Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-225-245/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
1-225-245/2011
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00645-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Baudž. byla Nr.1-225-245/2011
Proceso Nr. 1-63-1-00645-2010-9
Bylos kat.- 2.3.6; 1.2.3.1; 1.1.7.2.7(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjui advokatui Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolės r., lietuvis, LR pilietis, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) anksčiau teistas: 2001-05-15 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 105 str. 9 p., 225 str. 2 d. (1961 m. įstatymo redakcija) - 10 m. l.a., 2003-07-02 nutartimi veika perkvalifikuota į LR BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., galutinė bausmė 10 m. laisvės atėmimo, 2008-08-25 nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas lygtinai neatlikus 2 m. 2 mėn. l.at. bausmės. 2010-10-26 išbrauktas iš PI įskaitos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2010-11-17 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus buitiniam konfliktui su neblaiviu J. K., tyčia kumščiais ir kojomis suduodamas vienuolika smūgių nukentėjusiajam į galvą, krūtinę padarė J. K. krūtinės kairės pusės sumušimą su netiesioginiais VIII-XI šonkaulių lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejuose žanduose, dešinio smilkinio srityje, pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvą virš dešinio antakio ir dėl visumos smūgių į galvos sritį įvyko trauminis smegenų venos plyšimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, sukėlęs smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, nuo kurių J. K. 2010-11-18 16 val. 35 min. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė.

Kaltinamojo A. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis A. V. parodė, kad jis savo sugyventinės D. K. tėvų namuose gyveno apie du metus. 2010-11-17 apie 19.00 val. namuose, kambaryje, sugyventinės tėvas - J. K. su kaimynu G. gėrė alų. Jis taip pat išėjęs pas draugą kartu išgėrė du 2 litrų alaus. Grįžęs į namus, rado tebesėdinčius J. K. ir kaimyną G. Apie 21 val. G. išėjus, į jo kambarį atėjo nukentėjusysis J. K. ir paprašė cigaretės. Jis davė cigaretę ir J. K. išėjo. Kai pastarasis atėjo prašyti cigaretės antrą kartą, jis rankoje laikė ilgą virtuvinį peilį ir pakvietė išgerti alaus. Geriant alų nukentėjusysis pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais ir puolė jį laikydamas rankoje didelį peilį ir bandė įdurti jam į pilvą. Jis gindamasis atėmė iš nukentėjusiojo peilį. Būdamas dėl to išsigandęs ir kažkiek supykęs jis spyrė sportiniu batu apauta dešine koja nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir Juozas nuo smūgio nukrito ant grindų. Nukentėjusiojo gulinčio nespardė, tačiau kairės rankos kumštimi (jis yra kairiarankis) dar 5 - 6 kartus sudavė į dešinę galvos pusę. Ikiteisminio tyrimo metu neužrašyti jo parodymai, kad nukentėjusysis puolė jį su peiliu rankoje ir bandė įdurti.

Iš kaltinamojo A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė įvykio vietoje atliktus savo veiksmus nurodydamas, kur ir kaip sumušė J. K.. Taip pat parodė peilį, su kuriuo J. K. jį puolė (T. 1 b.l. 120-125).

Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „jis 2010-11-17 apie 19.00 val. grįžo namo iš darbo. Namuose sugyventinės tėvas J. K. su kaimynu G. sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Tada jis išėjo pas draugą, kur abu kartu išgėrė du 2 litrų talpos alaus butelius. Po to grįžo namo. Juozas su kaimynu dar tebesėdėjo. Tačiau apie 21 vai. G. išėjo, o jis savo kambaryje bandė užkurti krosnį. Sugyventinė D. K. su jų mažamečiu vaiku buvo išėjusi pas draugę. Tada į jo kambarį atėjo J. K., laikydamas rankoje virtuvinį ilgą peilį, tačiau negrasino, o tik paprašė cigaretės. Jis padavė cigaretę ir J. K. nuėjo rūkyti į savo kambarį. Netrukus vėl grįžo laikydamas rankoje tą patį peilį ir pasakė, kad jis nevadovautų Juozui. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai. Jis pagalvojo, kad pastarasis puls jį peiliu, todėl peilį atėmė iš rankų, o patį nustūmė atgal į jo kambarį. Peilį padėjo ant šaldytuvo virtuvėje. Tačiau J. K. toliau jį užgauliojo, todėl jis pradėjo Juozą mušti. Sudavė kažkiek smūgių rankos kumštimi į veidą ir krūtinę, po to įspyrė sportiniu batu apauta dešine koja į krūtinės sritį ir Juozas nuo smūgio nukrito ant grindų. Tada pasilenkė priėjo gulinčio ir dešinės rankos kumštimi dar kažkiek kartų sudavė į galvos sritį. Juozui ar tai iš nosies, ar tai iš prakirstos kažkur prie akies pradėjo bėgti kraujas. Jis paliko Juozą gulėti ir išėjo į lauką parūkyti. Tada iš savo mobilaus telefono paskambino sugyventinei D. K., pasakė jai, kad sumušė jos tėvą ir liepė grįžti. Kai ji grįžo, liepė kviesti greitąją pagalbą. Ji dar paklausė, kas atsitiko, tačiau pati kambaryje pamatė, kad ant grindų guli sumuštas jos tėvas. D. K. iškvietė GMP, o medikams atvykus, jis kartu su GMP vairuotoju padėjo į automobilį nunešti sužalotą nukentėjusįjį. Nešant nukentėjusysis tik kriokė, į aplinką nereagavo. Jis D. K. paaiškino, kad nukentėjusysis puolė su peiliu ir todėl jį sumušė. Po to D. K. su paklode iššluostė kraują nuo grindų. O jis nusivilko džemperį, ant kurio buvo nukentėjusiojo kraujo. Po to D. K. išėjo nakvoti pas draugę. Jis dėl savo veiksmų gailisi. Taip pat parodė, kad girtas J. K. visada būdavo labai agresyvus, puldavo su peiliu, todėl 2010-11-17 vakare nukentėjusįjį sumušė gindamasis“ (T. 1 b.l. 114-115, 118-119, 128).

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2010-11-17 namuose nukentėjusysis - jos tėvas J. K. savo kambaryje girtavo su kaimynu G. Vakare grįžęs prisijungė ir jos sugyventinis A. V.. Apie 20 val., G. išėjo. Apie 21 val. ji būdama savo kambaryje girdėjo kaip jos tėvas reikalavo pavalgyti, po to pavadino kaltinamąjį A. V. „gaidžiu" ar „ožiu". Po to jie šūkavo vienas kito atžvilgiu, tėvas liepė patraukti nuo jo rankas. Po to išgirdo duslius garsus, suprato, kad kaltinamasis muša jos tėvą. Ji rengė sūnų ir rengėsi išeiti iš buto, tačiau atėjęs į kambarį kaltinamasis uždraudė išeiti. Kaltinamasis vėl grįžo į jos tėvo kambarį ir tada ji vėl išgirdo duslius garsus, iš ko supratusi, kad A. V. toliau muša jos tėvą. Nuėjusi į kambarį, pamatė ant grindų gulintį tėvą, o kaltinamasis koja baksnojo jį, ragindamas keltis. Pamačiusi, kad nukentėjusysis yra sumuštas ir jam bloga, ji aprengė sūnų ir išnešė pas draugę A. J., o pati grįžo pažiūrėti tėvas. Jis tebegulėjo ant grindų prie spintos, sunkiai kvėpavo, ant grindų matėsi kraujo dėmės. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Ji išėjo pas A. J.. Tačiau kaltinamasis parašė žinutę, kad ji grįžtų, nes kitaip jis nusižudys, todėl grįžo į namus, su paklode išvalė kraują, ir sulaukusi kol kaltinamasis užmigo, grįžo pas A. J.. Ji bijojo nakvoti namuose.

Liudytoja A. J. parodė, kad 2010-11-17 d., apie 21 val. D. K. atėjo pas ją į namus su mažamečiu vaiku ir paprašė, kad pasaugoti vaiką, nes pastarosios namuose sugyventinis A. V. sumušė jos tėvą J. K.. D. K. pasakė norinti išsiaiškinti tėvo savijautą. Po kurio laiko D. K. paskambino ir pasakė, kad kaltinamasis A. V. sumušė jos tėvą ir ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi tėvui labai blogai. D. K. paprašė ateiti ir kartu sulaukti GMP, todėl ji su savo broliu N. J. nuėjo padėti panešti neštuvus. Kieme matė kaltinamąjį vaikštinėjantį ir rūkantį. Jis atrodė labai girtas. Medikams išvykus, kaltinamasis liko namuose, o D. K. bijodama likti viena su kaltinamuoju, atėjo nakvoti į jos namus. Kaltinamasis siuntė D. K. SMS, atsiprašinėdamas dėl to, kad sumušė, kad gailisi, bei kvietė ją grįžti į namus. D. K. nuėjo pas jį ir palaukusi, kol kaltinamasis užmigo, grįžo į jos namus, nes bijojo kaltinamojo.

Iš siuntimo tirti, konsultuoti ir gydyti matyti, kad apžiūrėjus A. V., ant jo kūno sužalojimų nekonstatuota (T. 1 b. l. 104).

Iš alkotesterio parodymo kvito Nr. 18978 matyti, kad 2010-11-18 00.19 val. kaltinamajam A. V. nustatytas 1,14 promilių neblaivumas (T. 1 b. l. 103).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1158/10(02) matyti, kad J. K. mirties priežastis yra trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu sukėlęs smegenų pabrinkimą, suspaudimą. Tai patvirtina klinikinių ir morfologinių tyrimų duomenys. J. K. mirė KMUK 2010-11-18 16.35 val.

J. K. kūne konstatuoti šie sužalojimai: muštinė žaizda kairio antakio srityje, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žanduose, dešinio smilkinio srityje, pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimai ir kraujosruva virš dešinio antakio. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu nemažiau kaip septyniais smūgiais. Trauminis smegenų venos plyšimas galėjo išsivystyti nuo kiekvieno iš šių sužalojimu, todėl visi konstatuoti sužalojimai galvoje vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris pasibaigė mirtimi dėl galvos smegenų suspaudimo. Krūtinės kairės pusės sumušimas su netiesioginiais VIII-X1 šonkaulių lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje išsivystė nuo vieno smūgio kietu buku daiktu (greičiausiai spyrio) į krūtinės ląstos kairį priekinį paviršių. Tai patvirtina kraujosruvos apimtis minkštuosiuose audiniuose bei šonkaulių lūžių pobūdis bei lokalizacija. Toks sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šis sužalojimas realios įtakos mirčiai nuo galvos smegenų suspaudimo neturėjo, tačiau neabejotinai apsunkino nukentėjusiojo sveikatos būklę. Poodinės kraujosruvos abiejų plaštaką nugariniuose paviršiuose ir kairiame rieše (viso keturios) išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir galimai savigynos metu. Sužalojimai dešinėje plaštakoje galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio, kairėje - labiausiai tikėtina du atskiri smūgiai, Šie sužalojimai atitinka ne žymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir praktiškai neturėjo apčiuopiamos įtakos mirčiai. Visi konstatuoti sužalojimai padaryti nemažiau kaip 11 smūgių pasėkoje. Visi konstatuoti sužalojimai padaryti apie keletas valandų iki J. K. patalpinant i Kaišiadorių ligoninę 2010-11-17, 22.15 val. Tikėtina, jog traumos metu nukentėjusysis buvo vartojęs alkoholi - atvežus į stacionarą gydytojas nurodo, jog iš burnos jaučiamas alkoholio kvapas. Ligoninėse kraujas alkoholio nustatymui nebuvo imtas. Autopsijos metu paimtuose mirusiojo kraujo ir šlapimo mėginiuose alkoholių ir acetono nerasta (po traumos žmogus išgyveno beveik parą, jam buvo taikytas intensyvus gydymas, tame tarpe infuzoterapija, todėl alkoholis galėjo suskilti, pasišalinti iš organizmo). Mirtis ištiko nuo sužalojimų galvoje visumos. Sužalojimai galvoje būdingi padaromiems smūgiuojant rankomis ar spardant kojomis (T. 1 b. l. 20-27).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti name (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje rastos ir užfiksuotos į kraują panašios dėmės, rasta ir paimta paklodė su raudonos spalvos dėmėmis, džemperis, ant kurio rankovių matyti į kraują panašios dėmės. Džemperyje rasta piniginė, kurioje rasti kaltinamasis A. V. priklausantys dokumentai (T. 1 b. l. 6-11).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta paklodė ir džemperis su jame buvusiais A. V. dokumentais (T. 1 b. l. 70-73).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis A. V. atidavė tyrimui savo sportinius batelius ir sportines kelnes, kurias jis dėvėjo nusikaltimo metu (T. 1 b. l. 74).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. V. sportiniai bateliai ir sportinės kelnės, ant kurių matyti dėmės, panašios į kraują (T. 1 b. l. 75-77).

