų duomenų. Įvertinus tai, kad išdėstyta, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais.

17. Abejonių R. V. parodymų patikimumu nekelia ir aplinkybė, jog persekiodamas R. B. pareigūnas nedėvėjo nešiojamos kameros. R. V. paaiškino, jog kamerą su savimi turėjo, bet ji liko tarnybiniame visureigyje dėl to, kad įvykis įvyko labai netikėtai. Jis išlipo iš tarnybinio visureigio pasižiūrėti pėdsakų, nuo džipo nebuvo nutolęs net per du žingsnius, kamera liko tarnybiniame automobilyje. Aukštesnysis teismas nevertina aptartų pareigūno veiksmų skundžiamame teismo nutarime nurodomų teisės normų atitikties kontekste, kadangi šios aplinkybės nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas. Tačiau aplinkybė, jog R. V. nepavyko aptariamo įvykio užfiksuoti vaizdo įraše, neleidžia daryti išvados, jog jo duoti parodymai yra neteisingi.

18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sekant R. B. paaiškinimais duotais viso proceso metu, VSAT pareigūno R. V. veiksmai būtų nelogiški. R. B. paaiškino, jog aptariamu laiku ir vietoje sportavo (bėgiojo) ir iš esmės bėgo link tos vietos, kur pastebėjo asmenį, kurį vėliau atpažino kaip pareigūną. Minėtą asmenį R. B. teigė pastebėjęs apie 70-100 metrų atstumu ir išgirdęs reikalavimą sustoti su necenzūriniais žodžiais. Iš šių paaiškinimų sektų, kad pareigūnas R. V. matė R. B. atbėgantį link jo, ir tarp jų esant 70-100 metrų atstumui pareikalavo R. B. sustoti. Tačiau pareigūnui nėra jokios prasmės reikalauti sustoti už 70-100 metrų asmens, kuris ir taip artėja prie pareigūno. Kita vertus, apeliacinės instancijos posėdyje R. B. neginčijo liudytojo nurodytų aplinkybių, kad jie vienas kitą pamatė 15-20 metrų atstumu, o ne 70-100, kaip jis aiškino iš pradžių. Pažymėtina ir tai, kad R. B. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl jis nėra saistomas pareigos procese duoti teisingus paaiškinimus. R. B. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl aukštesnysis teismas jo paaiškinimus turi vertinti kritiškai, kitų byloje esančių duomenų kontekste.

19. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad R. B. institucijos 2024 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 0045-ANR-N-715-2024 pagrįstai nubaustas už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. R. B., matydamas uniformuotą VSAT pareigūną nedideliu (15-20 metrų) atstumu, net ir prieblandoje (R. V. nurodė, kad buvo prieblanda, bet jau pakankamai šviesu) turėjo suprasti, kad tai pareigūnas. Be to, pareigūnas kelis kartus reikalavo sustoti, nurodydamas, kad tai Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi R. B. neabejotinai iš karto turėjo suprasti, kad reikalavimą sustoti jam duoda būtent statutinis valstybės tarnautojas. Tokį įsitikinimą sustiprina ir aplinkybė, kad R. B. tuo metu buvo vietovėje, netoli kurios gyvena ir dažnai mato uniformuotus VSAT pareigūnus, taigi pareigūno buvimas toje vietoje jam neturėjo būti netikėtas. Papildomai pažymėtina, kad sekant liudytojo parodymais, persekiodamas jis ne kartą kartojo reikalavimą sustoti, atsakomybėn traukiamas asmuo, atsižvelgiant į atstumą, taip pat turėjo tai girdėti, tačiau reikalavimo ir toliau nevykdė. Todėl darytina išvada, kad R. B. tyčia padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamas teismo nutarimas buvo priimtas nesiėmus visų priemonių išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą. Todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti institucijos 2024 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 0045-ANR-N-715-2024.

20. Institucijos nutarimu R. B. paskirta minimali ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – 90 Eur bauda. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad paskirta nuobauda yra pernelyg griežta ir neproporcingai suvaržo R. B. teises.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-321-1230/2024 ir palikti galioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos 2024 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 0045-ANR-N-715-2024.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienos.