- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- 1S-541-768/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-56195-15
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Donatas Jatužis (pran.), Laimantas Misiūnas
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Laimanto Misiūno ir Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo K. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 11 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto Vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame K. S. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, t.y., tuo, kad 2015-10-09 apie 22. 20 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. S. ir A. S., per langą įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė V. P. priklausantį turtą už 1800 Eur.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 11 d. nutartimi K. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
Skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 11 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis K. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 11 d. nutartį, jį iš suėmimo paleisti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįsitikino, ar jis pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimą. Teismo nutartyje nurodyti duomenys patvirtina vagystės iš V. P. faktą, tačiau nepatvirtina, kad jis dalyvavo padarant šią vagystę. Be to, nėra suėmimo skyrimo pagrindų, nes jis turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, kartu su šiuo metu besilaukiančia žmona turi dukrą, kartu užsiima bendru verslu (veisia šunis), gyvena ūkiškai, sutuoktinė dirba parduotuvėje „Iki“, nors ir buvo anksčiau teistas, tačiau niekada nesislapstė, paleistas iš įkalinimo įstaigos laikėsi jam skirtų įpareigojimų, neturi ryšių užsienyje.
Teismo posėdyje dalyvavusi advokatė palaikė apeliacinio skundo argumentus bei papildomai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad K. S. įregistruotas kaip gyvūnų veisėjas, registruotas darbo biržoje bei nurodė, kad K. S. turi tvirtus socialinius ryšius, jo šeima turi pajamų, be to, įtariamojo žmona laukiasi, nėštumas komplikuotas, todėl mano, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti. Prokurorė nurodė, kad K. S. suimtas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, įtariamajam K. S., nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Suimtojo įtariamojo kaltės, tuo labiau jam gresiančios bausmės bei jos vykdymo atidėjimo klausimai nesprendžiami, įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis K. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: apžiūrų protokolai, nukentėjusios V. P. ir liudytojų A. U., J. G., J. S., R. L. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, įtariamajam buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Matyti, kad įtariamasis turi gyvenamąją vietą, kurioje, jo tvirtinimu, gyvena kartu su savo besilaukiančia žmona, bei mažamečiu vaiku. Tačiau šios aplinkybės, kaip ir paties suimtojo tvirtinimas apie tai, jog jis nesuruošia naujai nusikalsti, nepaneigia kitų byloje esančių duomenų, kurie leidžia spręsti, kad įtariamasis K. S. būdamas laisvėje gali daryti naujas, BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, šiuo atveju BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys. Paminėtus duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai. Bylos duomenys rodo, kad įtariamasis K. S. ne tik, kad niekur oficialiai nedirba, tačiau praeityje buvo teistas net 5 kartus. Matyti, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų buvo susijusios su svetimo turto pagrobimu įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, be to, jis buvo įvykdęs plėšimą bei kito asmens nužudymą. Už paskutinę padarytą nusikalstamą veiką įtariamajam buvo taikyta jo teisinę padėtį švelninanti nuostata, t.y., jis 2014-01-14 buvo paleistas lygtinai neatlikęs laisvės atėmimo bausmės dalies, vėliau – 2015-08-28, prieš terminą buvo nutraukta jo, kaip probuojamo asmens, priežiūra, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir laikas nuo laiko daro nusikalstamas veikas, kurių dalis, kaip jau minėta pirmiau, yra susijusios su svetimo turto pagrobimais ir smurto panaudojimu. Svarbu ir tai, kad šiuo metu įtariama nusikalstama veika galimai buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe, kas taip pat rodo didesnį nusikalstamos veikos bei paties įtariamojo pavojingumą visuomenei. Tokie duomenys itin neigiamai charakterizuoja K. S. ir turi didesnę reikšmę sprendžiant suėmimo pagrįstumo klausimą nei jo turimi socialiniai ryšiai (registracija darbo biržoje, šunų veisimas, šeimyninė padėtis, besilaukiančios žmonos būklė). Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Tokiu būdu aukštesnysis teismas sprendžia, jog BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyti suėmimo taikymo pagrindai skundžiama apylinkės teismo nutartimi įtariamajam nustatyti visiškai pagrįstai.
Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą. Pažymėtina, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.
Vadovaujantis BPK 122 str. 2 d., šio straipsnio 1 d. 1 p. numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Pagal teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tačiau gresianti laisvės atėmimo bausmė negali būti absoliutus kriterijus konstatuoti esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo pagrindą. Atsižvelgiant į kitas aplinkybes galima spręsti, kad pagrindo manyti, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nėra. Šiuo metu K. S. įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato ne tik laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, tačiau ir kitas švelnesnes bausmių rūšis. Įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, žmona laukiasi, be to, kartu su žmona augina mažametį. Nors įtariamasis oficialiai niekur nedirba, tačiau taip pat kartu su žmona turi bendrą verslą (veisia šunis), be to, žmona dirbanti. Dėl to negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės, jis tikrai gali bėgti (slėptis) nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Atsižvelgiant į tai, įtariamajam nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas iš skundžiamos nutarties yra šalinamas, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti šią apylinkės teismo nutartį.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima, o šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi K. S. suėmimas pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti įtariamojo K. S. skundą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.