- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- II-200-554/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00015-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- S. B.
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, – pareiškėjui S. B.,
nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl 2011-01-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto A. J. J. nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-01-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto A. J. J. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-701045-11 S. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą dėl Kelių eismo taisyklių 9 p., 105 p., 125 p. reikalavimų pažeidimo.
Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, jog jis 2010-12-14 apie 13 val. 30 min. Kauno mieste, Veiverių gatvėje, netoli pastato 51C, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad eismas būtų saugus, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusio krovininio automobilio puspriekabe. To pasėkoje buvo apgadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė ir nukentėjusiojo asmens vairuoto krovininio automobilio puspriekabė. Institucijos pareigūnas surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjui inkriminavo KET 9, 105 ir 125 p. pažeidimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b.l. 3-5) nurodė, taip pat jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nutarimą skirti administracinę nuobaudą būtina panaikinti ir pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o dėl eismo įvykio yra kaltas nukentėjusysis, kuris neapvažiavo kliūties, kliudė ir stipriai apgadino pareiškėjo automobilį BMW. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2010-12-14 apie 13 val. 30 min., išvažiuodamas iš parduotuvės „Moki–veži“, pamatė važiuojantį krovininį automobilį Mercedes Benz 1848 su priekaba iš Veiverių g. pusės link parduotuvės „Moki–veži“. Pareiškėjas sustojo ir laukė, kada krovininis automobilis pravažiuos. Po 4–5 minučių krovininis automobilis pradėjo atbuline eiga važiuoti į Veiverių gatvės pusę. Atsilaisvinus pravažiavimui, pareiškėjas pradėjo važiuoti provėžomis ir likus apie 30 metrų iki Veiverių gatvės, sustojo ir stovėjo kairėje kelio pusėje. Krovininis automobilis su priekaba važiuodamas link parduotuvės „Moki–veži“ kliudė pareiškėjo automobilį. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad jo vairuojamas automobilis transporto priemonių susidūrimo metu stovėjo. Įvykio vietoje kelyje yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Pareiškėjui KET 147 p. nuostatos leidžia sustoti ir stovėti kairėje kelio pusėje keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Todėl pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo krovininio automobilio vairuotojo veiksmai, kadangi jis neapvažiavo kliūties, kliudė stovintį pareiškėjo automobilį ir jį stipriai apgadino.
Nukentėjusysis teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo nepatenkinti.
Nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010-12-14 apie 13 val. 40 min. vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz su priekaba važiavo Veiverių gatve. Ties sankryža pasuko link pastato, esančio Veiverių g. 51C, Šiame kelio ruože kairėje pusėje stovėjo pareiškėjo automobilis. Diena buvo apsiniaukusi, snigo, o minėtoje gatvėje buvo įkalnė, todėl nukentėjusiojo krovininis automobilis pradėjo buksuoti ir negalėjo užvažiuoti ant kalniuko. Neužvažiavęs į įkalnę, nukentėjusysis pavažiavo atgal link sankryžos ir nepastabėjo, kaip pareiškėjo automobilis atsidūrė dešinėje jo vairuojamo krovininio automobilio priekabos pusėje, todėl pradėjo vėl važiuoti į priekį. To pasėkoje buvo apgadintas pareiškėjo automobilis ir nukentėjusiojo vairuojamo krovininio automobilio puspriekabė. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad įvykio priežastis buvo KET reikalavimų nesilaikymas iš pareiškėjo pusės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai, nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina aplinkybes, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję bei administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. skyrę Institucijos pareigūnai padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė KET 9, 105 ir 125 p. reikalavimus – vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad eismas būtų saugus, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu vilkiku su puspriekabe. Sutikti su tokia išvada nėra pagrindo, kadangi, nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant pareiškėjo skundą Kauno apygardos administraciniame teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas patikimų įrodymų, kurie neduotų pagrindo atsirasti nei mažiausiai abejonei dėl pažeidimo sudėties buvimo pareiškėjo veiksmuose ir, tuo pačiu, patvirtinančių Institucijos pareigūnų išvadą dėl pagrindinės techniniu požiūriu autoįvykio kilimo priežasties ir transporto priemonių susidūrimo mechanizmo (ABTĮ 57 str.). Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas (nutarimas skirti administracinę nuobaudą) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos imperatyviai reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. ATPK 284 str. 1 d. nurodo, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas reiškia, kad Institucija, nagrinėdama bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus – išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir t.t. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad iš surinktų įrodymų visumos nėra galimybės spręsti, kodėl Institucijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas sprendimą skirti administracinę nuobaudą pareiškėjui, pagrinde rėmėsi nukentėjusiojo paaiškinimu ir atmetė pareiškėjo, taip pat dalies liudytojų parodymų duomenis. Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia ir į tai, jog ginčijamame nutarime (b.l. 14) tik abstrakčiai nurodytos aplinkybės, kurias reikalauja nurodyti ATPK 286 str. Iš ginčijamame nutarimo (taip pat ir iš administracinio teisės pažeidimo protokolo) turinio analizės įmanoma padaryti tik abstrakčią prielaidą, jog administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta už eismo įvykio įvykdymą, pažeidus KET 9, 105 ir 125 p. reikalavimus. Ši aplinkybė iš dalies suponuoja ATPK 272 str. nuostatų pažeidimą, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka esminius ATPK 260 str. reikalavimus, jo nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas (b.l. 13). Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, daugybėje nutarčių aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d. nuostatas (ABTĮ 13 str., 20 str.) yra suformavęs teismų praktiką, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, bei administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Dėl to teismas ginčijamo nutarimo turinio neatitikimus ATPK 286 str. nuostatoms nelaiko esminiu pažeidimu, duodančiu pakankamą bei savarankišką pagrindą jam panaikinti. Pateiktų duomenų visuma taip pat patvirtina nuostatą, jog pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, neišėjo už administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžtų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų (ABTĮ 57 str.).
Priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje teismas vadovaujasi tiek administracinės, tiek baudžiamosios teisės teorijos visuotinai pripažintomis bei taikomomis principinėmis nuostatomis. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2010-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1838/2010 ir kt.). Pabrėžtina, jog asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu imperatyviu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ABTĮ 57 str. 6 d. numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš to seka, kad teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai pateikia iš esmės prieštaringas eismo įvykio aplinkybes, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar kurio nors eismo dalyvių versija yra patvirtinta kitais bylos įrodymais. Liudytojas R. M. 2010-12-15 paaiškinime (b.l. 8, 30) nurodė, kad išėjęs į lauką pamatė, jog yra užklimpęs krovininis automobilis. Liudytojas matė, kaip pareiškėjas laukė, kada krovininis automobilis užvažiuos į įkalnę, tačiau atsilaisvinus keliui ir pareiškėjo automobiliui pradėjus važiuoti, krovininis automobilis taip pat pajudėjo, ko pasėkoje pareiškėjas buvo priverstas sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, o krovininis automobilis kliudė pareiškėjo automobilį. Liudytojas A. D. 2010-12-15 paaiškinime (b.l. 9, 29) nurodė panašias įvykio aplinkybes kaip ir prieš tai buvęs liudytojas, bei papildė, kad vietoje, kurioje įvyko susidūrimas, yra susiaurėjęs kelias, nėra jokių kelkraščius žyminčių riboženklių, todėl žiemos metu esant apsnigtiems keliams eismo dalyviai į abi puses važiuoja bendromis provėžomis. Liudytojas V. J. 2010-12-15 paaiškinime (b.l. 33) nurodė, kad dėl susidariusių sunkių važiavimo sąlygų krovininio automobilio vairuotojas galėjo nematyti pareiškėjo vairuojamo automobilio, kuris prieš pat susidūrimą buvo sustojęs dešinėje krovininio automobilio pusėje. Pirmųjų dviejų liudytojų parodymai patvirtina pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją, jog jo automobilis stovėjo ir būtent krovininis automobilis kliudė jį. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai betarpiškai susidūrimo mechanizmo nematė, visas eismo įvykio aplinkybes jie sužinojo iš pareiškėjo bei nukentėjusiojo (Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulio 2010-12-14 tarnybinis pranešimas b.l. 28), todėl tarnybinio pranešimo duomenys negali būti pakankamu įrodymu konstatuoti pažeidimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose. 2010-12-14 eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 16) bei nuotraukose, kuriose užfiksuoti abu automobiliai (b.l. 17–26, 45), gatvės važiuojamosios dalies plotis dėl didelio sniego kiekio realiai buvo apie 5 metrai, bet ne 11.2 metrų, kai važiavimo sąlygos geros (b.l. 25). Šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Sparnų g. (vietoje, kurioje susidūrė abu automobiliai) yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, todėl vadovaujantis KET 147 p. pareiškėjo automobilis galėjo sustoti ir stovėti kairėje gatvės pusėje. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog Sparnų g. danga buvo padengta sniegu ir ledu, jis nematė pareiškėjo automobilio, nes atsidaręs kabinos langą ir žiūrėdamas atgal, važiavo atbuline eiga (b.l. 61). Todėl, teismo nuomone, nukentėjusysis neįvertino saugaus atstumo iki jam iš dešinės atsiradusios kliūties (pareiškėjo automobilio) ir neįsitikinęs eismo saugumu pradėjo vėl važiuoti į priekį. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo vairavimo patirtis yra apie 20 metų, paskutinį kartą už KET pažeidimus nubaustas tik 2005 metais. Teismo nuomone, pareiškėjas, turėdamas nemažą vairavimo patirtį, duotoje situacijoje objektyviai ir tinkamai KET prasme (važiavimo sąlygas, didelį sniego kiekį, važiuojamosios dalies susiaurėjimą ir t.t.) įvertino susiklosčiusią eismo situaciją, ėmėsi visų atsargumo priemonių, elgėsi apdairiai ir atsargiai – pamatęs, jog krovininis automobilis neužvažiuoja į įkalnę ir atbuline eiga grįžta link Veiverių gatvės, sustojo kairėje ir laukė, kol atsilaisvins pravažiavimas, o kai pastebėjo, jog minėtas krovininis automobilis vėl važiuoja į priekį ir artėja prie jo automobilio, šviesos ir garso signalais bandė perspėti krovininio automobilio vairuotoją, jog jam yra kliūtis iš dešinės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad teigti, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent pareiškėjo padaryti KET 9, 105 ir 125 p. pažeidimai, nėra pakankamo pagrindo, kadangi esant iš esmės prieštaringoms eismo įvykio dalyvių (nukentėjusiojo ir administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamo pareiškėjo) bei liudytojų nurodytoms eismo įvykio kilimo versijoms, o byloje nėra kurią nors versiją patvirtinančių objektyvių bei nešališkų įrodymų, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad pareiškėjo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą šiuo atveju nebuvo visiškai įrodyta, todėl, atsiradus pagrįstai abejonei dėl pareiškėjo kaltumo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti 2011-01-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto A. J. J. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-701045-11, kuriuo S. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą dėl Kelių eismo taisyklių 9, 105, 125 p. reikalavimų pažeidimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. B. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.