Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Alvydo Barkausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė pranešėja), sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos L. M. įstatyminei atstovei Zhannai Machyulene, pareiškėjos atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovui Vitalijui Šerpyčiui, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M., atstovaujamos įstatyminės atstovės Zhannos Machyulene, skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja, atstovaujama įstatyminės atstovės Zhannos Machyulene, skunde (b. l. 3–8) paaiškino, kad 2007-01-31 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš V. M. įsigijo 0,58 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) km., Bezdonių k.v.,Vilniaus rajonas; ši sutartis įregistruota VĮ Registrų centre. 2007-10-17 pareiškėja pateikė VĮ RC Vilniaus filialui prašymą, kad jai priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus rajone, esantiems fiziškai pažeistiems statiniams būtų atlikti kadastriniai matavimai, statiniai įregistruoti viešame registre kaip nekilnojamieji daiktai bei įregistruotos daiktinės teisės į šiuos statinius. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Vilniaus apskrities archyvo dokumentus apie įrašus ūkinėse knygose nuo 1976-1977 m., kuriuose yra įrašai apie statinių stovėjimą šiame sklype; tai patvirtina, kad pastatai nebuvo neteisėtai pastatyti. VĮ RC Vilniaus filialas atliko nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus ir sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Nepaisant atliktų kadastrinių matavimų, 2008-01-18 VĮ RC Vilniaus filialas atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėja apskundė šį sprendimą, tačiau VĮ Registrų centras 2008-03-05 paliko 2008-01-18 sprendimą nepakeistą.

Dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato išlikusių pamatų nuosavybės teisės atsiradimo pagal CK 6.395 str. 1 d. pareiškėja nurodė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje neišskirta ir nenurodyta jokių statinių, kurie nepereitų pareiškėjos nuosavybėn, todėl, pareiškėjos teigimu, nuosavybės teisė jai perėjo. Žemės sklypų priklausinių klausimas sprendžiamas remiantis ne statinių pastatymo laiku, o remiantis žemės sklypo pardavimo laiku. Tai reiškia, kad sudarant sutartį galiojo Civilinis kodeksas, ant įsigyto žemės sklypo esantys fiziškai pažeisti statiniai laikytini šio žemės sklypo priklausiniais, kurie pagal CK 6.395 perėjo pareiškėjai nuosavybėn.

Liudytoja Jolanta Češkevičienė teismo posėdyje parodė, kad toje vietoje stovėjo medinis dviejų galų namas, ji jame buvusi. Į kaimą atvažiavo gyventi, kai buvo 7 metai. Tame name gyveno A. Z..

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. M. 2007-10-17 kreipėsi į VĮ RC su prašymu įregistruoti jos vardu ir atlikti kadastrinius matavimus 0,58 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bezdonių k.v., adresas (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus rajonas, esančius dvejus statinių pamatus (b. l. 14). 2007 m. lapkričio mėn. parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b. l. 32-38). VĮ RC Vilniaus filialas 2008-01-18 sprendimu atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai – Vilniaus apskrities archyvo 2007-09-18 išrašas iš ūkinių knygų Nr. (8.12)-V5-3858 dėl turėtų pastatų ir 2007-01-31 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis reg. Nr. 1-1505 nepatvirtina L. M. nuosavybės teisių atsiradimo į prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – gyvenamojo namo ir ūkio pastato pamatus, esančius Ažuolynės k., Vilniaus r. sav.; nurodė atsisakymo pagrindą – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 p., 4 p., 13 str. 4 d. 2 p. (b. l. 19). Šį sprendimą pareiškėja 2008-02-07 skundu apskundė VĮ Registrų centrui. 2008-03-05 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą Nr. 74 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriame, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 str. nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą.

Pareiškėja, atstovaujama įstatyminės atstovės, 2008-03-26 skundu kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti VĮ RC Vilniaus filialo 2008-01-08 sprendimą, panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisijos 2008-03-05 sprendimą, įpareigoti atsakovą įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre fiziškai pažeisto gyvenamojo namo (plane pažymėto 1A1/m; likę 9 proc.) ir fiziškai pažeisto ūkio pastato (žymėjimas 2l/b; likę 16 proc.), esančių žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus rajone, kadastro duomenis bei įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į šiuos statinius.

