Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei J. G. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo M. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 3 800 Eur skolą, 103 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Byloje pateiktas atsakovės atsiliepimas, kuriuo ji teismo prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas, palaikė atsakovės poziciją.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog metus laiko laukė, kol atsakovė atiduos pinigus už kioską, bet atsakovė už kioską nėra davusi net šimto eurų. Ieškovas pirko kartu su trečiuoju asmeniu kioską lygiomis dalimis, ieškovas tvarkė aplinką apie kioską, liejo pamatus, įvestas vanduo, yra pirkti šaldytuvai iš pelno, kioską reikėjo parvežti, todėl dėl to reikėjo sutarties, kuri yra sudaryta trečiojo asmens vardu. Ieškovas kiosko turi 50 procentų, daryti pamatai. Ginčo sutartyje parašyta, kad parduoda kioską, tai ji taip parašė, sakė, kad ji grąžins pinigus. Ji pirko, nes norėjo dirbti ir dirbo toliau apie 8 mėnesius, samdė žmogų. Atsakovė ir trečiasis asmuo sugalvojo dviese, kad jis jiems parduotų kiosko dalį. Ji norėjo būti bendraturtė su savo vyru, trečiuoju asmeniu. Kioską įrenginėjo per pusę su trečiuoju asmeniu bei dalinosi pelną. Ieškovas iš statybų kabelį ar kitas statybines medžiagas panaudojo kiosko įrengimui. Kioską pirko trečiojo asmens vardu, nes buvo draugai, gavosi taip ekspromtu. Veterinarijos tarnybos atstovus pats atsivežė į kioską apžiūrėti, veterinarinis leidimas, elektra trečiojo asmens (valdos) vardu. Ant pirmų mėsos užsakymų yra ieškovo parašai. Apie 2 ar 3 metus kioske dirbo ieškovo žmona. Apie kitą kioską nebuvo kalbos, apie tai ieškovas išgirdo pirmame teismo posėdyje. Kioskas nešdavo per dieną 800 Eur. Konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad egzistavo nuosavybės teisės santykiai, sudarant sutartį, dalyvavo ir trečiasis asmuo, kas rodo ieškovo nuosavybės teisės pripažinimą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo veiklą vykdė kartu – tas neginčijama. Sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens vardu, nėra pagrindo galvoti, kad jis pirko kioską kartu su ieškovu. Kioską nusipirko trečiasis asmuo, pasijungė vandenį, elektrą, o ieškovas kažkiek prisidėjo, kažkiek dalyvavo, kartu ieškovas ir atsakovas vykdė veiklą, turtą turėjo trečiasis asmuo, bet tai nereiškia, kad turtas tampa ieškovo. Veiklos plėtimui ieškovas nurodė, kad suorganizuos dar vieną kioską. Ieškovas paprašė sutarties to naujo kiosko pirkimo užtikrinimui. Ieškovas naujo kiosko neatvežė. Dėl bendros veiklos nutrūkimo susidarė keli šimtai eurų, kurie ieškovui turėjo būti grąžinti. Ieškovo žmona buvo apsivogusi tame kioske, tai susivedus balansą, jokių skolų neliko. Susirašinėjimuose nėra jokio kiosko minima. Taip santykiai su ieškovu ir pasibaigė. Ieškovas daikto neturėjo, tai jokios pinigų sumos negali prisiteisti. Ieškovas neturi įrodymo, kad pirkęs kioską. Trečiasis asmuo norėjo plėsti veiklą, bet jis neturėjo pinigų atsiskaityti už kioską, todėl nutarė, jog už jį atsiskaitys atsakovė. Kitas kioskas (naujas) turėjo būti panašus į tą, kurį turėjo. Kada naujas kioskas turėjo būti atvežtas, nebuvo susitarta. Nežino, ar 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo pelnas ar nuostolis. Atsakovė prekiavo dar 4 mėnesius tame pat kioske. Trečiasis asmuo nupirko seną kioską už 500 Eur. Žinutės rodo, kad atsiskaitys už verslą – atsakovė turėjo pinigų daugiau nei trečiasis asmuo. Paskutinę išėjimo iš verslo dieną ieškovui buvo pasakyta, kad atsiskaitys atsakovė.

Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas turi įrodyti, kad perdavė daiktą. Perduoti daiktą, kuris jam nepriklauso, yra negalima. Sutartis tarp J. P. ir trečiojo asmens patvirtina, kiosko nuosavybę. Ieškovas dalyvavo pasirašant sutartį. Ieškovas prisidėjo prie kiosko pagerinimo darbų, dalinosi pelną, įgijo naujos įrangos kioske iš pelno. Ieškovas gavo pelno dalį už pagalbą vykdant verslą. Ieškovo konkliudentiniai veiksmai nekeičia nuosavybės teisės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Kauno apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimą ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas ir atsakovė sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią atsakovė pirko iš ieškovo prekybinį kioską ir nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsipareigojo sumokėti 3 800 Eur. 2021 m. lapkričio 19 d. ieškovas atsakovei pareiškė pretenziją dėl sutartyje nustatyto įsipareigojimo sumokėti 3 800 Eur nevykdymo, kuri 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovei buvo įteikta.

Šalys neginčija to fakto, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl prekybinio kiosko. Ieškovas teigė, jog ši sutartis buvo sudaryta siekiant parduoti atsakovei, jam priklausiusią kiosko, 2016 m. spalio 22 d. įgyto kartu su trečiuoju asmeniu, dalį, tačiau atsakovė iki šiol ieškovui pinigų nesumokėjo. Atsakovė nurodė, kad sutartis buvo sudaryta ieškovo iniciatyva, siekiant užtikrinti naujo kiosko pirkimą, kadangi trečiasis asmuo ir atsakovė norėjo plėsti veiklą, tačiau naujo prekybinio kiosko ieškovas jai neperdavė, ji preziumavo, kad ieškovui nepavyko rasti kito kiosko, todėl nesumokėjo sutartyje nurodytų 3 800 Eur. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo - pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Pirkimo - pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas - priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Pirkimo - pardavimo sutartis taip pat yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties vykdymas. Atlygintinumas yra vienas pirkimo – pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių. Todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo - pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė savo pateiktų argumentų, jog ketino pirkti papildomą kioską veiklos plėtrai. 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su ieškovu, o tai rodo, kad pirkimo – pardavimo santykiai susiklostė būtent tarp ieškovo ir atsakovės, o ne kitų asmenų. Priešingu atveju tokie šalių veiksmai neatitiktų bendrųjų civilinės teisės principų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog prieš pradedant bylą nagrinėti teisme, atsakovė skolos fakto neginčijo, ketino tartis dėl jos grąžinimo terminų. 2021 m. lapkričio 19 d. atsakovei negrąžinus skolos ieškovui, pastarasis, praėjus keliems mėnesiams po 2020 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyto termino, iki kurio atsakovė įsipareigojo sumokėti 3 800 Eur ieškovui, registruotu paštu išsiuntė atsakovei pretenziją. Į ją atsakovė niekaip nesureagavo, todėl, teismo vertinimu, tai rodo, jog atsakovė vengė grąžinti skolą, o jei iš tiesų atsakovė būtų sudariusi pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu dėl naujo prekybinio kiosko, būtų sureagavusi ir pateikusi ieškovui argumentus, kad tarp šalių susiklostė santykiai dėl kitų aplinkybių, t. y. naujo kiosko pirkimo, o ne ieškovui priklaususio kiosko dalies pardavimo ir skolos už ją grąžinimo. Tai, kad atsakovė 2022 m. kovo 17 d. pateikė ieškovui sutarties nutraukimo pranešimą, nors buvo teigusi, jog buvo preziumavusi, kad ieškovui nepavyko suderinti kiosko pirkimo ir sutartis nebus vykdoma, vertintina kritiškai. Minėtas pranešimas ieškovui buvo pateiktas po bylos iškėlimo teisme dienos (teismo įsakymas dėl 3 800 Eur iš atsakovės išieškojimo, buvo priimtas 2022 m. sausio 17 d.), todėl laikytinas atsakovės gynybine pozicija.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ji ir trečiasis asmuo iš tiesų ketino plėsti veiklą, kad susitarė su ieškovu, jog šis suras jiems kitą prekybinį kioską, taip pat nėra nurodyta jokių duomenų apie tai, koks turėtų būti naujasis kioskas ir (ar) kas buvo potencialus pardavėjas. Paminėtina ir tai, jog atsakovė neperdavė jokių pinigų ieškovui naujo prekybinio kiosko pirkimui, nors bylos nagrinėjimo metu, atsakovė teigė, kad ieškovas, nedavęs pinigų, negalėjo paimti papildomo kiosko. Abejonių kelia ir tai, kad verslo santykiai su ieškovu nutrūko apytiksliai tuo pačiu metu, kai buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Taigi, teismo nuomone, įvertinus rašytinius įrodymus, šalių argumentus bei pozicijas teismo posėdžių metu, egzistuoja didesnė tikimybė, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė ir atsakovas susitarė būtent dėl 2016 m. spalio 22 d. įgyto prekybinio kiosko pardavimo atsakovei. Atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, jog pasitikėjo ieškovu, kai procesiniuose dokumentuose minėjo, kad ieškovas yra nepatikimas žmogus, kadangi, atsakovės nuomone, ieškovas bando nesąžiningai pasipelnyti jos sąskaita, nes niekuo nerizikuoja, jos žiniomis, ieškovas neturi asmeninio turto, o visos jo banko sąskaitos užblokuotos, jo žmona buvo atleista dėl turto pasisavinimo, yra prieštaringi ir laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti finansinių įsipareigojimų. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįvykdė 2020 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartyje jai numatytos prievolės sumokėti ieškovui 3 800 Eur dydžio skolą, todėl, įvertinus visą byloje pateiktą medžiagą, ieškinyje pateiktas reikalavimas dėl 3 800 Eur dydžio skolos priteisimo ieškovo naudai tenkintinas (CK 6.1, 6.38, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 103 Eur dydžio kompensuojamąsias (pavėluoto mokėjimo) palūkanas. Šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės, tokiu būdu pažeisdama tarp jos ir ieškovo sudarytą sutartį, praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovo reikalavimas dėl 103 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo ieškovo naudai tenkinamas.

Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad byloje turėjo 88 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui bei 1 573 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus ieškovo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, ieškovo prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas yra adekvati byloje nagrinėtoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, bylos apimčiai, sudėtingumui tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 661 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 88 Eur žyminio mokesčio ir 1 573 Eur už suteiktą teisinę pagalbą.

Valstybė šioje byloje patyrė 29,04 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios ieškinį tenkinus visiškai priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) skolą, 103 Eur (vieno šimto trijų eurų) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 903 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 661 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro) dydžio turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Valstybei iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 29,04 Eur (dvidešimt devyni eurai 4 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.