- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-323-491/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo – bankrutuojančios UAB „E ", darbuotojų atstovo, kreditorių komiteto nario I. K. (toliau – Pareiškėjas), skundą dėl 2016 m. rugsėjo 23 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2016-06-13 ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2016-07-05 nutarimų, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2013-12-23 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Blaškauskienės nutarimu panaikinus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2013-11-28 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 49-1-00010-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Pareiškėjo pareiškimą, kad jis yra UAB „E“ pirmos eilės kreditorius, kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas įmonės bankroto byloje sudaro 30690, 27 Lt sumą, ir kuris dėl minėtos įmonės vadovų neteisėtų veiksmų patyrė tokio pat dydžio turtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2009-03-03 nutarė areštuoti UAB „E" turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, sustabdyti atsakovo UAB „E" turto bei piniginių lėšų realizavimą. Vilniaus apygardos teismo 2009-03-19 nutartimi UAB „E" iškelta bankroto byla. UAB „ E" vadovas raštu informavo Visagino miesto savivaldybę, kad Visagino miesto savivaldybė 340119 Lt už atliktus darbus apmokėtų ne UAB „E", o UAB „T", nors buvo gavęs teismo nutartį sustabdyti bet kokius mokėjimus skolininkams. Dėl šių UAB „E" vadovo veiksmų, Visagino miesto savivaldybei pervedus 43072 Lt UAB „T“ už darbus, kuriuos realiai atliko UAB „ E", o ne UAB „T", bankrutuojančios UAB „E" kreditoriams buvo padaryta žala. Pažymi, kad UAB „T“ nuo 2008-02-29 iki 2013-08-20 nevykdė jokios veiklos.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė L. Galič 2016 m. birželio 10 d. nutarimu nutraukė šį ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., t. y. pripažinusi, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nesutikdamas su tokiu prokuroro nutarimu Pareiškėjas padavė skundą aukštesniajam prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas M. Rašinskas dėl Pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2016-06-10 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
Nesutikdamas ir su šiuo prokuroro nutarimu Pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi Pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas. Teismas pažymėjo, jog byloje yra surinkta pakakamai duomenų, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neturėtų būti sprendžiami baudžiamosios teisės instrumentais. Taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pagal pareiškimą atliktas išsamiai. Byloje surinkti visi galimi įrodymai, duomenys būtini sprendimui byloje priimti. Prokuroras pats sprendžia, kam ir kokių nusikalstamų veikų padarymu turi būti pareikšti įtarimai, negalima nurodyti prokurorui perduoti bylą teismui ar ne. Tai yra išskirtinė prokuroro kompetencija ikiteisminiame tyrime. Nutartyje pritarta prokurorės ir aukštesniojo prokuroro nutarimuose padarytai išvadai, kad tyrimo metu nesurinkta duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų UAB „E" ir UAB „T" vadovų kaltę sukčiavus, siekiant įgyti svetimą turtą. Nėra duomenų, kad dėl apgaulės būtų kas nors suklaidintas ir tokiu būdu būtų pasisavinti svetimi pinigai.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėjas prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą perduoti Visagino apylinkės prokuratūrai. Dėsto faktines darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), aplinkybes, ikiteisminio tyrimo eigą bei tvirtina, jog prokurorai neatliko jo skunde nurodytų aplinkybių patikrinimo bei priimdami nutarimus padarė neteisingas išvadas, o ikiteisminio tyrimo teisėjas remdamasis prokurorų nustatytomis aplinkybėmis priėmė neteisingą sprendimą jo skundą atmesti. Nurodo, kad statybos darbus šiame objekte atliko UAB „E". UAB „T“ jokių darbų neatlikinėjo, todėl šiai bendrovei nepagrįstai buvo sumokėti pinigai, kurie turėjo būti sumokėti UAB „E". Dėl to buvo apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės pastarosios bendrovės darbuotojams ir Pareiškėjui. Siekiant išvengti didelės vertės turtinės prievolės buvo suklastoti dokumentai – 2009-03-17 darbų atlikimo sutartis, 2009-05-07 mokėjimo sutartis, 2009-06-01 sąskaita faktūra, lokalinė sąmata, pažyma apie atliktų darbų vertę, 2009-05-28 atliktų darbų aktas už 2009 m. gegužės mėnesį, 2009-03-19 priedas prie laiško, 2009-03-19 laiškas Nr. 2 – 1125. Jo teiginius patvirtino statybos darbų vadovas A. B. bei statybos darbus atlikinėję A. Š., V. C., J. T., N. G. ir kt. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais G. L., J. M. ir V. K. parodymais.