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas. 1996-09-24 Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 (2001-06-21 redakcija, toliau – ir Registrų įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras) reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu, (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija). Taip pat turi būti remiamasi kitais susijusiais norminiais teisės aktais (Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Statybos įstatymu, Kadastrinių matavimų taisyklėmis ir kt.). 2000-06-27 Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 (2003-05-27 redakcija, toliau – ir Kadastro įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu. Į Kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-04-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-719/2008, kadastrinių matavimų atlikimas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos sudarymas pats savaime nereiškia, kad nekilnojamojo daikto duomenys įrašyti į Kadastrą.

Pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnį, 13 straipsnio 1, 2 dalimis, Kadastro nuostatų 84, 85, 88 punktus kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą jo tvarkytojui turi būti pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai) ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kadastro nuostatai įpareigoja Kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktus dokumentus (Kadastro nuostatų 88 punktas). Kai pateiktieji dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, Kadastro tvarkytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į Kadastrą (Kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, Kadastro nuostatų 90 punktas).

Registro įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (Registro įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tam, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti abi įstatymu nustatytos sąlygos: Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) ir turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti šio įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą.

Pareiškėjos prašymą įregistruoti jos nuosavybės teises į gyvenamojo namo ir ūkio pastato pamatus atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atmetė dviems pagrindais: pirma, kad šie nekilnojamieji daiktai nėra perleisti nuosavybės teise L. M., ir antra, kad pagal kadastro duomenų byloje užfiksuotus pamatų fragmentus (t. y. akmenys) negalima identifikuoti nekilnojamųjų daiktų bei nustatyti jų paramentrų ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto objekto duomenis įrašyti į Kadastrą. Pareiškėja, atstovaujama jos įstatyminės atstovės, nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu.

Byloje nustatyta, kad daiktai, į kuriuos daiktines teises įregistruoti prašo pareiškėja, atstovaujama jos įstatyminės atstovės, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl to ginčas byloje nekyla. Pareiškėjos pateikti nekilnojamojo turto registratoriui dokumente, patvirtinančiame turto įgijimo sandorį, 2007-01-31 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje (b. l. 67-70) 1.1 p. nurodyta, kad sutarties objektas – 0,5800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Bezdonių k.v., esantis Vilniaus r.sav., (duomenys neskelbtini) k. (Turtas); 5.1 p. nurodyta, kad pirkėja patvirtina, kad ji turėjo galimybę apžiūrėti Turtą, taip pat susipažino su aukščiau paminėto Turto nuosavybės dokumentais iki Sutarties sudarymo; jokių pretenzijų pardavėjui dėl Turto neturi. Taigi ši sutartis pareiškėjos nuosavybės teisių į šiuos daiktus neįrodo, nes gyvenamojo namo ir ūkio pastato pamatai nėra šios sutarties dalykas (CK 6.396 str.). Be to, pažymėtina, kad 2006-11-20 valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 52-55), pagal kurią 0,5800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Bezdonių k.v., esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k. buvo parduotas V. M., 4 p. nurodyta, kad šalys pareiškia, kad aukščiau nurodytuose žemės sklypuose pastatų, statinių, įrenginių ar kitų objektų nėra. Pareiškėja, atstovaujama jos įstatyminės atstovės, nebūdama nekilnojamųjų daiktų savininkė, neturi teisės paduoti prašymo įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į šiuos daiktus, tokio prašymo padavimas yra pagrindas jį atmesti (Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2, 4 dalys, 14 straipsnio 1 punktas).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1-5 punktuose) nurodytų aplinkybių. Viena iš minėtoje įstatymo normoje nurodytų aplinkybių – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų (14 straipsnio 4 punktas). Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-345/2008, ši įstatymo nuostata yra imperatyvi; nustatęs nors vieną iš minėtame įstatymo straipsnyje nurodytų aplinkybių kadastro tvarkytojas turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą nustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nurodytą aplinkybę. Sprendime nurodyta, kad pagal kadastro duomenų byloje užfiksuotus pamatų fragmentus (t. y. akmenys) negalima identifikuoti nekilnojamųjų daiktų bei nustatyti parametrų ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Kadastro nuostatų 32 punktas ir Kadastrinių matavimų taisyklių 17-20 punktai reglamentuoja, kokie veiksmai turi būti atlikti statinių kadastrinių matavimų metu nustatant į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomus statinius kadastro duomenis, nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, vienas iš pagrindinių nekilnojamojo daikto įrašymui į Kadastrą būtinų nustatyti elementų - statinio parametrai (plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai). Parengtoje kadastrinių matavimų byloje (b. l. 32-38) dėl gyvenamojo pastato 1A1/m nurodyti šie parametrai – užstatytas plotas, tūris; pagalbinio pastato 2I1/b – užstatytas plotas, tūris. Teismas daro išvadą, kad šie parametrai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme nėra pakankami įrašymui į Kadastrą. Dėl objekto 1A1/m nurodyta, kad jo baigtumas 9%, vidutinė vieneto statybinė vertė po indeksavimo – 153 Lt, atkūrimo kaštai (statybinė vertė) – 748 Lt, atkuriamoji vertė – 224 Lt; dėl objekto 2I1/b nurodyta, kad jo baigtumas 16 %, vidutinė vieneto statybinė vertė po indeksavimo – 7 Lt, atkūrimo kaštai (statybinė vertė) – 207 Lt, atkuriamoji vertė – 62 Lt. Pagal minėtus duomenis kadastrinių matavimų bylose nurodyti objektai iš esmės yra beverčiai. Kadastrinių matavimų byloje nėra pilno dokumentų komplekto, kuris turėtų būti pagal Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176 punktuose nustatytus reikalavimus. Nėra duomenų, kokiais dokumentais remiantis į kadastrinių matavimų bylą buvo įrašyti statinių pavadinimai, paskirtis, statybos metai. Atsakovas teisingai vertino, kad kadastrinių matavimų byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų, o tai yra pagrindas atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą (Kadastro įstatymo13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 4 punktas).

