- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- eI-2613-406/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00291-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Atsakovas
- Alytaus Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- UAB „Abastas“, L. J.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant atsakovo Alytaus Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Romualdui Jučui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. skundą atsakovui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai teismui pateiktame skunde prašo teismo panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (7.1-69.1)S-129.
Pareiškėjų atstovas skunde nurodė, kad ginčijamu 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė priimti UAB „Abastas“ teiktą 2016 m. vasario 8 d. skundą dėl 2016 m. vasario 8 d. mokesčių administratoriaus nurodymo ir jo nenagrinėjo. Su tokiu teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu nesutinka. Mano, kad atsakovas, gavęs centriniam mokesčių administratoriui adresuotą skundą, neturėjo įgaliojimų jį nagrinėti ir atsisakyti priimti, bet vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 150 str., 152 str. 1 d. ir 154 str. 1 ir 2 d., privalėjo per tris darbo dienas persiųsti nurodytam adresatui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kad pastaroji skundą galėtų išnagrinėti. Pažymi ir tai, kad atsakovo nurodymą prieš tai skundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris skundą atsisakė priimti, o Lietuvos Vyriausias administracinis teismas paliko nutartį nepakeistą. Kadangi tiek teismai, tiek atsakovas skundo nenagrinėjo, mano, kad tokiu būdu yra suvaržoma MAĮ 144 str. reglamentuota jo, kaip mokesčių mokėtojo, teisė skųsti bet kokį mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą ir taip užkertama pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba.
Atsakovo atstovas su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad pareiškėjų nurodomos Mokesčių administravimo įstatymo 150, 152 ir 154 straipsnių nuostatos, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus, nustato mokestinių ginčų apskundimo ir nagrinėjimo tvarką. MAĮ 2 str. apibrėžta mokestinio ginčo sąvoka ir tai reiškia, kad ne kiekvienas tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus kylantis ginčas yra mokestinis. Pabrėžia, jog skundžiamu raštu pareiškėjui ir buvo paaiškinta, kad jo keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai ir todėl nepriklauso centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Ginčas kilęs dėl Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. vasario 12 d. rašto Nr. (7.1-69.1)S-129 „Dėl 2016-02-04 mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.1-69.1) FR0706-1438“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo Įstatymas (toliau – MAĮ).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. vasario 4 d. Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.1-69.1) FR0706-1438, kuriuo nurodė pareiškėjui – UAB „Abastas“ direktoriui atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjai šį nurodymą skundė teismui. 2016 m. vasario 11 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakyta. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad 2016 m. kovo 23 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2016, nustačius, kad mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku, pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. atskirasis skundas buvo atmestas. 2016 m. vasario 8 d. skundu pareiškėjai per Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pateikė skundą Centriniam mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos finansų ministerijos dėl to paties mokesčių administratoriaus nurodymo. Atsakovas skundžiamu 2016 m. vasario 12 d. sprendimu konstatavo, kad tokio pobūdžio pareiškėjų keliamas ginčas nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai ir nepriklauso centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai.
MAĮ IX skyriuje reglamentuota mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra ir mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų apskundimas. Pareiškėjai savo skundą grindžia MAĮ 144 str., 150 str. 152 str. 2 d. ir 154 str. 1 ir d. nuostatomis ir nurodo, kad mokesčių mokėtojui turint teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, atsakovas, gavęs Centriniam mokesčių administratoriui jų teikiamą skundą dėl neteisėto ir nepagrįsto nurodymo, neturėjo įgaliojimų jo nagrinėti ir privalėjo per tris darbo dienas su reikiama medžiaga persiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Tokia pareiškėjų pozicija nepagrįsta.
MAĮ 2 str. 22 p. apibrėžta mokestinio ginčo sąvoka. Tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėjų keliamas ginčas yra dėl tarpinio procedūrinio teritorinio mokesčių administratoriaus priimto dokumento – mokesčių mokėtojui duoto nurodymo. Nurodymas – dokumentas, turintis užtikrinti maksimalų įrodymų surinkimą bei visapusišką jų įvertinimą, tarnaujantis mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimui (LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-403/2011). Nurodymas nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. niekaip dabartiniu metu nelemia pareiškėjų materialinių teisių ir pareigų (2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir kt.). Taigi keliamas ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus nėra mokestinis ginčas, priskirtas Centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai, todėl pareiškėjų skunde nurodytos MAĮ IX skyriaus nuostatos, apibrėžiančios tik mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, šiuo nagrinėjamu atveju netaikytinos. Pabrėžtina, kad nesant galimybės vertinti pareiškėjo skundžiamo nurodymo teisėtumo pagal atskirą reikalavimą, tokiu būdu pareiškėjų teisės nėra pažeidžiamos, jiems neužkertama teisė į gynybą, nes pareiškėjai, nesutikdami su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu (nurodymu), savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami jo išdavoje priimtus galutinius sprendimus. Darytina išvada, kad atsakovas skundžiamame rašte pagrįstai nustatė nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą.
Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.