Pareiškėjas tvirtina, kad J. M., būdamas inventorizacijos komisijos pirmininkas, nenurodė, kur dingo statybos produkcija, kuri buvo minimame statybos objekte. Ši produkcija bankroto administratoriui nebuvo perduota, todėl daro prielaidą, kad šią statybos produkciją pasisavino G. L. ir J. M.. Nesutinka su teismo išvada, kad jis savo teises turi įgyvendinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes tokiu būdu jam yra perkeliama pareiga pačiam tirti nusikalstamas veikas ir išsiaiškinti bylos aplinkybes. Kadangi atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo išsiaiškintos bylai svarbios aplinkybės reikalinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus – apklausti inventorizacijos komisijos pirmininką J. M. siekiant išsiaiškinti kur dingo statybos produkcija, pareikalauti sąskaitų dėl statybos produkcijos realizavimo po bankroto paskelbimo, papildomai apklausti A. B., A. Š., V. C., J. T., N. G., G. L., pareiškime nurodytiems faktams patikrinti.
Atsiliepimai į skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BPK 1 str. 1 d. numatyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, baudžiamasis procesas turi aiškią, tiksliai apibrėžtą paskirtį, į kurią nepatenka civilinių ar asmeninių santykių sprendimas bei aiškinimasis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 p. ir 2 p., dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinė prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka. Prokurorui nėra privaloma atitinkamo proceso dalyvio pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Be to, tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog santykiai tarp UAB „E", UAB „T“ ir Visagino miesto savivaldybės kildinami iš civilinių sutarčių, kas rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai. Nustačius įstatymams prieštaraujančias sutarties nuostatas ar netinkamą jų vykdymą, sutarties šalys ar kiti suinteresuoti asmenys, tame tarpe – ir Pareiškėjas, visų pirma turėjo spręsti šiuos klausimus civilinio proceso kodekse numatytomis priemonėmis.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo išsiaiškintos aplinkybės, kad akte aprašyti statybos darbai objekte (duomenys neskelbtini), buvo atlikti, šiuos darbus priėmė ir už juos atsiskaitė Visagino miesto savivaldybė. G. L., V. K., J. M., M. M., A. B. ir parodymais nustatyta, kad šiame statybos objekte dirbo UAB „T“ darbuotojai. Nei viena iš sutarties šalių nereiškė jokių pretenzijų kitai dėl netinkamo sutarties vykdymo. Pareiškėjas iš esmės ginčija sudarytus sandorius kaip apsimestinius, nurodydamas, kad nors UAB „T“ formaliai buvo rangovas, tačiau darbus, už kuriuos pastarajai apmokėjo Visagino miesto savivaldybė, iš tikrųjų atliko UAB „E". Nurodo, kad pinigus už atliktus darbus pervedus UAB „T“ nukentėjo Pareiškėjas ir kiti įmonės kreditoriai.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2009-03-17 nutarties iškelti UAB „E" bankroto bylą matyti, kad 2009-01-05 188 įmonės darbuotojams buvo neišmokėta daugiau nei 1,6 mln. Lt atlyginimų. Pareiškėjas nurodo, kad jis bankroto byloje turi 30690,27 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „E". Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl įvykusių sandorių jo kreditorinis reikalavimas nesumažėjo, jis neprarado teisės reikalauti jį grąžinti. Šiuo atveju būdamas kreditoriumi jis gali ginčyti sandorius, kurie pažeidžia jo kaip kreditoriaus interesus bei reikalauti taikyti restituciją. UAB „E" bankroto administratorius matydamas, kad tam tikrais įmonės vadovų veiksmais įmonei buvo padaryta žala taip pat gali sandorius ginčyti bei reikalauti taikyti restituciją ar priteisti iš atsakingų asmenų žalos atlyginimą. Taigi, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad pareiškėjas savo teises galėjo ir gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Pareiškėjas nurodo, kad UAB „T" kaip rangovas darbams atlikti buvo parinktas tikslu, kad UAB „E" išvengtų prievolės prieš kreditorius, kad pinigai už atliktus darbus būtų pervesti UAB „T". Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant įvykusių viešųjų pirkimų Visagino savivaldybė būtų negalėjusi pervesti pinigų jokiai kitai įmonei, išskyrus tai su kuria buvo įvykę viešieji pirkimai dėl darbų atlikimo. Su UAB „E" tokie viešieji pirkimai įvykę nebuvo. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų matyti, kad rangovas, t. y. UAB „T", buvo parinktas neskelbtinų derybų būdu, kaip tai numatyta LR Viešųjų pirkimų įstatyme.
Byloje esanti Viešųjų pirkimų vertinimo 2014-11-14 išvada Nr. 4S-3822 patvirtina, kad Visagino savivaldybė viešuosius pirkimus dėl pastato dalies remonto darbų vykdė laikantis LR viešųjų pirkimų įstatymo ir perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimų. Taigi, nustatyta, kad viešieji pirkimai atlikti tinkamai ir rangovu UAB „T“ buvo pasirinktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Duomenų teigti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje byloje nėra.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl jo teiginių apie neva iš statybos objekto dingusias statybines medžiagas. Su šiais pareiškėjo teiginiais galima sutikti, nes matyti, kad teismas nutartyje dėl šių pareiškėjo teiginių, iš tikrųjų nepasisakė. Nepaisant to, tai nedaro skundžiamos teismo nutarties neteisėta, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į Pareiškėjo skundo argumentą dėl neva pasisavintų statybos objekte naudotų statybinių medžiagų nurodo, kad šie Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir grįsti tik samprotavimais, o ne objektyviais duomenimis. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie minimų medžiagų pasisavinimą bei apie jas neva tai pasisavinusius asmenis. Jų nenustatė ir įvykį tyrę atsakingi pareigūnai. Pažymėtina, kad nuo Pareiškėjo minimų įvykių yra praėję daugiau nei 7 metai, nesant byloje duomenų apie tai, kad statybinės medžiagos būtų dingusios dėl nusikalstamų kitų asmenų veiksmų, teismas pagrįstai šių aplinkybių išsamiau netyrė. Tiriant Pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes buvo liudytojais apklausti A. B., A. Š., V. C., J. T., N. G., G. L., M. M., V. K., A. G., Ž. Ž., J. M. ir kt., išreikalautos sutartys dėl statybos darbų atlikimo, gauti dokumentai įrodantys darbų atlikimą, priėmimą ir atsiskaitymą už juos, viešųjų pirkimų dokumentacija. Atlikus visus šiuos veiksmus nebuvo gauta Pareiškėjo teiginius apie padarytą nusikalstamą veiką patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Pareiškėjo skunde prašomi apklausti A. B., A. Š., V. C., J. T., N. G., G. L. jau apklausti ikiteisminio tyrimo metu, todėl apklausti juos dar kartą taip pat nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pakankamai išsamiai bei nėra pagrindo teigti, kad aiškinantis nusikalstamos veikos padarymo faktą reikalingi tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Ikiteisminio tyrimo skunde nurodytais motyvais pagrindo tęsti nėra, todėl Pareiškėjo skundas yra atmetamas, o skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARIA:
Bankrutuojančios UAB „E" darbuotojų atstovo I. K. skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.