Pareiškėja, atstovaujama jos įstatyminės atstovės, teismui pateikė iš Vilniaus apskrities archyvo gautas (duomenys neskelbtini) kaimo 1971-1973 m., 1976-1978 m., 1986-1990 m. ūkinėse knygose esančių A. Z. P. ūkio žinių lapų kopijas (b. l. 20-28). Vien tik šių dokumentų pagrindų neįmanoma nustatyti, kad būtent toje vietoje, kur yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, buvo ūkio žinių lapuose nurodyti pastatai.

Į Kadastrą gali būti įrašytas nustatyta tvarka suformuotas nekilnojamasis daiktas (Kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro 9 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nekilnojamieji daiktai kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai nebuvo suformuoti.

1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 (2001-11-08 redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Taigi pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, jog apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos įstatymas statinio pamatų sąvokos nepateikia. Ji pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. D1-141 patvirtintame statybos techninio reglamento STR 2.05.14:2005 8.14 punkte, kuriame nurodyta, kad statinio pamatas – statinio dalis, kuri perima apkrovas ir perduoda jas į pagrindą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2008-03-17 nutartyje nurodė, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas statinio požymis „tvirtai sujungta su žeme“ turi būti aiškinamas kartu su Civilinio kodekso 1.98 straipsniu ir suprantamas taip, kad statinio sąlytis su žeme yra patvarus, t. y. neleidžia be gana didelių sąnaudų jį perkelti į kitą vietą žmonėms. Taip pat statinio sąlytis su žeme turi pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Nagrinėjamu atveju ginčo objektai yra sunykusių statinių (pastatų) likučiai – akmeninių pamatų dalys. Pagal byloje esančias nuotraukas (b. l. 30-31, 71) neįmanoma nustatyti, ar akmenis į vieną visumą sieja jungiamoji statybinė medžiaga. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-17 nutartyje, faktinė aplinkybė, kad atitinkamos buvusių pamatų dalys (pavieniai akmenys) yra žemėje, negali būti vertinama, kad tai yra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio požymį – „tvirtai sujungta su žeme“. Remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, darytina išvada, kad pareiškėjos, atstovaujamos jos įstatyminės atstovės, nurodyti pamatų likučiai nėra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, kuris Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad pareiškėjos, atstovaujamos jos įstatyminės atstovės, nurodyti pamatų likučiai nėra nekilnojamojo turto kadastro objektai, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, remiantis teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (2008-01-08 sprendimas ir valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2008-03-05 sprendimas Nr. 74 yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjos L. M., atstovaujamos įstatyminės atstovės Zhannos Machyulene, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.