- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- I-2294-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00138-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento prašymas dėl leidimo patekti į A. P. gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu), adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Departamentas) prašyme nurodė, kad surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą A. P. dėl mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimo, padaryto panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, motorinė valtis „Galia 475“ nebuvo sulaikyta, nes tuo metu valtis jau buvo privačios namų valdos teritorijoje. Kadangi sankcija už padarytą pažeidimą numatyta su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, todėl Departamento nuomone, motorinė valtis „Galia 475“ turi būti sulaikyta. Adresu (duomenys neskelbtini)galimai yra laikoma minėta valtis, todėl reikalingas leidimas įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas pažeidimo padarymo priemonės motorinės valties paėmimui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus būsto neliečiamumo principas. Konstitucine žmogaus būsto neliečiamumo garantija - žmogaus būsto saugumo nuo pašalinių įsibrovimo laidavimu yra užtikrinamos ir kitos asmens konstitucinės teisės ir laisvės: teisė į privatumą, teisė į nuosavybę ir kt., taip pat jo įgytosios teisės. Kartu pažymėtina, jog pagal Konstituciją žmogaus būsto neliečiamumas nėra absoliutus tuo atžvilgiu, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą leidžiama, jeigu reikia užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes (Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalis). Antai įeiti į būstą be gyventojo sutikimo leidžiama teismo sprendimu, priimtu siekiant užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes, arba įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
Teisės į privatų gyvenimą koncepcija yra išreikšta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje, kuris skelbia, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeiminis gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Galimybė riboti asmens teisę į privatų gyvenimą nurodyta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje. Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra tokių sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti tokią teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, viešosios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Būtinumą laikytis išvardytų sąlygų ne kartą yra pabrėžęs EŽTT (žr., pvz., EŽTT 2000 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje L. prieš Suomiją (L. v. Finland, no. 25651/94, judgment of 27 April 2000); sprendimą L. L. prieš Prancūziją (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006); kt.).
Teismo leidimų įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 12¹ straipsnis. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę pateikę teismo nutartį, įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). To paties įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), administraciniam teismui teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.
Nagrinėjamu atveju, 2015 m. sausio 27 d. A. P. yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 090389, kurio pagrindu A. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 87 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 115 Eur iki 289 Eur su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Apibendrinus visa tai, darytina išvada, jog teismui yra pateiktas tik prašymas su priedais, bet nepateiktas Departamento sprendimas atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina, jog teismas nevertina pateikto teismui prašymo, kaip institucijos sprendimo atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgiant į tai, Departamentas kartu su prašymu bei prašymo aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, turi pateikti teismui ir priimtą sprendimą (Įstatymo 12¹ str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti Departamento prašymą dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.
Ši nutartis neužkerta kelio Departamentui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant prašymą dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo ir sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12¹ straipsnio 3 ir 5 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105-106 straipsniais, teisėja
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Prašymą atmesti.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.