Iš Serologijos specialisto išvados Nr. S 504/10(01) matyti, kad J. K. kraujas yra A(II) grupės. Ant paklodės, A. V. sportinių kelnių, sportinių batelių ir džemperio rastas kraujas taip pat yra A(II) grupės (T. 1 b. l. 84-85).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, kurį parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė A. V. kaip peilį, kurį rankose turėjo J. K. (T. 1 b. l. 78-80).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V. 2010-11-17 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su neblaiviu nukentėjusiuoju J. K. metu tyčia kumščiais ir kojomis suduodamas vienuolika smūgių nukentėjusiajam į galvą, krūtinę ir dėl visumos smūgių į galvos sritį įvyko trauminis smegenų venos plyšimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, sukėlęs smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, nuo kurių J. K. 2010-11-18 16 val. 35 min. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė. Taip tyčia nužudė J. K..

Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam krūtinės kairės pusės sumušimas su netiesioginiais VIII-X1 šonkaulių lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje išsivystė nuo vieno smūgio kietu buku daiktu (greičiausiai spyrio) į krūtinės ląstos kairį priekinį paviršių. Tai patvirtina kraujosruvos apimtis minkštuosiuose audiniuose bei šonkaulių lūžių pobūdis bei lokalizacija. Toks sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šis sužalojimas realios įtakos mirčiai nuo galvos smegenų suspaudimo neturėjo, tačiau neabejotinai apsunkino nukentėjusiojo sveikatos būklę. Atsižvelgiant į tai, kad šie sužalojimai kiek turėjo įtakos, nes apsunkino nukentėjusiosios būklę ir tai yra susiję priežastiniu ryšiu su vėliau padarytų sužalojimų, kurie turėjo tiesioginės įtakos nukentėjusiosios mirčiai, pasekmėmis, todėl jie iš kaltinimo nešalinti.

Poodinės kraujosruvos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose ir kairiame rieše (viso keturios) išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir galimai savigynos metu. Sužalojimai dešinėje plaštakoje galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio, kairėje - labiausiai tikėtina du atskiri smūgiai, Šie sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir praktiškai neturėjo apčiuopiamos įtakos mirčiai, todėl tai iš kaltinimo pašalinta.

Kaltinamasis A. V. nužudė nukentėjusįjį J. K. tyčia. Tarp kaltinamojo padarytų nukentėjusiajam kūno sužalojimų ir atsiradusių pasekmių – J. K. mirties yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali nukentėjusysis mirti ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti (LR BK 15 str. 3 d.). Nenustatyta, kad nukentėjusysis iki kaltinamajam panaudojant smurtą būtų išprovokavęs kaltinamąjį staiga susijaudinti, smurtauti. Kaltinamasis ir nukentėjusysis gyveno vienoje gyvenamojoje patalpoje, jie vienas kitą gerai pažinojo, asmeninio pobūdžio nesutarimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kildavo ir anksčiau. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo A. V. parodymai, kad jis sumušė ir sužalojo nukentėjusįjį besigindamas nuo pastarojo, kai nukentėjusysis kėsinosi jam įdurti peiliu, nepagrįsti kitais objektyviais įrodymais. Byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Tuo tarpu kaltinamojo A. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad į jo kambarį atėjo nukentėjusysis laikydamas rankoje virtuvinį ilgą peilį, tačiau negrasino, o tik paprašė cigaretės. Jis padavė cigaretę ir Juozas nuėjo rūkyti į savo kambarį. Netrukus vėl grįžo laikydamas rankoje tą patį peilį ir pasakė, kad jis nevadovautų nukentėjusiajam. Pastarasis buvo nusiteikęs agresyviai. Jis pagalvojo, kad nukentėjusysis J. K. puls jį panaudodamas peilį, todėl peilį atėmė iš rankų, o patį nustūmė atgal į jo kambarį. Peilį padėjo ant šaldytuvo virtuvėje. Tačiau J. K. toliau grasino, todėl jis pradėjo Juozą mušti. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis negalėjo nurodyti, kodėl jis taip parodė ikiteisminiame tyrime ir keičia savo parodymus. Teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad pamatęs nukentėjusįjį rankoje laikantį peilį supratęs, jog pastarasis jį nori nužudyti. Tada jis pakūrė pečių ir atsistojo, o nukentėjusysis žengė prie jo ir bandė įdurti jam į pilvą smūgiuodamas iš apačios. Tada jis atėmė iš nukentėjusiojo peilį ir padėjo, o po to supykęs dėl nukentėjusiojo elgesio pastarojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Tačiau kaltinamasis kartu sau prieštaraudamas teigia, kad pilnai tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime. Tokiu būdu jis negali išsamiai ir nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių bei savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo teiginys išsakytas tik teisiamajame posėdyje, jog jis buvo puolamas nukentėjusiojo, nėra pagrįstas kitais įrodymais, todėl jis vertinamas kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybės laipsnį, todėl atmetamas. Tačiau nukentėjusiojo elgesys, kad pastarasis rankoje turėjo peilį, keikėsi ir konfliktavo su kaltinamuoju, laikytinas provokuojančiu, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

„Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011). Nors kaltinamasis A. V. iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau teisme jis nurodė kitokias faktines aplinkybes konflikto metu, todėl jo parodymai yra nenuoseklūs ir nelaikytinas kaltinamojo A. V. kaltės pripažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis A. V. pripažino tai, kas įrodyta, nes nusikaltimas padarytas nukentėjusiosios D. K. akivaizdoje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui. Alkotesterio duomenimis nustatytas kaltinamojo neblaivumas. Tai, kad nusikaltimo padarymo metu iki sumušant nukentėjusįjį jis su J. K. gėrė alų, be to, jis teigė gėręs alkoholinius gėrimus ir iki to, patvirtino ir pats kaltinamasis bei nukentėjusioji D. K.. Kaltinamojo parodymai, kad nustatytas jo neblaivumas įtakos nusikaltimui padaryti neturėjo, yra tik jo pozicija ir ji teismo yra atmetama.

Kaltinamąjį A. V. Kaišiadorių rajono pataisos inspekcija charakterizuoja patenkinamai (T.1 b.l.170-171), tačiau jis buvo baustas administracine tvarka – girtas pasirodė viešoje vietoje, o tai jį charakterizuoja neigiamai (T. 1 b.l.158).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. V. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą būdamas recidyvistas. Nors Kaišiadorių rajono pataisos inspekcijos charakterizuojamas patenkinamai, tačiau jis yra neigiama asmenybė – nusistatęs daryti nusikaltimus. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Turi neišnykusį teistumą už labai sunkaus analogiško nusikaltimo padarymą. Vėl nusikalto tik atlikęs bausmę. Praeityje buvo baustas administracine tvarka už viešos tvarkos pažeidimą. Turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgiama ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė kiek aukščiau sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (LR BK 61str.1d.2d.).

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 3419,29 Lt. sumai dėl nukentėjusiojo J. K. gydymo tenkintinas pilnai – žala padaryta kaltais kaltinamojo A. V. veiksmais (b.t. 1 b.l. 46).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str.,

nusprendė:

Pripažinti A. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę A. V. palikti suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2010-11-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. V. Valstybinei ligonių kasai 3419,29 Lt J. K. gydymo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: paklodę, džemperį, sportinius batelius, sportines kelnes, saugomus Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK (T. 1 b.l. 86-87, 86-87), peilį sunaikinti. Nuteistojo A. V. darbo pažymėjimą, „Swedbank" kortelę, internetinės bankininkystės kortelę, kortelę su banko sąskaitos numeriu, piniginę (T. 1 b.l. 70-73, 78-80, 206), grąžinti nuteistajam A. V..

A. V. asmens tapatybės kortelę perduoti Pataisos namams į nuteistojo asmens bylą.

Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Kęstutis Dargužis